Mažosios Lietuvos architektūra – ką verta pamatyti
Mažoji Lietuva gali pasigirti ne tik nuostabiais vandens telkiniais, užburiančia gamta, bet ir tik šiam kraštui būdinga, unikalia architektūra. Projektas „Pamario švyturių kelias“ atrinko keturis autentiškus architektūrinius paminklus, kurie supažindins su šio regiono istorija.
Hugo Šojaus dvaras
Klasicizmo ir istorizmo laikus menantis H. Šojaus dvaras, papuoštas tik Mažajai Lietuvai būdingu dekoru, traukia svečius iš visos Lietuvos bei užsienio sužinoti apie Klaipėdos krašto istoriją. Dar 1721 m. Šilutėje įsteigtas dvaras tapo pirmuoju Mažojoje Lietuvoje įkurtu muzieju ir 60 000 etnografinių lobių namais. 2015 m. atidarytame muziejuje veikia mokslinis archyvas – biblioteka, restauracijos centras, vykdoma edukacinė veikla, vyksta virtualios ir kilnojamosios parodos.
Kintų evangelikų – liuteronų bažnyčia
Kintų evangelikų – liuteronų bažnyčia, pastatyta 1705 metais, yra tipiškas 18-ojo amžiaus pradžios rytprūsių architektūros bebokštis statinys su apside, kuris savo plane išlaiko vokiečių ordino gotikinių statinių formą. Istoriniai šaltiniai teigia, kad šių maldos namų statybai panaudotos Ventės bažnyčios, kurią nuplovė Kuršių marių bangos, statybinės medžiagos. Dar 8-ojo dešimtmečio pabaigoje Kintų evangelikų liuteronų bažnyčiai kvietus miestelio gyventojus į parodos ir koncertus, dabar ji vėl tampa kultūros židiniu: maldos namuose vasaros metu vyksta Kintų muzikos festivalio koncertai.
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia
Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia – bene seniausia Mažojoje Lietuvoje – buvo įsteigta dar valdant kryžiuočiams. Rusnės bažnyčia net tris kartus buvo suniokota gaisro, o dabartinis mūrinis, ištęsto stačiakampio formos maldos namų buvo pašventintas 1809-aisiais metais. Praėjus porai dešimtmečių, bažnyčios vakarų pusėje iškilo masyvus bokštas su piramidės formos smailėjančiu stogu ir masyviu kryžiumi. Atvykę svečiai gali apžiūrėti dailiais ornamentais dekoruotą sakyklą ir altorių, taip pat 1876 metais Karlo Šereso tapytą drobę „Potvynis Rytų Prūsijoje“, Erbeno Homano „Kaimo peizažą“, Hanso Henškės „Vokiečių žemaičio ūkininko sodybą“, Gustavo Borces „Kareivis“(1917 m.) ir kitus.
Uostadvario vandens kėlimo stotis
Uostadvaryje, ant vaizdingo Vilkinės upės kranto, 1907 m. buvo įkurta pirmoji Lietuvoje vandens kėlimo stotis su garo turbina, kuri padėjo pamario krašto žmonėms kovoti su vandens pertekliumi. Siurblys pompuodavo pievų vandenį ir nuleisdavo jį į Atmatos upę. Nors po beveik 70 m. šalia senosios buvo įrengta šiuolaikiška elektrinė siurblinė, Uostadvario vandens kėlimo stotis iki šių dienų išliko vertingu technikos istorijos ir architektūros paminklu.
