17 birželio, 2022
Elena Žilinskienė

Lietuvos Žemės gelmių informacijos centre – Tiltų kaimo gręžinys

Birželio 4 d. kraštietės Marytės Baubienės kvietimu Tiltų bibliotekos lankytojai ir asociacijos „Tiltų kelias“ nariai dalyvavo pažintinėje išvykoje į Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centrą Vievyje. Gražiai sutvarkytoje lauko erdvėje pirmiausia pasitinka didelė, iš įvairių Lietuvos vietovių suvežtų riedulių kolekcija, Adulio Medžiūno ąžuolo bareljefas „Velnias nešė akmenį“, Daumanto Kučo skulptūra „Paklausyk akmens“ – perskeltas 5 tonų riedulys, kur su interaktyvia programėle galima pasiklausyti muzikinio kūrinio „Mėnulis“ (aut. Dainius Pulauskas), bei priešais centro pastatą stoginėse išdėliotas Valdovų rūmų pamatų kernas.

Susitikimo metu renginį „Žemės gelmių paslaptys“ vedė centro vadovas Vytautas Puronas, kuris įdomiai ir išsamiai papasakojo apie centru pavadinto muziejaus veiklą ir darbus. Jis supažindino su didele, modernia kerno saugykla – kernoteka, aprodė stacionarią ir mobilią stelažų sekciją, kuri leidžia saugoti daugiau kerno dėžių, papasakojo apie gręžimo prietaisus, šlifavimo stakles ir parodė nušlifuotų uolienų pavyzdžius. Kernas yra iš žemės gelmių išgręžtas uolienos stulpelis, tarsi žemės šerdis – informacijos apie žemės sandarą ir naudingąsias iškasenas šaltinis. Gręžinio stulpeliai sudėti į specialias dėžes, kurios sunumeruotos, saugomos keliais aukštais nustatytoje vietoje. Kerno kaupimas saugykloje primena bibliotekos knygų saugyklas, o gręžinio duomenų aprašymas kartotekoje prilyginamas knygų aprašams kataloguose. Kiekvienas gręžinys turi savo bylą. Lietuvoje daugiausia gręžinių atlikta Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose, žvalgant naftos telkinius, Dzūkijoje – daugiausia Varėnos, ieškant geležies telkinių, Trakų rajone išgręžti 73 gręžiniai. Didžiausias Lietuvos žemės gelmių turtas yra tyras vanduo, o Dzūkijoje vertingiausia iškasena – smėlis. Giliausias 2,564 km Lietuvos gręžinys yra Vidmantuose, Kretingos r., o giliausias pasaulyje – Kolos pusiasalyje – 12,262 km. Gręžimo darbai kainuoja milijonus eurų, todėl tyrinėjamoje vietovėje gręžiamas tik vienas gręžinys.

Mus labiausiai dominęs Tiltų kaimo 600 m gylio gręžinys buvo išgręžtas 1976 m. už Salos miško, jam suteiktas 406 numeris. Gręžinio uolienos sudėtos į 17 dėžių. Viršutiniai gręžinio sluoksniai į saugyklą nepateko, saugomas tik giluminis, gilesnis negu 380 m kernas. Vyriausiosios muziejininkės M. Baubienės rūpesčiu dėžės su kernu buvo iškeltos iš saugyklos, todėl galėjome sužinoti, kokie turtai slypi po mūsų kojomis minama žeme, o trapias ir tvirtas, margas ir spalvingas, daugiausia pilkšvos, rausvos spalvos uolienas galėjome apžiūrėti iš arti, paliesti rankomis. Gręžinio turinį sudaro magminės, nuosėdinės ir metamorfinės kilmės uolienos, smiltainio, žvyro, molio, molingų klinčių, klinčių, dolomitinių klinčių, molio argilito, granito–gneiso sluoksniai. Taigi, išvykoje susipažinome su Tiltų kaimo, mininčio 245-ąsias metines, geologiniu metraščiu, žemės knyga, kurioje užrašyta žemės gelmių istorijos, vystymosi ir kaitos informacija.

Taip pat muziejuje pamatėme Lietuvos nacionaliniu akmeniu išrinkto titnago uolienas, kurių nedidelių gabaliukų randama ir kaimo laukuose, spalvingą retų mineralų kolekciją, akademiko, profesoriaus, dr. Juozo Dalinkevičiaus memorialinę ekspoziciją, kurioje yra įvairių geologinių laikotarpių uolienų rinkiniai, pirmųjų Lietuvos gręžinių kerno pavyzdžiai, apžiūrėjome fosilijų rinkinius – suakmenėjusių bestuburių organizmų ir gyvūnų atspaudų eksponatus, mamutų ilties ir kaulo liekanas. Vėliau kraštietė, kuri čia dirba nuo 1985 m. ir yra įvertinta II laipsnio Nusipelniusio aplinkosaugininko ženklu, Marytė Baubienė  aprodė po viso pastato rekonstrukcijos atnaujintą savo darbo kabinetą, konferencijų salę, papasakojo apie savo darbą, informacinės medžiagos, archyvų bylų tvarkymą, ekspozicijų įrengimą, užsakymų vykdymą ir kad čia dirbantys 6 darbuotojai patys tvarko patalpas ir didesnę negu 4 ha teritoriją.

Už atskleistas žemės gelmių paslaptis, praplėstas žinias nuoširdžiai dėkojame centro vedėjui Vytautui Puronui,  už kvietimą apsilankyti ir šiltą susitikimą – kraštietei Marytei Baubienei.


28 vasario, 2024

Pirmoji dainykla duris vilniečiams atvers pavasarį. Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė antrosios dainyklos patalpų nuomos konkursui. Daugiau  kaip 7 metams […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
28 vasario, 2024

Vilniaus miesto taryba pritarė Sofijos Kovalevskajos gimnazijos pavadinimo keitimui. Nuo šiol ji vadinsis Vilniaus „Sostinės“ gimnazija. Pavadinimą išrinko pati mokyklos […]

28 vasario, 2024

Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino Daugiafunkcio komplekso projekto pakeitimus ir pritarė siūlomam kainos indeksavimui bei papildomų darbų įsigijimui. Taip pat […]

23 vasario, 2024

Pasirašyta projektavimo sutartis dėl Kirdiejų rūmų komplekso (pagrindinio pastato, oficinos, vežiminės, kiemo ir tvoros) sutvarkymo bei įveiklinimo. Būtent čia įsikurs […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
23 vasario, 2024

Menui ir kultūrai sostinėje šiemet dar daugiau galimybių ir erdvės. Naujiems ir tęstiniams kultūros projektams paskirstyta didžiausia paramos suma per […]

Simona Bieliūnė / Sauliaus Žiūros nuotr.
21 vasario, 2024

Rūpinantis vaikų ir jaunimo gera savijauta bei gyvenimo kokybe, siekiant padėti atpažinti sveikatos sunkumus ir tikslingai nukreipti pagalbos, sostinėje jauni […]

21 vasario, 2024

Diskutuojant apie Šeškinės kalno transformaciją, kalba dažniausiai sukasi apie centrinę komplekso ašį – Nacionalinį stadioną. Tačiau tai tik vienas iš […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
20 vasario, 2024

Vilniaus miesto savivaldybė imasi papildomų priemonių apsaugoti brandžius miesto medžius. Pristatomas medžių algoritmas – rekomendacijos, kurios nustato papildomus saugiklius, kai […]

15 vasario, 2024

Vasario 5 d. nuo seno buvo garbinama šv. Agota – sergėtoja nuo gaisrų – ir kepama duona – kasdienis mūsų […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
27 sausio, 2024

Nuo 2024 m. pradžios net pusšimčiui sostinėje veikiančių įstaigų suteikta teisė teikti akredituotos vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas. Jas vienu […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
24 sausio, 2024

Po svarstymų Vilniaus miesto taryba patvirtino 1,4 mlrd. Eur siekiantį šių metų sostinės biudžetą, kuris 6,5 proc. – arba 85,6 […]

24 sausio, 2024

Grigiškių užtvanka ir ant jos įrengta hidroelektrinė, dėl kurios nugriovimo jau ne vienerius metus kovoja Grigiškių miesto bendruomenė, bus išperkama […]

Sauliaus Žiūros nuotr.
22 sausio, 2024

Metalinių garažų nukėlimas Kernavės g. baigtas. Atlaisvintame 63 arų valstybinės žemės sklype atsiras 280 vietų lopšelis-darželis, kuris šiuo metu jau […]

20 sausio, 2024

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko tvirtina, kad Viešųjų pirkimų įstatymas turi būti keičiamas, jog nesikartotų tokia situacija, kokia šiuo […]

19 sausio, 2024

Lentvario miesto bibliotekoje veikia fotomenininko Alfredo Girdziušo fotografijų paroda „Gyvasis Sausis. Atminty ir širdy“. Joje eksponuojama apie 30 nuotraukų. Jos […]

16 sausio, 2024

Vilniaus rajone užfiksuotas tolesnis gyventojų skaičiaus augimas. Pernai populiacija padidėjo beveik 2 tūkst. oficialiai registruotų naujų gyventojų. Naujausiais, 2024 m. […]

15 sausio, 2024

Sausio 13-osios įvykiams atminti Trakų viešojoje bibliotekoje atidaryta Pauliaus Lileikio fotografijų paroda „1991 SAUSIS Pauliaus Lileikio nuotraukose“. Praėjus 33 metams […]

15 sausio, 2024

Ne viena Lietuvos savivaldybė yra priversta didinti įmokas už atliekų tvarkymą. Tai yra neišvengiama, nes atliekų tvarkymo sistema yra susijusi […]

15 sausio, 2024

Nuo sausio 15 d. atšaukiama Ignalinos, Joniškio, Panevėžio, Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajono savivaldybių teritorijose esančiuose miškuose paskelbta stichinė […]

10 sausio, 2024

Gruodį priimtas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos galutinis sprendimas steigti Vilniaus rajono sveikatos centrą, kuris veiks funkcinio bendradarbiavimo būdu, šiandien užtikrintas […]