12 vasario, 2024

Meilė, trukusi 1229 dienas: Kaune atidaryta paroda apie neeilinę M. K. Čiurlionio bei S. Kymantaitės istoriją

Kaune atidaryta paroda, pristatanti neeilinę dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir rašytojos Sofijos Kymantaitės meilės istoriją: 1229 dienas, ne tik dovanojusias pasauliui brandžiausius menininko kūrinius, bet ir išlikusius jautrius laiškus, liudijusius apie nepaprastą mylimųjų ryšį.

„1229 dienos – kiek daugiau nei treji metai. Nepaisant to, šis laikotarpis ne tik subrandino ir įkvėpė abu kūrėjus, bet ir paliko mums jausmingus, ilgesio ir meilės kupinus laiškus, kuriuose M. K. Čiurlionis atsiskleidžia ir kaip žodžio meistras“, – sako Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus M. K. Čiurlionio rinkinių skyriaus vedėja Vaiva Laukaitienė.

Kauno „Akropolio“ drauge su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi parengtoje parodoje „Konstantinas ir Sofija: 1229 meilės dienos“ per 19 laiškų – citatų lankytojams pristatomos gražiausios ištraukos iš M. K. Čiurlionio mylimajai rašytų laiškų bei atsiminimų, iliustruotų S. Kymantaitės-Čiurlionienės bei M. K. Čiurlionio nuotraukomis, menininko kūriniais.

„Nors visi žinome M. K. Čiurlionį kaip genialų, savo laiką pralenkusį menininką, rečiau kalbame apie aplinkybes, kuriomis šis talentas skleidėsi. Todėl džiaugiamės bendradarbiavimu su Nacionaliniu M. K. Čiurlionio dailės muziejumi ir galimybe papasakoti šią neeilinę istoriją savo lankytojams: tikimės, kad artėjant meilės dienai ji įkvėps būti atviresniais, kilnesniais ir švelnesniais“, – sako Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė.

Gyvenimo istorija

Parodoje pateikiama istorija nuo pat pirmųjų poros susitikimų 1907-aisiais, iki M. K. Čiurlionio mirties 1911-aisiais. 

Vilniuje užsimezgusi S. Kymantaitės ir M. K. Čiurlionio pažintis nuo pirmųjų akimirkų suliepsnojo meile, kurios vėliau neužgesino nei ilgas laikas, kurį pora turėjo leisti atskirai. Šie ilgesio laikotarpiai ypač ryškūs laiškuose, kuriuos M. K. Čiurlionis rašė mylimajai, vėliau tapusiai jo žmona.

„Ypač tuomet, kai M. K. Čiurlionis išvyko ieškoti savo kūrybos pripažinimo, jam buvo itin svarbu neprarasti ryšio su mylimąja: tuo metu jis parašydavo net po kelis laiškus per dieną. Laiškuose atsiskleidžia labai pagarbus ir švelnus ryšys su S. Kymantaite, išaukštinantis jų santykius. Buities šiuose laiškuose labai nedaug: jis kalba apie kūrybą, o į mylimąją kreipiasi labai švelniai: mieloji Zosele, atsiprašydamas, palaikydamas, jausdamas ją net ir per didelį juos skyrusį atstumą“, – sako M .K. Čiurlionio rinkinių skyriaus muziejininkė Gabrielė Mačienė.

M. K. Čiurlionis laiškuose kalba apie jaudulį laukiant susitikimų su mylimąja, džiugesį jiems susižadėjus, nekantrų vestuvių laukimą, jaudulį dėl žiedų, šviesiai įsivaizduoja jų drauge laukiančią ateitį. Kai kurių iš šių laiškų tonas – šmaikštus, o kalba – itin turtinga, atskleidžianti ir literatūrinį genialiojo menininko talentą.

Šios išskirtinės meilės istorijos vaisius – vienintelės Čiurlionių dukters Danutės gimimas, einantis kartu su skausmo ir netekties nuojauta, išsekusiam menininkui sunkiai susirgus. Savo dukters M. K. Čiurlionis taip ir nepamatė.

Svarbiausias kūrybos laikotarpis

Pasak G. Mačienės, nors pora neturėjo daug laiko drauge, jų meilė skaisčiai nušvietė dvejus svarbiausius M. K. Čiurlionio kūrybos metus: jis aktyviai įsitraukė į visuomeninę veiklą, sukūrė savo brandžiausias tapybines sonatas, pabaigė savo kūrybą vainikuojantį, unikalų didžiausio formato darbą „Rex“.

Pora taip pat rengėsi drauge sukurti lietuvišką operą „Jūratė“: S. Kymantaitė rašė jai libretą, o M. K. Čiurlionis dirbo prie scenografijos, galvojo apie kostiumus ir kūrė muziką.

„Nors šis darbas neišliko, o sumanymui buvo lemta likti neįgyvendintam, akivaizdu, kad ši trumpa meilės istorija davė svarių vaisių ir pakylėjo juos abu, – sako G. Mačienė. – Nors žinome, kad dviem menininkams po vienu stogu būna nelengva, tačiau Čiurlioniai ne konkuravo, bet gražiai vienas kitą papildė.“

S. Kymantaitės vyrui rašyti laiškai neišliko – juos rašytoja sunaikino, o apie  jos ryšį su mylimuoju parodoje byloja jos pačios, artimųjų atsiminimai bei pokalbiai su kitais žmonėmis.

Paroda „Konstantinas ir Sofija: 1229 meilės dienos“ Kauno „Akropolio“ Renginių aikštėje vyks iki kovo 3 dienos. Paroda nemokama.


29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

28 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 28 d. Telšių Karolinos Praniauskaitės viešojoje bibliotekoje susitikome su rašytoja Jolita Herlyn. Viešnią kalbino bibliotekos direktorė Jolanta […]

24 balandžio, 2025

Vakar Vilniaus rotušėje meras Valdas Benkunskas oficialiai suteikė garbės piliečio vardą kompozitoriui, ilgamečiam berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas” vadovui prof. […]

24 balandžio, 2025

Restauruojant bei konservuojant Vilniaus Kalvarijų komplekso Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios, vadinamos Kalvarijų bažnyčia (Kalvarijų g. 327) interjero sienų tapybą, restauratoriai […]

23 balandžio, 2025

Šiandien Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės atidarymo renginyje paskelbti geriausi 2024 m. bibliotekininkai. Sveikindamas laureatus ir visą šalies bibliotekininkų bendruomenę Nacionalinės […]

Rima Spūdienė švenčia ir kūrybinį, ir gyvenimo jubiliejų / Ilonos Jančaitienės nuotr.
23 balandžio, 2025

Marijampolės savivaldybėje esantis Patašinės kaimas garsėja kūrybingais žmonėmis: literatais, menininkais,  fotografais, krašto istorijos bei aplinkos grožio  puoselėtojais, puikių idėjų generatoriais.  […]

23 balandžio, 2025

Balandžio 23-ąją, tikrąją Jurginių dieną, Pasakų parke suskambo vaikų juokas, dainos ir pavasario šauksmas – čia susirinko būrys mažųjų palangiškių, kad […]

18 balandžio, 2025

Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.), artėjant tradiciniam festivaliui „Tulpių žydėjimo šventė“, žiedus išskleidė ir saulei […]

16 balandžio, 2025

Balandžio 12 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis (Radviliškio r.) subūrė talkininkus į tradicinę talką, skirtą Tarptautinei paminklų ir paminklinių vietovių […]

15 balandžio, 2025

2025 m. balandžio 15 d. Šiaulių kultūros centre nuvilnijo Pasaulinės meno dienos proga organizuotas koncertas „Ramybė“, skirtas M. K. Čiurlionio […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
15 balandžio, 2025

Šių metų Maironio premijos laureate išrinkta poetė, vertėja ir literatūros kritikė Erika Drungytė. Šį pripažinimą autorei pelnė praėjusiais metais jos […]

15 balandžio, 2025

Artėjant Velykoms atnaujinta ikoniškoji Vilniaus senamiesčio skulptūra „Kiaušinis”. Simetriškus margučio raštus pakeitė lietuviškų žolelių ir augalų motyvų įkvėptas dizainas, kuris […]

15 balandžio, 2025

Balandžio 15-ąją Telšių miesto širdyje – prie katedros – nuaidėjo šiluma, muzika ir nuoširdi bendrystė. Telšių kultūros centras kvietė visus […]

Donato Vaičiulio nuotr.
14 balandžio, 2025

Telšiuose, Masčio ežero pakrantėje, greta Parko gatvės, ant vieno iš tiltelių turėklo paslaptingai atsirado skautiška fetra (skautiška skrybėle). Kas po […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

Vaidutė Ščiglienė
11 balandžio, 2025

Kultūros paveldas Lietuvoje saugomas įstatymų, deklaruojamas kaip vertybė ir minimas strateginiuose dokumentuose – teisinė bazė numato jo integralumą su švietimu. […]

11 balandžio, 2025

Lietuva pateikė dvi reikšmingas paraiškas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui – […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

Veliuonos piliavietė / KPD nuotr.
3 balandžio, 2025

2024 metais Hagos konvencijos simboliu – ,,Mėlynuoju skydu“ (Blue Shield) – Lietuvoje buvo paženklinti 254 išskirtinę kultūrinę vertę turintys objektai: […]

Regionų naujienos