9 liepos, 2018
Jurgita Šarkienė

Lietuvos vaizdo žaidimų kūrėjai ant pokyčių slenksčio

Tendencijų analitikai pastebi, kad neseniai rinką sudrebinęs mažų žaidimų kūrėjų studijų steigimosi bumas slūgsta, todėl netrukus išgirsime apie kelių tokių studijų užsidarymą. Tiesa, tai neturėtų išgąsdinti entuziastų, analitikai teigia, kad tai tėra vienas iš natūralių šios industrijos vystymosi etapų, esą taip atsisijoja kūrėjai. Kauno mokslo ir technologijų parkas, įsitraukęs į tarptautinę Interreg BSR programos remiamą „Baltic Games Industry“ iniciatyvą, kartu su Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija rengia šalies žaidimų rinkos apžvalgą, kuri jau dabar leidžia pamatyti, kuo Europos ir pasaulio kontekste išsiskiria lietuviai.

Ištakos  Kaune

Vaizdo žaidimų industrijos sektorius auga itin sparčiai – JAV žaidimų industrijos kompanija „Newzoo“ prognozuoja, kad šiemet pasauliniai žaidimų pardavimų apimtys šoktels virš 138 milijardų JAV dolerių (virš 115 mlrd. eurų). Lietuvoje 2015 m. žaidimų industrijos apyvarta siekė 200 tūkst. eurų. Atsižvelgiant į tai, jog pasaulinė žaidimų industrija formavosi prieš 50 metų, tai reikšmingi skaičiai šaliai, kurioje vaizdo žaidimus imta kurti vos prieš 20 metų.

„Lietuvoje vaizdo žaidimų kūryba prasidėjo nuo vienos Kauno technologijos universiteto gimnazijoje gimusios iniciatyvos „Nesnausk“, kur mezgėsi pirmieji žaidimų kūrimo ir tinklaveikos daigai. Iki šiol jaučiame stiprų ryšį su Kauno technologijos universitetu – nors jis neturi būtent žaidimų kūrėjų rengimų programos, tačiau universitetas išugdė visą tuntą industrijos veteranų, bei sėkmingai veikiančių studijų vadovų”, – pastebi Artūras Rumiancevas, Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos (LŽKA) valdybos narys.

Talentingi, bet kuklūs

Žaidimų rinkos analitikas sako, kad toks universiteto indėlis leido parodyti pasauliui sėkmės istorijas – KTU startuolių inkubatoriaus  „Startup Space“ aplinkoje pasaulį išvydo „SneakyBox“ ir kitos studijos. Universitetas iki šiol remia studentų iniciatyvas, skatina juos įsitraukti į žaidimų plėtojimą ir dalyvauti vadinamosiose „Game Jam“ dirbtuvėse. Vis tik, sklandus startas neišsprendžia dabartinių Lietuvos žaidimų kūrėjų iššūkių – esame jauni ir pernelyg kuklūs žaidimų kūrėjai.

„Mes, lietuviai, esame šiek tiek intravertai, todėl net ir turėdami kuo pasigirti, tuo pat metu tarsi gėdijamės tai daryti. Galbūt tai lemia ir iš ankstesnių laikų įsišaknijęs tikėjimas, kad Lietuva niekam neįdomi. Laimei, šios nuostatos neatspindi šių dienų realybės, Lietuvoje gimė jau ne vienas pasaulinę ar bent regioninę šlovę pelnęs projektas. Pagaliau tikrai turime ką parodyti ir papasakoti, tad viskas ką turime padaryti – priimti iškylančius iššūkius ir padėti vieni kitiems juos įveikti”, – sako A. Rumiancevas.

Sprendimas – integracija į Europos kūrėjų bendruomenes

Pati žaidimų industrija, susidedanti iš kūrybinės dalies ir verslumo, gebėjimo suburti žaidėjų ratą, kūrėjams gali atrodyti nelengva kombinacija. LŽKA atstovas atkreipia dėmesį, kad, nors esame kūrybiški ir vertinami kūrėjai, būtent įsukti verslą lietuviams gerokai sunkiau – nemokame savęs parodyti ir parduoti sprendimo rinkai. Pašnekovas teigia, jog suteikti žaidimų kūrėjų komandoms pagalbą gali iš pačių kūrėjų bendruomenės kylančios iniciatyvos ir nuolatinis domėjimasis, įsitraukimas į globalesnę, europietiškąją ar pasaulinę žaidimų industriją.

Vienas tokių pavyzdžių – entuziastų iniciatyva užsimezgusi ir jau ketvirtus metus vyksianti konferencija „GameOn“. Konferencijos metu pristatomi novatoriški idėjų generatoriai, tarptautiniai žaidimų industrijos tendencijų kūrėjai ar maištininkai gali paskatinti žaidimų studijas ryžtis pokyčiams ir priimti rizikingus, tačiau drąsius ir sėkmę atnešiančius sprendimus.

Atrasta mobiliųjų aplikacijų niša

Tai, jog daugiausia žaidimų mūsų tautiečiai sukuria mobiliųjų aplikacijų pagrindu, nėra atsitiktinumas. Lietuviams tokie žaidimai tapo išsigelbėjimu, nes kurti žaidimus kitose platformose reikėjo daugiau išteklių – tiek didesnių komandų, tiek ir pradinių investicijų. Pasak žaidimų rinkos analitiko, nors mobilias aplikacijas kurti yra  santykinai pigu, gerokai brangiau atsieina būti pamatytam tokioje terpėje.

„Lietuva neturi tradicijų, daugelyje sferų mums teko savarankiškai išrasti ne vieną dviračio koncepciją, ypač kai kalba pasisuka komunikacijos, viešųjų ryšių, rinkodaros ar verslo vystymo kryptimi. Anksčiau ieškoję programuotojų, dabar studijų vadovai susiduria su naujo pobūdžio iššūkiais, trūksta vadinamųjų artistų: dailininkų, modeliuotojų, animatorių. Šiandien apie tai dar mažai kalbame, bet ateis laikas kai visiems stigs prodiuserių, žaidimo dizainerių ar naujų žaismo koncepcijų kūrėjų”, – apie nuolat kintančias „madingų“, svarbiausių žaidimo kūrėjų komandos narių paieškas kalba A. Rumiancevas.

Maištininkų gimimas

„Kijeve klausiausi pranešimo apie tai, kaip funkcionuoja žaidimų bendruomenės kiekvienoje šalyje. Ypač patiko vaizdingas rinkos kūrimosi pavyzdys – iš pradžių susiburia entuziastai, kurie kažką sukuria. Vėliau atsiranda vietinis herojus, kuris įkvepia kitus ir juo imama sekti. Tam tikru etapu iš vietinio herojaus gerbėjų rato atskyla maištininkai, sukuriantys lūžio tašką, iš kurio gimsta naujos idėjos ir požiūriai”, – apie žaidimų rinkos evoliuciją pasakoja A. Rumiancevas.

LŽKA valdybos narys sako, kad lietuvių kūrėjų bendruomenė yra netoli maištininkų atsiradimo ribos ir tą simbolizuoja atsirandantis noras bandyti kurti žaidimus ne tik mobiliosioms aplikacijoms. Nors tokie kūrėjai dar nėra revoliucingi maištininkai, apie jų vystomus produktus vietinė rinka dažniausiai sužino iš publikacijų solidžiuose tarptautiniuose žaidimų industrijos leidiniuose.

„‚Nintendo Switch‘ platformoje pasirodęs „Human Fall Flat“ žaidimas jau yra puikus to pavyzdys. Lietuvoje yra vyraujantys 2-3 žaidimų kūrimo modeliai, kuriais daugiau ar mažiau vadovaujasi ir visos čia dirbančios studijos. Tačiau staiga atsivertęs tarptautinį žurnalą pamatai kūrėjus, kurie daro kažką neįprasto, sukuria sau unikalią rinkodaros strategiją ir išplatina savo žaidimą kelių milijonų tiražu, tai yra tam tikro maišto pavyzdys. Aplink tokį kūrėją bursis kiti ir tokių Lietuvai reikia daugiau”, – sako žaidimų rinkos analitikas.

Koziris – žinių mainai

Apžvelgdamas žaidimų studijų poreikius pašnekovas išskiria, kad didžiausia pagalba, kurią galėtų suteikti suinteresuotos šalys, yra verslo aplinkos gerinimas. Lietuvių studijos turi mišrias komandas, dalis kūrėjų yra ir bus samdoma iš užsienio šalių, todėl, tam, kad šiuos žmones pavyktų išlaikyti, reikalinga tiek lanksti mokesčių sistema, tiek paprastesnis teisinis reguliavimas.

 

Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius akcentuoja spragų teisės aktuose žalą mažoms įmonėms – vienos tokių leidžia konkuruojantiems sektoriams samdyti žmogiškuosius resursus mažesnėmis sąnaudomis. Kadangi programuotojų sektoriui itin būdinga talentų medžioklė, tokių darbuotojų nutekėjimas ypač skausmingas mažoms studijoms. „Apskritai vadinamųjų mažų ir labai mažų įmonių ir kūrybos studijų išjudinimui ir pastatymui ant kojų reikia didelių pradinių investicijų. Tam ypač pasitarnautų, pavyzdžiui, 4-5 metų verslo vystymo programą turintis žaidimų kūrimo startuolių akseleratorius, kuris galėtų būti kofinansuojamas valstybės ir privačių investuotojų“, – pastebi G. Tarasevičius. 

Vis dėlto, LŽKA atstovai apibendrina, kad kūrėjams Lietuvos žaidimų rinka yra gerai išpurenta dirva, kurioje dar niekas nepadaryta, tačiau galima išauginti gerą derlių. Viskas, ko reikia – priimti ir puoselėti savo išskirtinumą, pabrėžiant tai, ką mokame ir nesibaiminant sferų, kuriose juntame iššūkį. Tarptautinis žaidimų industrijos veidas nuolat keičiasi ir šiandien neprimena industrijos kuri buvo prieš trejetą ar penketą metų. Šių dienų dialogas sukasi apie sąžiningą ir atvirą partnerystę, naujų idėjų paiešką, komunikaciją ir žinių mainus.


4 liepos, 2022

2022 m. birželio 15-ąją dieną įvyko II tarptautinė mokslinė konferencija Šiluvoje, kurios šių metų tema „Krikščionybė ir inovacijos“ vienu metu […]

4 liepos, 2022

Šalia KTU Santakos slėnio duris atvėrė žiedinės ekonomikos dirbtuvės. Pasitelkdami 3D spausdintuvus ir kitą įrangą, kūrėjai galės praktiškai įgyvendinti savo […]

2 liepos, 2022

Lietuvos gyventojai ir verslai sugalvoja vis naujų ukrainiečių palaikymo būdų. Vienas pavyzdžių – Kauno „Akropolyje“ atidaryta pirmoji Lietuvoje ukrainietiškų prekių […]

Žvyro karjeras šalia Karklės
1 liepos, 2022

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai priėmė kreipimąsi į Aplinkos ministeriją, prašydama pakeisti Pakarklės miško paskirtį iš ūkinės į […]

Lietuvos ir Latvijos švietimo ministrės J. Šiugždinienė ir A. Muižniece
20 birželio, 2022

Vilniuje baigėsi tris dienas trukusi Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė „Gaudeamus“. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė […]

16 birželio, 2022

Mažiau nei per dvejus metus Nemuno saloje pastatytas olimpinio dydžio baseinas su SPA zona ir sporto klubui skirta erdve oficialiai […]

Šiugždinienė ir Plikusienė / ŠMSM nuotr
16 birželio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė pasveikino doc. dr. Ievą Plikusienę, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto mokslininkę, laimėjusią […]

Paquet ir Šiugždinienė / ŠMSM nuotr.
15 birželio, 2022

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė susitiko su Europos Komisijos (EK) Mokslinių tyrimų ir inovacijų padalinio generaliniu direktoriumi Jean-Eric Paquet. […]

14 birželio, 2022

Europos tyrimų tinklo „EU Kids Online“ duomenimis daugiau nei 92 proc. nepilnamečių Lietuvoje kasdien leidžia laiką internete, o net 37 […]

9 birželio, 2022

Amsterdame, įspūdingoje Westergas renginių erdvėje, paskutinį gegužės savaitgalį papuošalų kūrėjai, dizaino puoselėtojai ir gerbėjai susibūrė 19-ojoje tarptautinėje juvelyrikos meno mugėje […]

9 birželio, 2022

Jau šį mėnesį kone didžiausia sporto šventė Lietuvoje – Olimpinė diena – sugrįžta į Kauną. Jos belaukiant Kauno „Akropolis“ kartu […]

Design Thinking auditorija
7 birželio, 2022

Atsinaujinantis Panevėžio miestas tampa vis patrauklesnis jaunimui. Aukštaitijos sostinė sparčiai keičiasi: gražėja viešosios erdvės, kuriami pramoninio turizmo produktai, taip pat […]

5 birželio, 2022

Šeštadienį prekybos centre Kauno „Akropolis“ skamba vaikų klegesys ir juokas. Į vasaros pradžios šventę mažuosius ir jų tėvelius subūrė Kakė […]

3 birželio, 2022

Lietuvos rekordų akademija pranešė, kad Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos abituriento Armando Railos dailės egzamino darbas – Juozo Zikaro portretas – […]

Kakės Makės vasaros šventė Kauno „Akropolyje“
3 birželio, 2022

Prekybos centras Kauno „Akropolis“ visus vaikus ir jų tėvelius kviečia vasarą pradėti su Kake Make ir jos draugais atradimų kupinoje […]

2 birželio, 2022

Šiaulių valstybinė kolegija stojantiesiems šiemet siūlo 20 studijų programų sveikatos, socialinių, informatikos, inžinerijos mokslų bei verslo ir viešosios vadybos studijų […]

31 gegužės, 2022

Baldų pardavėjo „Gintaro baldai“ organizuotame renginyje Kaune susirinkę interjero madų specialistai diskutavo apie šiųmetines baldų tendencijas. Pastebima, kad vis dažniau […]

28 gegužės, 2022

Kauno „Akropolis“ kviečia susipažinti su paslaptingu bičių pasauliu ir pasinerti į įtraukiančias edukacines veiklas, kurių netrūks prekybos centro trečiojo aukšto […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
28 gegužės, 2022

Vilniaus miesto savivaldybė užbaigė Maironio progimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo darbus. Stadionu nustatytu metu nuo šiol galės naudotis ne tik progimnazijos […]

27 gegužės, 2022

Daugiau nei pusę milijono eurų kainavęs Vaižganto progimnazijos stadiono atnaujinimas – baigtas. Stadionas pasikeitė neatpažįstamai – įrengtos spalvingos tribūnos sirgaliams, […]