9 liepos, 2018
Jurgita Šarkienė

Lietuvos vaizdo žaidimų kūrėjai ant pokyčių slenksčio

Tendencijų analitikai pastebi, kad neseniai rinką sudrebinęs mažų žaidimų kūrėjų studijų steigimosi bumas slūgsta, todėl netrukus išgirsime apie kelių tokių studijų užsidarymą. Tiesa, tai neturėtų išgąsdinti entuziastų, analitikai teigia, kad tai tėra vienas iš natūralių šios industrijos vystymosi etapų, esą taip atsisijoja kūrėjai. Kauno mokslo ir technologijų parkas, įsitraukęs į tarptautinę Interreg BSR programos remiamą „Baltic Games Industry“ iniciatyvą, kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija rengia šalies žaidimų rinkos apžvalgą, kuri jau dabar leidžia pamatyti, kuo Europos ir pasaulio kontekste išsiskiria lietuviai.

Ištakos  Kaune

Vaizdo žaidimų industrijos sektorius auga itin sparčiai – JAV žaidimų industrijos kompanija „Newzoo“ prognozuoja, kad šiemet pasauliniai žaidimų pardavimų apimtys šoktels virš 138 milijardų JAV dolerių (virš 115 mlrd. eurų). Lietuvoje 2015 m. žaidimų industrijos apyvarta siekė 200 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, jog pasaulinė žaidimų industrija formavosi prieš 50 metų, tai reikšmingi skaičiai šaliai, kurioje vaizdo žaidimus imta kurti vos prieš 20 metų.

„Lietuvoje vaizdo žaidimų kūryba prasidėjo nuo vienos Kauno technologijos universiteto gimnazijoje gimusios iniciatyvos „Nesnausk“, kur mezgėsi pirmieji žaidimų kūrimo ir tinklaveikos daigai. Iki šiol jaučiame stiprų ryšį su Kauno technologijos universitetu – nors jis neturi būtent žaidimų kūrėjų rengimų programos, tačiau universitetas išugdė visą tuntą industrijos veteranų, bei sėkmingai veikiančių studijų vadovų”, – pastebi Artūras Rumiancevas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys.

Talentingi, bet kuklūs

Žaidimų rinkos analitikas sako, kad toks universiteto indėlis leido parodyti pasauliui sėkmės istorijas – KTU startuolių inkubatoriaus  „Startup Space“ aplinkoje pasaulį išvydo „SneakyBox“ ir kitos studijos. Universitetas iki šiol remia studentų iniciatyvas, skatina juos įsitraukti į žaidimų plėtojimą ir dalyvauti vadinamosiose „Game Jam“ dirbtuvėse. Vis tik, sklandus startas neišsprendžia dabartinių Lietuvos žaidimų kūrėjų iššūkių – esame jauni ir pernelyg kuklūs žaidimų kūrėjai.

„Mes, lietuviai, esame šiek tiek intravertai, todėl net ir turėdami kuo pasigirti, tuo pat metu tarsi gėdijamės tai daryti. Galbūt tai lemia ir iš ankstesnių laikų įsišaknijęs tikėjimas, kad Lietuva niekam neįdomi. Laimei, šios nuostatos neatspindi šių dienų realybės, Lietuvoje gimė jau ne vienas pasaulinę ar bent regioninę šlovę pelnęs projektas. Pagaliau tikrai turime ką parodyti ir papasakoti, tad viskas ką turime padaryti – priimti iškylančius iššūkius ir padėti vieni kitiems juos įveikti”, – sako A. Rumiancevas.

Sprendimas – integracija į Europos kūrėjų bendruomenes

Pati žaidimų industrija, susidedanti iš kūrybinės dalies ir verslumo, gebėjimo suburti žaidėjų ratą, kūrėjams gali atrodyti nelengva kombinacija. LŽKA atstovas atkreipia dėmesį, kad, nors esame kūrybiški ir vertinami kūrėjai, būtent įsukti verslą lietuviams gerokai sunkiau – nemokame savęs parodyti ir parduoti sprendimo rinkai. Pašnekovas teigia, jog suteikti žaidimų kūrėjų komandoms pagalbą gali iš pačių kūrėjų bendruomenės kylančios iniciatyvos ir nuolatinis domėjimasis, įsitraukimas į globalesnę, europietiškąją ar pasaulinę žaidimų industriją.

Vienas tokių pavyzdžių – entuziastų iniciatyva užsimezgusi ir jau ketvirtus metus vyksianti konferencija „GameOn“. Konferencijos metu pristatomi novatoriški idėjų generatoriai, tarptautiniai žaidimų industrijos tendencijų kūrėjai ar maištininkai gali paskatinti žaidimų studijas ryžtis pokyčiams ir priimti rizikingus, tačiau drąsius ir sėkmę atnešiančius sprendimus.

Atrasta mobiliųjų aplikacijų niša

Tai, jog daugiausia žaidimų mūsų tautiečiai sukuria mobiliųjų aplikacijų pagrindu, nėra atsitiktinumas. Lietuviams tokie žaidimai tapo išsigelbėjimu, nes kurti žaidimus kitose platformose reikėjo daugiau išteklių – tiek didesnių komandų, tiek ir pradinių investicijų. Pasak žaidimų rinkos analitiko, nors mobilias aplikacijas kurti yra  santykinai pigu, gerokai brangiau atsieina būti pamatytam tokioje terpėje.

„Lietuva neturi tradicijų, daugelyje sferų mums teko savarankiškai išrasti ne vieną dviračio koncepciją, ypač kai kalba pasisuka komunikacijos, viešųjų ryšių, rinkodaros ar verslo vystymo kryptimi. Anksčiau ieškoję programuotojų, dabar studijų vadovai susiduria su naujo pobūdžio iššūkiais, trūksta vadinamųjų artistų: dailininkų, modeliuotojų, animatorių. Šiandien apie tai dar mažai kalbame, bet ateis laikas kai visiems stigs prodiuserių, žaidimo dizainerių ar naujų žaismo koncepcijų kūrėjų”, – apie nuolat kintančias „madingų“, svarbiausių žaidimo kūrėjų komandos narių paieškas kalba A. Rumiancevas.

Maištininkų gimimas

„Kijeve klausiausi pranešimo apie tai, kaip funkcionuoja žaidimų bendruomenės kiekvienoje šalyje. Ypač patiko vaizdingas rinkos kūrimosi pavyzdys – iš pradžių susiburia entuziastai, kurie kažką sukuria. Vėliau atsiranda vietinis herojus, kuris įkvepia kitus ir juo imama sekti. Tam tikru etapu iš vietinio herojaus gerbėjų rato atskyla maištininkai, sukuriantys lūžio tašką, iš kurio gimsta naujos idėjos ir požiūriai”, – apie žaidimų rinkos evoliuciją pasakoja A. Rumiancevas.

LŽKA valdybos narys sako, kad lietuvių kūrėjų bendruomenė yra netoli maištininkų atsiradimo ribos ir tą simbolizuoja atsirandantis noras bandyti kurti žaidimus ne tik mobiliosioms aplikacijoms. Nors tokie kūrėjai dar nėra revoliucingi maištininkai, apie jų vystomus produktus vietinė rinka dažniausiai sužino iš publikacijų solidžiuose tarptautiniuose žaidimų industrijos leidiniuose.

„‚Nintendo Switch‘ platformoje pasirodęs „Human Fall Flat“ žaidimas jau yra puikus to pavyzdys. Lietuvoje yra vyraujantys 2-3 žaidimų kūrimo modeliai, kuriais daugiau ar mažiau vadovaujasi ir visos čia dirbančios studijos. Tačiau staiga atsivertęs tarptautinį žurnalą pamatai kūrėjus, kurie daro kažką neįprasto, sukuria sau unikalią rinkodaros strategiją ir išplatina savo žaidimą kelių milijonų tiražu, tai yra tam tikro maišto pavyzdys. Aplink tokį kūrėją bursis kiti ir tokių Lietuvai reikia daugiau”, – sako žaidimų rinkos analitikas.

Koziris – žinių mainai

Apžvelgdamas žaidimų studijų poreikius pašnekovas išskiria, kad didžiausia pagalba, kurią galėtų suteikti suinteresuotos šalys, yra verslo aplinkos gerinimas. Lietuvių studijos turi mišrias komandas, dalis kūrėjų yra ir bus samdoma iš užsienio šalių, todėl, tam, kad šiuos žmones pavyktų išlaikyti, reikalinga tiek lanksti mokesčių sistema, tiek paprastesnis teisinis reguliavimas.

 

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius akcentuoja spragų teisės aktuose žalą mažoms įmonėms – vienos tokių leidžia konkuruojantiems sektoriams samdyti žmogiškuosius resursus mažesnėmis sąnaudomis. Kadangi programuotojų sektoriui itin būdinga talentų medžioklė, tokių darbuotojų nutekėjimas ypač skausmingas mažoms studijoms. „Apskritai vadinamųjų mažų ir labai mažų įmonių ir kūrybos studijų išjudinimui ir pastatymui ant kojų reikia didelių pradinių investicijų. Tam ypač pasitarnautų, pavyzdžiui, 4-5 metų verslo vystymo programą turintis žaidimų kūrimo startuolių akseleratorius, kuris galėtų būti kofinansuojamas valstybės ir privačių investuotojų“, – pastebi G. Tarasevičius. 

Vis dėlto, LŽKA atstovai apibendrina, kad kūrėjams Lietuvos žaidimų rinka yra gerai išpurenta dirva, kurioje dar niekas nepadaryta, tačiau galima išauginti gerą derlių. Viskas, ko reikia – priimti ir puoselėti savo išskirtinumą, pabrėžiant tai, ką mokame ir nesibaiminant sferų, kuriose juntame iššūkį. Tarptautinis žaidimų industrijos veidas nuolat keičiasi ir šiandien neprimena industrijos kuri buvo prieš trejetą ar penketą metų. Šių dienų dialogas sukasi apie sąžiningą ir atvirą partnerystę, naujų idėjų paiešką, komunikaciją ir žinių mainus.


17 balandžio, 2021

Praeitą pavasarį dėl COVID-19 sukeltos pandemijos sveikatos sistemos dalyviai susidūrė su didžiuliais iššūkiais ir vos ne per naktį turėjo tapti […]

16 balandžio, 2021

COVID-19 pandemijai nesitraukiant jau ilgiau nei metus, gamybinės įmonės deda visas pastangas siekdamos apsaugoti darbuotojus ir užkirsti kelią viruso plitimui […]

13 balandžio, 2021

Balandžio 13 – gegužės 1 dienomis, nuo COVID-19 viruso pasiskiepiję Kauno miesto ir rajono senjorai, dovanų gaus kvietimą apsilankyti Lietuvos […]

13 balandžio, 2021

Dirbtinis intelektas, genų inžinerija, elektromobiliai, kvantiniai kompiuteriai – tai naujosios kartos technologijų inovacijos, į kurias pasaulis šiandien telkia savo dėmesį. […]

13 balandžio, 2021

Šį pavasarį Lietuvos keliuose vėl pasirodys „Google Street View“ automobiliai, kurie keliaus per daugelį šalies miestų. Pagrindinis pakartotinio važiavimo tikslas […]

12 balandžio, 2021

Konkurencijos taryba išnagrinėjo informaciją dėl Kauno miesto savivaldybės skirtos paramos M.A.M.A. renginio organizatoriams ir paragino savivaldybę įteisinti suteiktą paramą, kad […]

Juškų muziejus Vilkija
12 balandžio, 2021

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė tikrovės neatitinkančios informacijos apie Kauno rajono savivaldybės muziejaus filialą Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės […]

9 balandžio, 2021

Turininga popamokinė veikla su visiška laisve rinktis – nuo muzikos, šokio bei teatro sintezės iki scenos technologijų. Tokią ambiciją iškėlė […]

7 balandžio, 2021

Nuo kitos savaitės į mokyklas be testavimo kaupinių metodu galės grįžti dar keturių savivaldybių pradinukai, bus leidžiama atvirose erdvėse organizuoti […]

Genovaitė Liobikienė
7 balandžio, 2021

„Mūsų tikslu turėtų tapti siekis ne vien keisti žmonių požiūrį, bet ir bandyti sumažinti skirtį tarp to, kaip mąstome ir […]

7 balandžio, 2021

MO muziejus vis labiau tampa erdve, kurioje mokytojai susitinka, bendrauja ir kuria bendras veiklas. Šįkart MO muziejaus atstovai bendradarbiaudami su […]

LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas
7 balandžio, 2021

LR Seimui pakeitus užkrečiamųjų ligų įstatymą ir LR Vyriausybei patvirtinus privalomą pedagogų testavimą bei abiturientų konsultacijas kontaktiniu būdu, didžiausia šalyje […]

7 balandžio, 2021

Vos prieš savaitę darbą pradėjo Domeikavoje įsikūręs mobilus patikros punktas, o jau šiandien veiklą pradės dar vienas mobilus punktas – […]

5 balandžio, 2021

Elektroninė registracijos sistema vakcinavimas.kaunas.lt per šventinį savaitgalį sulaukia išskirtinio kauniečių dėmesio. Lėtinių ligų turintys gyventojai masiškai tikrina duomenis dėl galimybės pasiskiepyti nuo […]

Raseinių viešosios Marcelijaus Martinaičio bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros skyriaus vyr. bibliotekininkas Jonas Brigys / Sigito Gudaičio nuotr.
4 balandžio, 2021

2021 metai paskelbti Archyvų metais. Todėl šiandien „XXI amžiaus“ pašnekovas – Raseinių viešosios Marcelijaus Martinaičio bibliotekos skaitytojų aptarnavimo ir kraštotyros […]

Birštonas
2 balandžio, 2021

Alytaus rajono vietos veiklos grupė (VVG), drauge su ko-partneriu Druskininkų VVG, 2019 metų pradžioje įsitraukė į inovatyvų (pirmąjį Lietuvoje)  tarptautinį […]

Rašytoja Ignė Zarambaitė / Arūno Sartanavičiaus nuotr.
2 balandžio, 2021

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta Vaikų literatūros premija šiemet paskirta rašytojai Ignei Zarambaitei  už šviesią, bendražmogiškas vertybes puoselėjančią ir prasmingą kūrybą […]

1 balandžio, 2021

Šiandien sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys drauge su Japonijos medicininių tyrimų ir plėtros agentūros (AMED) prezidentu Yoshinao Mishima pasirašė Ketinimų […]

Senieji Kvesų karjerai
1 balandžio, 2021

Trečiadienį, išklausęs Batniavos bendruomenės atstovus, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas įpareigojo administraciją parengti Tarybos sprendimo projektą, kuriuo būtų nepritarta planuojamai […]

Kėvalas Kęstutis Makūnas Valerijus Velykos pasitarimas dėl naujos Užliedžių parapijos
31 kovo, 2021

Sparčiai augančiose Užliedžių, Vijūkų, Romainių, Romainių Kaimelės ir Giraitės gyvenvietėse gyvena maždaug 20 – 25 tūkst. žmonių, todėl šios teritorijos […]