19 kovo, 2024
Indrė Rapkevičienė

„Mažasis princas“ žemaitiškai pristatytas panevėžiečiams

2024-ųjų metų pradžioje išleistas ypatingas leidinys – skaitomiausia pasaulio literatūros klasikos knyga, užkariavusi milijonus širdžių visame pasaulyje, pagal pardavimus populiarumu nusileidžia tik Biblijai – Antoine de Saint Egxuperi „Mažasis princas“. Turbūt kilo klausimas, kodėl išleista knyga yra unikali? Atsakome, tekstas parašytas žemaitiškai, atskleidžiantis kūrinį naujomis spalvomis, kurias išryškina žemaičių tarmė!

Kovo 14 d. bibliotekoje „Židinys“, dalyvaujant knygos vertėjui – žinomam kalbininkui, profesoriui Juozui Pabrėžai ir knygos mecenatui, savo vardo labdaros ir paramos fondo bei „Sidabrinės linijos“ vadovui – Mariui Čiuželiui, šis išskirtinis leidinys buvo pristatytas panevėžiečiams.

„Taip sutapo, kad šalyje paskelbus žemaitiško rašto metus, dienos šviesą išvydo ši filosofinė pasaka, kurios kasmet parduodama per 150 milijonų egzempliorių. Kūrinys išverstas į daugybę kalbų, Brailio raštą, net ir mirusias – lotynų, sanskrito, senovės graikų kalbas. Lietuviškai „Mažasis princas“ pirmąkart išleistas 1959 m., o po 65 m. prakalbo žemaitiškai ir tapo – 572-ąją kalba, į kurią yra išverstas“, – įdomių faktų pateikė bibliotekos darbuotoja Edita Balčiūnienė.

Knygos leidėjas ir mecenatas, filantropas, verslininkas M. Čiuželis, kilęs iš Žemaitijos, pasidalijo istorija, kaip gimė šis projektas. „Knygos „Mažasis princas“ iš rankų nepaleidžiu nuo vaikystės, o kolekcionuoti pradėjau gal prieš 20 metų <…>. Šiuo metu turiu apie 200 knygos leidimų 70 kalbų. Ieškojau į save panašių knygomanų ir taip susipažinau su didžiausios privačios „Mažojo princo“ knygų kolekcijos savininku Jean-Marc Probst iš Šveicarijos. Kai susitikome gyvai, buvau apstulbęs nuo jo nuolat pildomos 7040 leidimų 572 kalba ir jų dialektais kolekcijos. Oficialus „Mažojo princo“ fondas turi mažiau knygų nei Jean-Marc Probst! Viena spinta skirta vien pirmiesiems, originaliems kūrinio leidimams, kurių net aukcionuose Paryžiuje, Niujorke sunku gauti, o ir kainos prasideda nuo 30 000 dolerių“, – pasakojo svečias. Šio susitikimo metu knygomanai sumanė kartu išleisti knygą „Mažąjį princą“ žemaičių tarme.

Projekto idėjos autorius džiaugėsi, jog vos per dvi savaites, nuo vasario 9 d., pirmasis 1000 vnt. „Mažojo princo“ žemaitiškai tiražas baigtas platinti. Leidiniai neatlygintinai iškeliavo į Lietuvos mokyklas bei bibliotekas, kad pasiektų kiekvieną žemaičių kalbos mylėtoją pačiu efektyviausiu, greičiausiu būdu. O skyrusiems savanorišką auką „Sidabrinės linijos“ senolių pokalbiams, „Mažojo princo“ egzemplioriai išsiųsti ne tik šalies, bet ir Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Švedijos, Šveicarijos, Liuksemburgo, JAV lietuviams. M. Čiuželio ir Jean-Marc Probst foundation for the Little Prince“ planuose išversti knygą ir į kitas tarmes – uteniškių, dzūkų, aukštaičių.

Iš Skuodo kilęs knygos vertėjas, profesorius Juozas Pabrėža, paprašytas pasidalinti, kaip sekėsi versti tekstą į žemaičių tarmę, sakė, jog užtruko tris mėnesius intensyviai dirbdamas, stengdamasis maksimaliai atitikti originalą, išlaikyti autentiškumą. Kūrinys išverstas šiaurės vakarų regiono žemaičiams (dounininkams) būdingu tarminiu pagrindu, dėl to, kad ši patarmė yra jo gimtoji ir geriausiai išlaikyta.

Prof. J. Pabrėža su užsidegimu ir entuziazmu gyvu žemaitišku žodžiu pristatė knygą, kalbėjo apie vertimo iššūkius, fonetines bei leksikos ypatybes. Tarmės dvasią leido išlaikyti žemaitiški garsai, formos, konstrukcijos ir tipiški žemaičių žodžiai,  pavyzdžiui, „kūlis“ („akmuo“), „pleštekė“ („drugelis“), „kriuok („verkia“). Visgi, vertėjui kartais teko gerokai pasukti galvą, kaip perteikti kai kurias mintis ar vieną kitą žodį:  „gramatikoje naudojama tik senovinė žemaitiška dviskaita, „viadu rokuojavos“ („mudu kalbame“), „liuobu gesinti liktarną“ („gesindavau žibintą“), be to, žemaičiai neturi žodelio „labai“, tačiau yra daug pakaitalų, pavyzdžiui, „baisiai gerai“, „žiauriai puikus princus“, – žemaičių kalbos subtilybėmis dalijosi profesorius.

Prof. J. Pabrėžos pasakojimas, iliustruotas linksmais pavyzdžiais, ne kartą sukėlė žiūrovų juoką, o žemaičių kalba skambėjusios gražiausios ištraukos iš „Mažojo princo“ sužavėjo susirinkusius.

Kalbėti ir skaityti žemaitiškai – darbas ne iš lengvųjų, tai netruko įsitikinti ir renginio dalyviai, kurių laukė užduotis – paskaityti trumpą ištrauką iš knygos.

Knygos pristatymą vertėjas užbaigė citata iš knygos: „Matītė gal tiktāso šėrdė. Patis svarbiausė dalīkā akims nier matuomė“. Kalbininkas įsitikinęs, jog tik tuomet šiais sudėtingais globalizmo laikais, sugebėsime išlikti kaip tauta ir išlaikyti savo kalbą ir tarmes.

 


19 gegužės, 2024

Sostinės taryba imasi Vilniaus muziejų tinklo pertvarkos – nutarta likviduoti Vilniaus memorialinių muziejų direkciją bei Markučių dvaro muziejų. Tuo metu […]

18 gegužės, 2024

Vilniuje ir kituose šalies miestuose šeštadienį vyko tradicinė muzikos šventė Gatvės muzikos diena (GMD), kurios šūkis šiemet yra „Kviesk šokiui […]

17 gegužės, 2024

2024 m. gegužės 14 d. Visagino vaikų lopšeliuose-darželiuose parodytas performatyvus ir interaktyvus klasikinės muzikos ir šiuolaikinės klounados spektaklis „Linksmūzų muzikinė […]

17 gegužės, 2024

Šiandien Kultūros ministerijoje pagerbti nacionalinio mokinių konkurso „Praeities stiprybė – dabarčiai“ laureatai. Konkurse įvairių Lietuvos mokyklų mokinių komandos siekia kūrybiškai […]

17 gegužės, 2024

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo […]

17 gegužės, 2024

Gegužės 16-osios vidurdienį Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Kleboniškių kaimo buities muziejuje (Radviliškio r.) klegėjo vaikai – tarsi piemenėliai   nuotaikingai šventė […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 4 dieną Telšių kultūros centre vyko išskirtinis renginys – jau antrą kartą organizuotas baleto ir šiuolaikinio šokio konkursas, pritraukęs […]

16 gegužės, 2024

Rusija paskelbė buvusio Estijos policijos vadovo Elmaro Vaherio, buvusio Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Reinsalu, taip pat kelių Lietuvos, Latvijos […]

16 gegužės, 2024

Kasmet trečiąjį gegužės ketvirtadienį ukrainiečiai mini Vyšivankos dieną ir puošiasi tradiciniais raštais išmargintais marškiniais. Vyšivanka (ukr. Вишиванка) – liaudiškais geometriniais […]

16 gegužės, 2024

Gegužės 15 d. Jono Basanavičiaus gimtinės sode atidaryta nauja lauko paroda „Iš avilio“. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje veikianti paroda atskleidžia […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
15 gegužės, 2024

Gegužės 17 d. 18 val. Panevėžio muzikinis teatras kviečia į festivalio visai šeimai „Už muziką ir vaikystę“ atidarymo koncertą „Pavasario […]

15 gegužės, 2024

Panevėžio rajono savivaldybės meras Antanas Pocius ir savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus specialistai lankėsi Naujamiesčio seniūnijoje, Mariezų kaime, esančiame viename […]

14 gegužės, 2024

Gegužės 10-osios vakaras Panevėžio Elenos Mezginaitės viešojoje bibliotekoje (Kniaudiškių g. 34) buvo neeilinis: į svečius atvyko pedagogas, muziejininkas, laikraščio redaktorius, […]

14 gegužės, 2024

Balandžio 10 – ąją Telšių rajone, Biržuvėnuose, vėl duris atvėrė atsinaujinęs Biržuvėnų dvaras – itin vertinga XVIII–XIX a. stambios medinės […]

13 gegužės, 2024

Gegužės 8-13 dienomis Plungėje XIII kartą vyko tarptautinis teatrų festivalis-kūrybinė laboratorija ,,Mažoji Melpomenė“. Tai vienas didžiausių teatrinių projektų Lietuvoje, šis […]

13 gegužės, 2024

Lietuvos Savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija (LSVBA) paskelbė geriausius 2023 m. Viešųjų bibliotekų ir jų padalinių (filialų) Metų nominacijų laureatus.  Skuodo […]

10 gegužės, 2024

Sustojo praėjusių metų rudenį Panevėžyje esančio „Sodros“ beveik 8 milijonus eurų kainuosianti pastato modernizacija, skelbia portalas jp.lt. „Bendrovė „Brosta“ sustabdė […]

10 gegužės, 2024

Tebelaukiant Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos, netrukus turėtų prasidėti pastato fasado valymo darbai. Kaip rašo portalas „Made in Vilnius“, šių darbų […]

10 gegužės, 2024

Klaipėdos miesto savivaldybė audito metu nustatė dvi to paties asmens vadovaujamas asociacijas, galimai neskaidriai naudojusias kultūros projektams skiriamą finansavimą. Kaip […]

10 gegužės, 2024

Siekiant atkurti Radvilų pilį Dubingiuose, įsteigta viešoji įstaiga „Dubingių pilies fondas“. Pasak fondo iniciatorių, įkūrus fondą ketinama parengti pilies atkūrimo […]