„Lietuvos draudimas“: audros nuostoliai Kaišiadorių rajone

Ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pirmadienį ir toliau registruoja pranešimus apie savaitgalio audros sukeltus nuostolius gyventojų turtui. Iš viso Lietuvoje gauta 600 pranešimų, jų nuostoliams atlyginti rezervuota 250 tūkstančių eurų.

„Vienas labiausiai audros metu nukentėjusių – Kaišiadorių rajonas, iš šio rajono jau sulaukta beveik 60 apsidraudusių gyventojų pranešimų apie audros žalas. Preliminariais duomenimis, nuostoliams atlyginti reikės apie 23 tūkstančių eurų“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius. Bendrovė praneša, kad per savaitgalį visoje Lietuvoje pavyko sureguliuoti 150 klientų žalų, tai daugiausiai nedidelės žalos, kurių atlyginimui klientai pasirinko grynuosius pinigus ir jie buvo nedelsiant pervesti.

Bendrovė skaičiuoja, kad daugiausiai nuostolių audra padarė turtui – apgriauti pastatai, apgadinta stogo danga ar konstrukcijos, kaminai, nuplėšti stogai, apgadinti šiltnamiai ir kita, kelios dešimtys pranešimų atkeliavo apie medžių prispaustus automobilius. „Šios audros žalos turtui vidutiniškai siekia 450 eurų. Turime keliasdešimt pranešimų apie medžių prispaustus automobilius – jų nuostoliai didesni – čia vidutinė žala siekia 800 eurų“, – sako „Lietuvos draudimo“ atstovas.

Visą savaitgalį labiausiai audros nuniokotuose rajonuose – tame tarpe ir Kaišiadorių – dirbo mobilios „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertų-vertintojų komandos, kurios skaičiuoja gyventojų patirtus nuostolius. Apsidraudusiems klientams patariama laukiant žalų ekspertų užfiksuoti patirtus nuostolius ir imtis būtinų priemonių tolesnei turto apsaugai, užfiksavus nuostolius (tinka nuotraukos, padarytos mobiliuoju telefonu) galima pradėti turto atstatymo darbus. Pranešti apie įvykius galima ne tik telefonu, bet ir naudojantis savitarnos svetaine „Savas LD“ (https://www.savasld.lt/prisijungimas) ar užpildant formą internete.

Vasarą – iki penkių kartų daugiau nuostolių dėl gamtos žalų

„Lietuvos draudimo“ ilgametės statistikos duomenimis, daugiausia nuo audrų kenčia gyvenamieji namai, o nuostolingiausias šiuo požiūriu metų laikas yra vasara: „Vasarą gamtinių stichijų sukeltų draudžiamųjų įvykių skaičius išauga 4–5 kartus, o vien audrų sukeltos žalos sudaro daugiau nei 80 procentų. Turint omenyje, kad Lietuvoje apdraustas vos kas ketvirtas namų ūkis, praūžus smarkesnei audrai neapsidraudę gyventojai turi atstatinėti būstus savo lėšomis. Rizikingiausiuose regionuose, kurias audros paliečia dažniau, vidutinis audrų žalų nuostolis yra 15 proc. didesnis už Lietuvos vidurkį“, – komentuoja A. Juodeikis.

Gyventojai perspėjami prieš škvalą pasirūpinti savo turto saugumu, o prasidėjus perkūnijai imtis papildomų saugos priemonių: atjungti elektros prietaisus, ne tik juos išjungiant, bet ir ištraukiant jų kištukus iš elektros lizdų. Reikėtų uždaryti langus, netgi dūmtraukio sklendę, jeigu ji yra.