3 balandžio, 2023

Lietuvos nacionaliniam muziejui padovanotas žymios archeologės R. Rimantienės archyvas

Rimutė Rimantienė Margiuose prie atkasamo židinio. Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos nacionalinis muziejus baigė tvarkyti pernai metų rudenį muziejui padovanotą Rimutės Jablonskytės-Rimantienės fondą. Šią svarbią dokumentų kolekciją muziejui padovanojo pati R. Rimantienė ir jos dukra Dovilė Svetikienė, taip sudarydamos galimybes visiems, besidomintiems šios archeologės moksline veikla, susipažinti su mažai kam iki šiol matyta medžiaga.

Fondą sudaro daugiau negu 300 bylų, kuriose gausu korespondencijos, knygų, straipsnių ir paskaitų rankraščių, fotografijų ir įvairių asmeninių dokumentų. Pasak muziejaus specialistų, perduoti dokumentai yra labai įvairūs, jie ne tik atspindi mokslinį R. Rimantienės kelią, bet ir leidžia pažinti ją kaip asmenybę.

„Daugiau negu trečdalį fondo sudaro laiškai, gauti iš draugų ar kitų Lietuvos bei užsienio archeologų. Išsaugotas gausus R. Rimantienės rankraštinis palikimas: Vilniaus universitete klausytų ir skaitytų paskaitų tekstai, archeologinių tyrimų užrašai sąsiuviniuose ir lapeliuose, disertacijų ir pranešimų konferencijoms bei simpoziumams tekstai, paskelbti ir neskelbti straipsniai, grožinių kūrinių vertimai, archeologinių radinių piešiniai, kasinėjimų situaciniai planai, brėžiniai”, – pasakoja muziejininkas archyvaras Valdas Selenis.

V. Selenis pastebėjimu, vienas įdomesnių į muziejų patekusių dokumentų yra R. Rimantienės du kartus gintas diplominis darbas, kurį pirmą kartą jį teko ginti nacių okupacijos metu, o dar kartą jau per antrąją sovietų okupaciją. Įdomūs ir sąsiuviniuose užrašyti atsiminimų rankraščiai, kurie Vilniaus dailės akademijos leidyklos yra išleisti atskira knyga „Aš iš dvidešimtojo amžiaus: pluoštas archeologės atsiminimų“.

Muziejui perduotas fondas nėra baigtinis. Dovilė Svetikienė planuoja laikui bėgant perduoti archyvui ir kitos medžiagos bei daugiau jos motinai rašytų laiškų. Pasak jos, daug išsamių ir įdomių pačios Rimutės Rimantienės rašytų laiškų yra išsisklaidę pas žmones. Žymiosios archeologės artimieji kartu su muziejumi ragina tokių laiškų turinčius žmones atsiliepti ir pasidalyti kopijomis arba originalais, kurie praturtintų esamą fondą.

Susipažinti su Rimutės Rimantienės fondo dokumentais galima Lietuvos nacionalinio muziejaus archyve. Norint apsilankyti moksliniais tikslais, būtina iš anksto susitarti. Informaciją apie Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvą ir jo lankymą galima rasti adresu https://lnm.lt/archyvas/.

Apie Rimutę Rimantienę

Rimutė Jablonskytė-Rimantienė yra viena žymiausių ir produktyviausių Lietuvos archeologių. Ji – akmens amžiaus tyrinėjimų mokyklos kūrėja, 12 monografijų (lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis) autorė. Lietuvoje ir užsienyje yra paskelbusi daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių. Ji ir Lietuvos archeologijos draugijos narė, Vokietijos archeologijos instituto narė korespondentė. Ilgus dešimtmečius trukusi jos aktyvi mokslo tiriamoji, edukacinė ir etninę kultūrą bei kultūros paveldą puoselėjanti veikla labai svarbi Kuršių nerijos ir Mažosios Lietuvos kultūros sklaidai bei populiarinimui Lietuvoje ir užsienyje.

Teisininko ir istoriko Konstantino Jablonskio duktė ir kalbininko Jono Jablonskio vaikaitė Rimutė Jablonskytė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune. 1938–1946 m. studijavo Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose, 1946 m. baigė Vilniaus universitetą. 1942–1960 m. dirbo Kauno valstybinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Archeologijos skyriuje, 1945–1947 m. dėstė Vytauto Didžiojo universitete. 1960–1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute, 1972–1977 m. dėstė Vilniaus universitete. 1962 m. jai suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.

2020 m. R. Rimantienei, atšventusiai 100 metų jubiliejų, Lietuvos nacionalinio muziejaus siūlymu skirta Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija už Kuršių nerijai ir Mažosios Lietuvos kultūros tradicijai reikšmingą veiklą. 2019 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus Senojo arsenalo nuolatinė ekspozicija papildyta iki šiol veikiančia akmens amžiaus laikotarpiui skirta dviejų dalių paroda „Ar galima šnekėtis man su jais?“: vienoje iš jų pristatomas R. Rimantienės gyvenimas ir darbai, o kitoje – įstabiausi jos radiniai, prabylantys netikėtomis istorijomis ir atskleidžiantys, kaip kadaise, prieš tūkstančius metų, priešistorinis žmogus jautė pasaulį.


19 birželio, 2024

Birželio 16 dieną Vilniuje Lietuvos Tarptautinės baleto akademijos baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas 2024, kuris sukvietė daugybę talentingų šokėjų iš […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

18 birželio, 2024

Prestižinėje Tojamos tarptautinėje stiklo trienalėje (Japonija) menininkė Dalia Truskaitė už kūrinį „Neprisimenu“ (2023, matinis stiklas, popierius) pelnė aukso premiją. „Kūrinys […]

15 birželio, 2024

Birželio 14 dieną Telšių rajono savivaldybės meras Tomas Katkus iškilmingai įteikė tvirtas Žemaitiškas padėkas vaikų ir jaunimo meno kolektyvų atstovams, […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

13 birželio, 2024

Kitąmet Kretinga taps Lietuvos jaunimo sostine – trečiadienį paskelbė konkursą „Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.“ organizavusi Jaunimo reikalų agentūra. Tai […]

12 birželio, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė finansavimą kultūros ir meno sričių projektams – uostamiesčio menininkų idėjų įgyvendinimui skirta daugiau kaip 1,3 mln. […]

11 birželio, 2024

Panevėžys – galimybių miestas. Žmonės, kurių keliai driekėsi per įvairius pasaulio miestus, grįžta į Panevėžį kurti, atskleisti talentus ir dalintis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

Po vasariško sekmadienio lietaus Palūšėje pavakary nušvito saulutė, taip gražiai išryškinusi žalumą ir suteikusi jausmams gaivumo. Tai buvo tarsi puiki […]

Fot. Edvardas Tamošiūnas, Fotografijos muziejaus archyvas
7 birželio, 2024

Su trenksmu prasidėjo ketvirtasis Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2024“, organizuojamas VšĮ „Sielai“, bendradarbiaujant su Fotografijos muziejumi. Šiaulių miesto panoramos […]

7 birželio, 2024

Birželio 4 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vokalinis ansamblis „Inmezzo“ įspūdingu koncertu paminėjo savo 20 metų jubiliejų. Nuo pat įkūrimo […]

Prezidentūros nuotr.
7 birželio, 2024

Birželio 6 dieną Širvintose, Jaunimo sode vyko iškilmingas renginys – menininko Liutauro Griežės sukurtos skulptūros „Skaitanti mergaitė“, skirtos poetui Justinui […]

7 birželio, 2024

Tarptautinei bendruomenei siekiant atkreipti dėmesį į Rusijos agresiją patiriančios Ukrainos kultūros objektų atstatymo poreikį, Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo iš sostinės […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31 dieną Telšių Žemaitės dramos teatro salėje iškilmingai apdovanoti Telšių kultūros centre jau penktą kartą eksponuotos parodos-konkurso „Iš Džiugo […]

4 birželio, 2024

Priešais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią esančioje Jono Pauliaus II aikštėje numatoma atstatyti Viešpaties Jėzaus koplytstulpį, istoriškai vadinamą koplytėle. […]

2 birželio, 2024

2024 m. birželio 1 d. Šiaulių miesto centrinio parko širdyje – estradoje – nuvilnijo ilgai laukta regioninė dainų šventė „Teka […]

31 gegužės, 2024

Varniuose šiandien po keletą metų trukusių rekonstrukcijos darbų duris lankytojams atvėrė Žemaičių muziejaus „Alka“ padalinys – Žemaičių vyskupystės muziejus. Jis […]

31 gegužės, 2024

Uostamiesčio centrinio pašto pastate nuspręsta įkurti mokslininko Frydricho Vilhelmo Argelanderio mokslo ir meno centrą. Klaipėdos savivaldybė praneša dėl centro įveiklinimo […]

Renginio svečiai ir organizatoriai. Kairėje – tautodailininkas, fotoparodos autorius, Prienų garbės pilietis Algimantas Sakalauskas / Birutės Nenėnienės nuotr.
31 gegužės, 2024

Gegužės mėnesio dvi savaites per Lietuvą  60-ąjį kartą keliavęs tarptautinis „Poezijos pavasaris“ neaplenkė ir sakralios vietos – Šilavoto davatkyno (Prienų […]