17 birželio, 2022
Elena Žilinskienė

Lietuvos Žemės gelmių informacijos centre – Tiltų kaimo gręžinys

Birželio 4 d. kraštietės Marytės Baubienės kvietimu Tiltų bibliotekos lankytojai ir asociacijos „Tiltų kelias“ nariai dalyvavo pažintinėje išvykoje į Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centrą Vievyje. Gražiai sutvarkytoje lauko erdvėje pirmiausia pasitinka didelė, iš įvairių Lietuvos vietovių suvežtų riedulių kolekcija, Adulio Medžiūno ąžuolo bareljefas „Velnias nešė akmenį“, Daumanto Kučo skulptūra „Paklausyk akmens“ – perskeltas 5 tonų riedulys, kur su interaktyvia programėle galima pasiklausyti muzikinio kūrinio „Mėnulis“ (aut. Dainius Pulauskas), bei priešais centro pastatą stoginėse išdėliotas Valdovų rūmų pamatų kernas.

Susitikimo metu renginį „Žemės gelmių paslaptys“ vedė centro vadovas Vytautas Puronas, kuris įdomiai ir išsamiai papasakojo apie centru pavadinto muziejaus veiklą ir darbus. Jis supažindino su didele, modernia kerno saugykla – kernoteka, aprodė stacionarią ir mobilią stelažų sekciją, kuri leidžia saugoti daugiau kerno dėžių, papasakojo apie gręžimo prietaisus, šlifavimo stakles ir parodė nušlifuotų uolienų pavyzdžius. Kernas yra iš žemės gelmių išgręžtas uolienos stulpelis, tarsi žemės šerdis – informacijos apie žemės sandarą ir naudingąsias iškasenas šaltinis. Gręžinio stulpeliai sudėti į specialias dėžes, kurios sunumeruotos, saugomos keliais aukštais nustatytoje vietoje. Kerno kaupimas saugykloje primena bibliotekos knygų saugyklas, o gręžinio duomenų aprašymas kartotekoje prilyginamas knygų aprašams kataloguose. Kiekvienas gręžinys turi savo bylą. Lietuvoje daugiausia gręžinių atlikta Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose, žvalgant naftos telkinius, Dzūkijoje – daugiausia Varėnos, ieškant geležies telkinių, Trakų rajone išgręžti 73 gręžiniai. Didžiausias Lietuvos žemės gelmių turtas yra tyras vanduo, o Dzūkijoje vertingiausia iškasena – smėlis. Giliausias 2,564 km Lietuvos gręžinys yra Vidmantuose, Kretingos r., o giliausias pasaulyje – Kolos pusiasalyje – 12,262 km. Gręžimo darbai kainuoja milijonus eurų, todėl tyrinėjamoje vietovėje gręžiamas tik vienas gręžinys.

Mus labiausiai dominęs Tiltų kaimo 600 m gylio gręžinys buvo išgręžtas 1976 m. už Salos miško, jam suteiktas 406 numeris. Gręžinio uolienos sudėtos į 17 dėžių. Viršutiniai gręžinio sluoksniai į saugyklą nepateko, saugomas tik giluminis, gilesnis negu 380 m kernas. Vyriausiosios muziejininkės M. Baubienės rūpesčiu dėžės su kernu buvo iškeltos iš saugyklos, todėl galėjome sužinoti, kokie turtai slypi po mūsų kojomis minama žeme, o trapias ir tvirtas, margas ir spalvingas, daugiausia pilkšvos, rausvos spalvos uolienas galėjome apžiūrėti iš arti, paliesti rankomis. Gręžinio turinį sudaro magminės, nuosėdinės ir metamorfinės kilmės uolienos, smiltainio, žvyro, molio, molingų klinčių, klinčių, dolomitinių klinčių, molio argilito, granito–gneiso sluoksniai. Taigi, išvykoje susipažinome su Tiltų kaimo, mininčio 245-ąsias metines, geologiniu metraščiu, žemės knyga, kurioje užrašyta žemės gelmių istorijos, vystymosi ir kaitos informacija.

Taip pat muziejuje pamatėme Lietuvos nacionaliniu akmeniu išrinkto titnago uolienas, kurių nedidelių gabaliukų randama ir kaimo laukuose, spalvingą retų mineralų kolekciją, akademiko, profesoriaus, dr. Juozo Dalinkevičiaus memorialinę ekspoziciją, kurioje yra įvairių geologinių laikotarpių uolienų rinkiniai, pirmųjų Lietuvos gręžinių kerno pavyzdžiai, apžiūrėjome fosilijų rinkinius – suakmenėjusių bestuburių organizmų ir gyvūnų atspaudų eksponatus, mamutų ilties ir kaulo liekanas. Vėliau kraštietė, kuri čia dirba nuo 1985 m. ir yra įvertinta II laipsnio Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Marytė Baubienė  aprodė po viso pastato rekonstrukcijos atnaujintą savo darbo kabinetą, konferencijų salę, papasakojo apie savo darbą, informacinės medžiagos, archyvų bylų tvarkymą, ekspozicijų įrengimą, užsakymų vykdymą ir kad čia dirbantys 6 darbuotojai patys tvarko patalpas ir didesnę negu 4 ha teritoriją.

Už atskleistas žemės gelmių paslaptis, praplėstas žinias nuoširdžiai dėkojame centro vedėjui Vytautui Puronui,  už kvietimą apsilankyti ir šiltą susitikimą – kraštietei Marytei Baubienei.


2 vasario, 2023

2023-ieji – Lietuvos sostinės Vilniaus metai. Sausio 25 d. Vilniui sukako 700 metų. Vilniaus istorija prasidėjo nuo pirmojo Lietuvos didžiojo […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Nuo parodų iki kino ir koncertų – savivaldybė parems beveik 400 kultūros ir meno projektų projektų jubiliejiniais sostinės metais ir […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
2 vasario, 2023

Augant vilniečių galimybėms patekti į pirmuoju prioritetu pasirinktus darželius (pernai pateko apie 80 proc. vaikų), jaunų šeimų pamėgtame sostinės rajone […]

31 sausio, 2023

Po šventinės Vilniaus gimtadienio savaitės, sostinės senamiestyje sužibs dar viena puošmena – šalia S. Moniuškos skvero, restauruota šv. Kotrynos bažnyčia. […]

Dr. H. Kobeckaitės knygos pristatymas
27 sausio, 2023

Sausio 19 d. Trakų viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta naujausia ambasadorės, diplomatės, vertėjos, žurnalistės, rašytojos, humanitarinių mokslų daktarės, kraštietės, Trakų rajono […]

27 sausio, 2023

Didžiulio mokyklų susidomėjimo sulaukęs lauko klasių projektas bus tęsiamas ir šiemet. Startavus projektui pernai savivaldybei pavaldžiose ugdymo įstaigose įrengtos 35 […]

27 sausio, 2023

Vidaus reikalų ministerija (VRM) panaudos pagrindais laikinai perduoda Kultūros ir sporto rūmų patalpas Vilniaus m. savivaldybės viešajai įstaigai (VŠĮ) „Active […]

25 sausio, 2023

Mokslininkai teigia, kad pirmą kartą Vilniaus vardas buvo užrašytas kunigaikščio Gedimino laiškuose, kuriuos jis 1323 m. siuntė į aplinkinius miestus. […]

21 sausio, 2023

Trakų viešojoje bibliotekoje sausio 12 d. vyko Regimanto Dimos knygos „Žavingasis šunsnukis. Lietuviškoji J. Pilsudskio biografija“ pristatymas. Tai penktoji autoriaus […]

21 sausio, 2023

Sausio 19 d. Elektrėnuose vyko iškilminga naujai statomo Elektrėnų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato kapsulės įleidimo ceremonija. Naujajame pastate  ugniagesiai gelbėtojai […]

21 sausio, 2023

Vilniaus Taryba patvirtino universalaus dizaino principų strategiją – „Miestas visiems“. Jos tikslas – užtikrinti, kad miesto fizinė ir virtuali aplinka […]

16 sausio, 2023

Jau greitai vilniečių ir miesto svečių laukia ypatinga dovana – Vilniui minint 700 metų gimtadienį Gedimino pilies bokšte bus galima […]

Kintų skveras
14 sausio, 2023

Sostinės Šnipiškių rajone bus įkurta nauja viešoji erdvė. Tarp Giedraičių ir Kintų gatvių esančioje teritorijoje bus įrengtas skveras su pakelta terasa, kurios […]

12 sausio, 2023

Trakų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje sausio 11 dieną lankėsi grafikos dizainerė, iliustratorė Laimutė Varkalaitė, įsikūrusi nedideliame miestelyje Rumšiškėse. Menininkė […]

9 sausio, 2023

Matematikos valstybinio brandos egzamino (VBE) rezultatai praėjusiais metais sukėlė didžiulį susirūpinimą: neišlaikiusiųjų – net 35 proc. Kodėl matematika, viena pamatinių […]

3 sausio, 2023

Baigiantis žiemos šventėms, vilniečiai kviečiami nupuoštas eglutes nešti į artimiausią jų surinkimo vietą. Tokių aikštelių Vilniuje paruošta apie 100. Eglutes […]

Olesia Mitrofanova. Šalčininkai
28 gruodžio, 2022

Šalčininkų rajono savivaldybė įžvelgia ir siekia stiprinti savo kultūrinį potencialą. Šiandien rajone nėra užtektinai priemonių, skatinančių šiuolaikinio jaunimo užimtumą, socialinės […]

Menininkės Vitos užsiėmimas
28 gruodžio, 2022

Prieš metus Antakalnio Gelvadiškių gatvėje pradėjo veikti vieni iš pirmųjų Vilniuje grupinio gyvenimo namų intelekto negalią turintiems žmonėms. Iš pradžių […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
22 gruodžio, 2022

Vilnius išsirinko 5 įspūdingiausius miesto puošėjus, kuriančius Kalėdų nuotaiką mieste tvariai ir jaukiai. Šiemet konkursas sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – […]

21 gruodžio, 2022

Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija inicijavo Užutrakio unitų cerkvės virtualaus vaizdo atkūrimą, kurį, remdamasis archeologiniais, architektūriniais duomenimis ir istorinėmis analogijomis, atkūrė […]