16 rugsėjo, 2020
Bronius Vertelka | XXI amžius

Margi audėjų raštai

75-metį paminėjusi Juodupės audėja Genė Šimėnienė savo dirbiniais pagarsino Lietuvą pasaulyje. Tai, kad beveik ketveriais metais vyresnis jos vyras Rimantas irgi audžia, šiandien skamba vos ne kaip sensacija.

Pripažinimas pelnytas darbu

Kalnų gatvės sodyba – tarsi audimo cechas. Per abu gyvenamojo namo aukštus – skirtingo dydžio ir sudėtingumo staklės. Jomis audžiamos staltiesės, rankšluosčiai, kilimėliai, servetėlės bei tautiniai suvenyrai. Audžia iš medvilnės ir natūralaus lino siūlų, todėl dirbiniai yra patvarūs, atrodo prabangiai, malonu į tokius žiūrėti.

Genė Šimėnienė – darbščiausia ir kūrybingiausia Rokiškio krašto audėja. Tautodailininkė yra sertifikuotų tautinio paveldo produktų amatininkė, senojo audimo amato puoselėtoja ir tradicinio amato meistrė. Juodupietei suteiktas meno kūrėjos statusas

G. Šimėnienė – daugelio respublikinių parodų dalyvė, personalinių parodų autorė. Jos darbai pristatyti Latvijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Turkijoje, Vokietijoje, ne kartą eksponuoti Norvegijoje. Surengta personalinė paroda JAV lietuvių bendruomenės namuose Bostone ir Niujorke. Juodupietės kūrinius įsigijo Alantos, Kupiškio, Biržų, Rokiškio krašto muziejai, Seinų muziejus Lenkijoje, Vilniaus „Arsenalas“. Vienais metais G. Šimėnienė buvo pripažinta rajono Metų tautodailininke, apdovanota ženklu „Už nuopelnus Rokiškio krašto kultūrai“.

10 metų ji vadovavo Rokiškio tautodailininkų bendrijai. Dirbo už tai negaudama atlyginimo.

Audimui reikia meilės

G. Šimėnienės gimtinė – Šiurpiškių kaimas Kupiškio rajone. Jos mama buvo garsi to krašto audėja.

Tėvai augindavo linų. Jų siūlus mama dažydavo ąžuolo žievėmis, todėl jie ilgainiui nekeisdavo spalvos. Maždaug 10 metų būdama Genutė, mamai išėjus į darbą kolūkyje, jau mindavo pakojas. Grįžusi mama sakydavo: „O Jėzau Jėzau, šita mergiote jau pridirbo“.

G. Šimėnienė jau 42 metus audžia. Pradėjo besilaukdama ateisiančios į šį pasaulį dukros. Stakles padarė toks Pipinis, meistras iš Rokiškio. Jis ir pamokė, kaip austi. Pradžioje audė rinktines pusantro metro pločio lovatieses. Tuomet buvo puikios sąlygos: Juodupėje veikė vilnonių audinių fabrikas „Nemunas“, iš jo gaudavo nyčių, skietų. Kartu tai buvo geras papildomas uždarbis. Genė turėdavo užsakymų bent vieneriems metams. Raštus nusikopijuodavo. Kai vienas šykštuolis rėžė, jog raštų galėtų pasidaryti ir pati, tada žinotų, kiek tai kainuoja, G. Šimėnienė ant milimetrinio popieriaus ėmė kurti savuosius.

Kad Juodupėje yra šauni audėja, žinojo Vilniuje (į sostinės parduotuves juodupietė tiekdavo savo gaminius). Ten ir paprašė išausti rankšluosčių su „Tautiškos giesmės“ tekstu. Senutėlį jo pavyzdį, austą to laiko staklėmis, atnešė vyro Rimanto teta. G. Šimėnienė viską persipiešė. Kita jo teta, sužinojusi, kad Genė sutiko austi, patarė jai: „Vaikeli, austi lįsk į rūsį, nes tave suims, neišeisi iš kalėjimo“. Už rankšluosčių su „Tautiška giesme“ išaudimą juodupietei gerai atsilygino. 1988 metais vykusiam pirmajam Sąjūdžio suvažiavimui moteris išaudė rankšluosčių.

Sėda į stakles, tik kai turi noro

Dabar G. Šimėnienei audimas – turiningas laisvalaikio praleidimas. Jos dienos norma išausti ne daugiau kaip metrą rankšluosčio. Atsibodus austi moteris eina darbuotis šiltnamyje. Suranda laiko ir prie televizoriaus pasėdėti.

G. Šimėnienė ne vien audė, bet ir kitų darbų turėjo. Pensijai surinko 37 metų darbo stažą. Baigusi aštuonias klases, ketino imtis agronomijos ar zootechnikos mokslų. Planus sujaukė giminaitis, dirbęs vilnonių audinių fabriko „Nemunas“ direktoriumi. Jis sakė: „Prapulsi tame žemės ūkyje, verčiau ateik į mūsų fabriką“. Genė gatavos produkcijos sandėlyje 10 metų išdirbo. Maždaug tiek pat – buities paviljone kartu su savo vyru Rimantu, fotografu, retušavo nuotraukas, išmoko fotografuoti. Dirbo dar Jekabpilio (Latvija) dailės kombinate. Iš ten atveždavo siūlų, paskui pasiimdavo gaminius. Už juos ten geriau mokėjo nei Lietuvoje. Buvo įkūrusi ir savo audimo įmonę. O 2000-aisiais išvažiavo į Norvegiją užsidirbti. Ten penkis kartus po tris mėnesius triūsė. Dirbo įvairius darbus žemės ūkyje tarp lenkų ir lietuvių, todėl nesistengė pramokti norvegų kalbos. Užtat spartumu pasižymėjo. Skindama braškes lenkdavo gerokai jaunesnes. Norvegijoje užsidirbo tiek, kad galėjo pakeisti namo stogo dangą, langus, atlikti jo vidaus remontą.

Ūkininkavimą pakeitė į audimą

Tai, kad audžia ir jos vyras Rimantas, išaiškėjo baigiantis maloniai mano viešnagei Šimėnų sodyboje. Kažkaip neįprasta buvo girdėti, kad audžia vyras, kai belikę mažai moterų audėjų. Rimanto staklės stovi antrajame aukšte. Jomis jis audžia staltieses. Greta staklių – lova pailsėti.

Kadaise Rimantas baigė fotografijos mokyklą Vilniuje ir daug metų dirbo fotografu rajono buitinio gyventojų aptarnavimo kombinate. Buvo imlus naujovėms. Darė spalvotas nuotraukas. Bet atėjo metas, kai fotografija tapo nebeaktuali. Gimtajame Prūselių kaime, penki kilometrai nuo Juodupės, stovėjo Rimanto gimtoji sodyba. Atgavęs tėvų žemę, čia jis sumanė ūkininkauti. Bet 10 ha ūkis ne pelną davė, o tikrą vargą užkrovė, nors Rimantas bandė suktis kaip įmanydamas. Penktą vasarą Norvegijoje atidirbusi žmona Genė, matydama beprasmę vyro veiklą ūkyje, jam pasakė: „Kai nebegalėsiu dirbti, aš tau nė cento neduosiu“. Tada Rimantas išnuomojo žemę, o pats sėdo prie audimo staklių. Turėdamas įgimtą pomėgį medžio darbams, padarė ne vienas audimo stakles. Ir šiaip jis – sumanus medžio meistras, bet ką išsitekina. Dar dainuoja senjorų ansamblyje „Volungė“, gieda bažnyčios chore. Jaunystėje vakaronėse grojo akordeonu. Jeigu kas pageidauja, ir dabar fotografuoja.

G. Šimėnienė pabrėžė, kad jų namai statyti ir įrengti abiejų – jos ir Rimanto – rankomis.

Tėvų akys nukreiptos į Norvegiją

Genė ir Rimantas Šimėnai užaugino dukrą Renatą ir du sūnūs – Valdą ir Eimantą. Visi jie įsikūrė Norvegijoje. Dukros vyras – norvegas, abiejų sūnų žmonos – lietuvės: viena – iš Vandžiogalos, kita – žemaitė.

Kažkada ir sūnus Eimantas bandė austi staltieses. Dukra netapo audėja, bet jos namuose Norvegijoje stovi dvejos tėvo darytos staklės. Apsilankiusi ten, G. Šimėnienė prie jų būtinai prisėda. O kai vieši pas sūnus, jai lyg kažko trūksta, pasigenda audimo. Dabar gaminiai iš Šimėnų namų keliauja vien į Norvegiją. Siūlų gauna iš Vilniaus „Audimo“ ir Panevėžio „Lino“ įmonių. Norvegijoje labai vertina rankomis kurtą meną. Pas savo vaikus į šią šalį Šimėnai vyksta pasikeisdami, nepalieka namų be priežiūros.

Paklausta, ar turi paruošusi sau pamainą, tautodailininkė tarė: „Norinčių austi lyg ir yra, bet jų akyse nematau azarto“. G. Šimėnienė tikino, kad nesunku išmokti austi, bet tam reikia didžiulio noro.

Šimėnai nesiruošia vykti gyventi į Norvegiją, bet ir ar ten išsiverstų su Lietuvoje gaunamomis pensijomis? Jie nenori tapti vaikų išlaikytiniais.


Paroda „Panevėžio dailės dienos 2021. Laisvės antologija“ veiks iki liepos 31 dienos
17 birželio, 2021

Panevėžio miesto dailės galerija nuo birželio 17 dienos lankytojus kviečia į parodą „Panevėžio dailės dienos 2021. Laisvės antologija“. „Panevėžio dailės […]

Organizatorių nuotr.
17 birželio, 2021

Vasara – puikus metas ne tik poilsiui, tačiau ir tobulėjimui, kuomet galima išmokti kažko naujo, susirasti naujų draugų. Visa tai […]

16 birželio, 2021

Šiandien Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas įteikė kalbininko Petro Būtėno vardo premijas. Šiais metais premija įteikta Emilijai Tarvidaitei, Panevėžio „Ąžuolo“ […]

15 birželio, 2021

Birželio 13 dieną Velžio bendruomenei po rekonstrukcijos pristatytas visuomeninės paskirties pastatas Alantos g. 38. Į pastato rekonstrukciją Panevėžio rajono savivaldybė […]

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
14 birželio, 2021

Kultūros ministerija kartu su UNESCO Lietuvos nacionalinės komisijos sekretoriatu surengė seminarą „Pasaulio paveldas Lietuvoje. Efektyvaus valdymo link“. Dviejų dienų nuotoliniame […]

14 birželio, 2021

Birželio 18 d. LR Prezidentūroje vyks Archyvų forumas, kuriame numatoma aptarti valstybės archyvams aktualius klausimus – valstybės archyvuose saugomų dokumentų […]

14 birželio, 2021

Miežiškių seniūnijos Biliūnų kaime, buvusiose Kurganavos mokyklos patalpose, šią savaitę veiklą pradėjo socialinių paslaugų centras „Vilties sodas“. Tai pirmoji įstaiga […]

Liškiavos bažnyčia
11 birželio, 2021

Vasarą vykstantiems į Druskininkus pailsėti ar keliaujantiems po Lietuvą rekomenduotume planuoti maršrutą taip, kad jis vestų pro Liškiavą, nes tikrai […]

11 birželio, 2021

Saulėtą birželio 10-osios dieną Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinyje „Židinys“ įvyko edukacija vaikams „Muzikinis piešimas ant vandens“. Muzika, dažai, […]

2019 metų keramikos simpoziumas / Arvydo Gudo nuotr.
10 birželio, 2021

Birželio 14 dieną prasidės XXIII Panevėžio tarptautinis keramikos simpoziumas. Pirmą kartą prieš 32 metus organizuotas renginys atsilaikė prieš pandemijos iššūkius […]

Dementonių kaimo gyventoja Janina Kulvietienė / Broniaus Vertelkos nuotr.
7 birželio, 2021

Dementonių kaimo riboženklis pastatytas Vadokliuose gyvenančių brolių Kisielių iniciatyva. Netoli Vadoklių miestelio esantis ir, berods, 14 sodybų turėjęs kaimas baigia […]

V. Žalienės nuotr.
2 birželio, 2021

Birželio 1 dieną prie Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos padalinio „Židinys“ įvyko renginys, skirtas paminėti Tarptautinei vaikų gynimo dienai. Tarptautinė […]

R. Bagdonavičienė
1 birželio, 2021

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (LPPARA) paskelbė kasmetinius „Lietuvos eksporto prizo“ ir „Lietuvos metų verslininkės“ apdovanojimų laimėtojus. Konkursas […]

MKL nuotr.
31 gegužės, 2021

Panevėžio SC-RSSG krepšinio komanda tapo Lietuvos moksleivių krepšinio lygos (LIDL-MKL) U19 čempionais. Finale Panevėžiečiai 81:70 (20:20, 26:28, 18:13, 17:9) palaužė […]

27 gegužės, 2021

Panevėžio rajono savivaldybės administracija sudarė sąlygas gyventojams iki šių metų gruodžio 10 dienos lankytis privačiame Beržoto dendroparke, įsikūrusiame Rabikių kaime, […]

26 gegužės, 2021

Panevėžio rajone, prie Ramygalos miesto, dar 2007 metais buvo suformuotas 12,4 ha ploto pramonės parkas, vadinamasis plynas laukas. Panevėžio rajono […]

Tomas Dirgėla
26 gegužės, 2021

Spalvotoji vasara ir nuotykingas „Vasaros su knyga“ skaitymo iššūkis – jau čia. Šiais metais jis skelbia, kad „Knyga – vasaros […]

24 gegužės, 2021

Pasaulio čempiono Raimundo Valucko vaikinų jaunių rankinio čempionato taurė keliauja į Panevėžio Raimundo Sargūno sporto gimnaziją. Tai paaiškėjo sekmadienį po […]

21 gegužės, 2021

Konkurse „Bendruomenė – Švyturys 2020 – kelias į sėkmę“ Panevėžio rajono Vadoklių ir Mikėnų kaimų bendruomenei skirta nominacija „Sveiką gyvenseną […]

20 gegužės, 2021

Panevėžio rajono savivaldybėje antrus metus iš eilės vykdomas dalyvaujamasis biudžetas – piliečių iniciatyvų skatinimo būdas, kai vietos bendruomenės ir pavieniai […]