Lietuvos Žemės gelmių informacijos centre – Tiltų kaimo gręžinys
Birželio 4 d. kraštietės Marytės Baubienės kvietimu Tiltų bibliotekos lankytojai ir asociacijos „Tiltų kelias“ nariai dalyvavo pažintinėje išvykoje į Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centrą Vievyje. Gražiai sutvarkytoje lauko erdvėje pirmiausia pasitinka didelė, iš įvairių Lietuvos vietovių suvežtų riedulių kolekcija, Adulio Medžiūno ąžuolo bareljefas „Velnias nešė akmenį“, Daumanto Kučo skulptūra „Paklausyk akmens“ – perskeltas 5 tonų riedulys, kur su interaktyvia programėle galima pasiklausyti muzikinio kūrinio „Mėnulis“ (aut. Dainius Pulauskas), bei priešais centro pastatą stoginėse išdėliotas Valdovų rūmų pamatų kernas.
Susitikimo metu renginį „Žemės gelmių paslaptys“ vedė centro vadovas Vytautas Puronas, kuris įdomiai ir išsamiai papasakojo apie centru pavadinto muziejaus veiklą ir darbus. Jis supažindino su didele, modernia kerno saugykla – kernoteka, aprodė stacionarią ir mobilią stelažų sekciją, kuri leidžia saugoti daugiau kerno dėžių, papasakojo apie gręžimo prietaisus, šlifavimo stakles ir parodė nušlifuotų uolienų pavyzdžius. Kernas yra iš žemės gelmių išgręžtas uolienos stulpelis, tarsi žemės šerdis – informacijos apie žemės sandarą ir naudingąsias iškasenas šaltinis. Gręžinio stulpeliai sudėti į specialias dėžes, kurios sunumeruotos, saugomos keliais aukštais nustatytoje vietoje. Kerno kaupimas saugykloje primena bibliotekos knygų saugyklas, o gręžinio duomenų aprašymas kartotekoje prilyginamas knygų aprašams kataloguose. Kiekvienas gręžinys turi savo bylą. Lietuvoje daugiausia gręžinių atlikta Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose, žvalgant naftos telkinius, Dzūkijoje – daugiausia Varėnos, ieškant geležies telkinių, Trakų rajone išgręžti 73 gręžiniai. Didžiausias Lietuvos žemės gelmių turtas yra tyras vanduo, o Dzūkijoje vertingiausia iškasena – smėlis. Giliausias 2,564 km Lietuvos gręžinys yra Vidmantuose, Kretingos r., o giliausias pasaulyje – Kolos pusiasalyje – 12,262 km. Gręžimo darbai kainuoja milijonus eurų, todėl tyrinėjamoje vietovėje gręžiamas tik vienas gręžinys.
Mus labiausiai dominęs Tiltų kaimo 600 m gylio gręžinys buvo išgręžtas 1976 m. už Salos miško, jam suteiktas 406 numeris. Gręžinio uolienos sudėtos į 17 dėžių. Viršutiniai gręžinio sluoksniai į saugyklą nepateko, saugomas tik giluminis, gilesnis negu 380 m kernas. Vyriausiosios muziejininkės M. Baubienės rūpesčiu dėžės su kernu buvo iškeltos iš saugyklos, todėl galėjome sužinoti, kokie turtai slypi po mūsų kojomis minama žeme, o trapias ir tvirtas, margas ir spalvingas, daugiausia pilkšvos, rausvos spalvos uolienas galėjome apžiūrėti iš arti, paliesti rankomis. Gręžinio turinį sudaro magminės, nuosėdinės ir metamorfinės kilmės uolienos, smiltainio, žvyro, molio, molingų klinčių, klinčių, dolomitinių klinčių, molio argilito, granito–gneiso sluoksniai. Taigi, išvykoje susipažinome su Tiltų kaimo, mininčio 245-ąsias metines, geologiniu metraščiu, žemės knyga, kurioje užrašyta žemės gelmių istorijos, vystymosi ir kaitos informacija.
Taip pat muziejuje pamatėme Lietuvos nacionaliniu akmeniu išrinkto titnago uolienas, kurių nedidelių gabaliukų randama ir kaimo laukuose, spalvingą retų mineralų kolekciją, akademiko, profesoriaus, dr. Juozo Dalinkevičiaus memorialinę ekspoziciją, kurioje yra įvairių geologinių laikotarpių uolienų rinkiniai, pirmųjų Lietuvos gręžinių kerno pavyzdžiai, apžiūrėjome fosilijų rinkinius – suakmenėjusių bestuburių organizmų ir gyvūnų atspaudų eksponatus, mamutų ilties ir kaulo liekanas. Vėliau kraštietė, kuri čia dirba nuo 1985 m. ir yra įvertinta II laipsnio Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Marytė Baubienė aprodė po viso pastato rekonstrukcijos atnaujintą savo darbo kabinetą, konferencijų salę, papasakojo apie savo darbą, informacinės medžiagos, archyvų bylų tvarkymą, ekspozicijų įrengimą, užsakymų vykdymą ir kad čia dirbantys 6 darbuotojai patys tvarko patalpas ir didesnę negu 4 ha teritoriją.
Už atskleistas žemės gelmių paslaptis, praplėstas žinias nuoširdžiai dėkojame centro vedėjui Vytautui Puronui, už kvietimą apsilankyti ir šiltą susitikimą – kraštietei Marytei Baubienei.
