Mėlynoji žemė prie Kuršių marių
Šiemet Mažąja Lietuvos kultūros sostine oficialiai tapusioje prie Kuršių marių įsikūrusioje Klaipėdos rajono gyvenvietėje rugpjūčio mėnuo buvo daugiausia prisodrintas kultūrinių renginių. Paskutinį vasaros mėnesį vyko ir vaikų stovykla, keliaujančios architektūros dirbtuvės, Vilhelmo teatrų festivalis „Kraštas“, dainuojamosios poezijos koncertas „Marių ošas“, renginys „Nuo marių iki marių: nuo jūrų muziejaus iki jūrų muziejaus“, žvejų ir žvejyčių šventė, sujungusi Salaką, Klaipėdą ir Dreverną, „Promotės balsas – sutartinių ritmu“ , pamario turizmo klasterio „Žuvies kelias“ programos ir edukacijos.
Besibaigiant rugpjūčiui apie mažosios Lietuvos kultūros sostinės aktualijas kalbėjomės su Lina Strumyliene, Drevernos bendruomenės pirmininke, šio krašto gide, projekto „Dreverna – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“ vadove.
Gal pradėkim nuo to, kodėl Dreverna šiemet paskelbta Mažąja Lietuvos kultūros sostine?
Buvome raginami jau anksčiau, 2023 metais, teikti paraišką, bet manėme, kad dar nesame pasiruošę. Pažadėjome teikti kitais metais, pažadą išpildėme. Įvykdėme keletą projektų, pasigražinome aplinką vykdydami Socialinės ir darbo ministerijos finansuojamą projektą „Žvejo kiemas ir sodas“, rengiame laivelių promenadą, kurių burėse puikuojasi senos, šį kraštą reprezentuojančios nuotraukos. Su Virginija Asnauskiene, „Žvejyčių“ ansamblio vadove, šio krašto tradicijas ir kultūrą puoselėjančia bendruomenės nare, nutarėme suremti pečius ir įgyvendinti šį puikų Lietuvos mažosios kultūros sostinės projektą. Kiek miestelių dalyvavo atrankoje mes nežinome, bet tais metais, matyt, buvome geriausi.
Turbūt tai lėmė ir įspūdinga pačios Drevernos atgimimo istorija. Dar ne taip seniai Dreverna, vietovė prie marių Klaipėdos rajone, net nepriminė kurorto ar turistinės vietovės, net ir įrengus prieplauką bei pastačius apžvalgos bokštą 2017-aisiais. Tačiau dabar ši vieta gausiai lankoma poilsiautojų, kurie atvyksta ir dienai, ir savaitei. Didesnio susidomėjimo Dreverna, kaip turistine vietove, pradžia buvo vos prieš 10 metų, o 2017-aisiais paskelbtas pirmasis turistinis sezonas.
Kuo dar išsiskiria ši vietovė Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, šalia Kuršių marių?
Dreverna – tai nedidelis, tačiau ypatingos istorijos ir gamtos grožio miestelis, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje. Ši vietovė nuo seno garsėja savo žvejų tradicijomis, unikaliu kuršišku paveldu ir glaudžiu ryšiu su mariomis. Šio regiono gyventojai garsėjo kaip puikūs žvejai, laivininkai ir prekybininkai. Jų kultūra paliko ryškų pėdsaką – išsaugotas tradicinis gyvenimo būdas, vietovės pavadinimai ir net kai kurie papročiai.
Šiandien Dreverna kviečia susipažinti su senųjų žvejų gyvenimu, išvysti tradicines burvaltes – kurėnus, bei mėgautis marių ramybe ir nepakartojamais vaizdais.
O žvejų Drevernoje ar tebėra?
Pačių žvejų jau neliko, tačiau mes stengiamės išlaikyti senąsias tradicijas. Anksčiau vadinta Žvejo šventė dabar vadinasi „Ant marių kraštelio“. Šventės metu kaimą aplanko marių dievas Bangpūtys, paleidžiame mariose gėlių vainiką išėjusiems žvejams, užrašome senųjų gyventojų pasakojimus . 2023 metais bendruomenė išleido knygą „Dreverna – mėlynoji žemė“, kurioje publikavome įdomios, autentiškos medžiagos. Prie įvažiavimo į Dreverną pasistatėme skulptūrą „Bangpūtys“, kurio rūstus veidas sako atvykstantiems, kad tai jo valdos.
Minint Dreverną dažnai minima ir Svencelė? Kaip susijusios šios vietovės?
Nuo seno glaudus ryšys sieja senuosius dreverniškius ir svenceliškius: kartu lankėme tą pačią mokyklą, kūrėsi šeimos, išlydime mirusiuosius. Su naujomis Svencelėje kuriančiomis bendruomenėmis tik dabar užsimezga ryšys. Reikėtų paminėti, kad vietinių gyventojų interesai ir socialinis statusas skiriasi nuo naujai atvykstančių gyventi žmonių. Namų statybos arti kapinių kelia įtampas tarp vietinės bendruomenės gyventojų.
Kaip ir visoje Lietuvoje prie Drevernos upės gyventojų turbūt mažėja?
Nuolatos gyvenančių žmonių skaičius sumažėjo, bet vasaros sezono metu sulaukiame daug lankytojų, čia daug žmonių yra įsigiję savo antrąjį būstą. Manau, kad laikui bėgant, bent kai kas iš tokių asmenų čia ne tik poilsiaus, bet ir liks gyventi nuolat. Bendruomenė, rašydama projektus, visada pagalvoja ir apie atvykstančių žmonių interesus: plečia vaikų žaidimų aikštelę, rūpinasi poilsio zonomis.
Startas Lietuvos mažosios kultūros sostinės renginiams buvo duotas labai anksti, dar sausio mėnesį. Kokie tai buvo renginiai?
Sausio 17-ąją Mažosios kultūros sostinės metų pradžią pradėjo renginys simboliniu pavadinimu „Užgimimas“. Šventiniam vakarui sudaryta išskirtinė Kuršių marių regiono etnografiją ir šiuolaikinės kūrybą sintezuojanti programa – pasirodė Klaipėdos miesto etnocentro folkloro kolektyvas „Kuršių Ainiai“, pantomimos teatras „A“ ir Aleksas Mažonas, kompozitorius, Priekulės meno ir kultūros centro specialistas, Donatas Bielkauskas pakvietė į muzikinio paveldo su šiuolaikiniais garsais pasaulį, vyko amatininkų gildijos „Lamata“ vadovės Editos Nurmi edukacinė programa su vikingų laikotarpio patiekalų demonstracija ir degustacija.
Drevernoje šiemet vyko daug kultūrinių, bendruomeninių renginių įvairiose miestelio erdvėse. Kokie jų buvo įsimintiniausi, sutraukė daugiausia dalyvių ir žiūrovų?
Įsimintiniausias renginys ir pritraukęs daugiausiai žiūrovų man yra skirtingi dalykai. Labai įsimintinas ir pritraukęs daugiausiai žiūrovų buvo „Vilhelmo teatro“ festivalis, kuris šiemet vyko ketvirtus metus. Šis festivalis yra be galo populiarus, jame dalyvauja septynios teatro trupės, susirenka daug žiūrovų. Jaunimo žygyje „Žygiuokime už laisvę Drevernoje“ kovo 11-ąją susirinko daugiau kaip 300 žygeivių. Na, o iš mažųjų renginių, kurie irgi svarbūs, išskirčiau „Promotės balsas – sutartinių ritmu“, kuriame įvairaus amžiaus moterys giedojo sutartines – jų giedojimas labai panašus į bendruomenės gyvenimą, „Ir parbėgo laivužis, parlaivavo valtužė“, skirtą Liudviko Rėzos sudaryto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio, papildyto moksline studija, 200-ųjų metų paminėjimui ir šiemet paskelbtiems Lietuvių liaudies dainų metams.
Daug mažųjų renginių buvo skirti įvairioms tikslinėms grupėms, pavyzdžiui, „Vaikų meškeriojimo varžybos“, tarptautinis jaunimo projektas, kuriame Latvijos ir Drevernos jaunimas žaidė žaidimą „Parneštukas“ ir kiti. Metai dar nesibaigia, netrukus sulauksime rudens lygiadienio. Dreverna seniai garsi Lygės šventėmis, jos ne kartą rengtos prie pat marių, o sumanūs vietos meistrai nustebina šiaudinėmis skulptūromis, pasmerktomis sudeginti sutemose. Paminėti rudens lygiadienį nemažai klaipėdiečių vis dažniau važiuoja ne prie jūros, o prie marių, į Dreverną,
Turbūt svarbu būtų pristatyti aktyviausius Drevernos bendruomenės narius, čia veikiančius meno kolektyvus?
Kaip ir minėjau, Dreverną garsina ansamblis „Žvejytės“, kurios ne tik Drevernoje pristato šio krašto tradicijas, dainas, bet dažnai yra kviečiamos svetur. Jų vadovė Virgina Asnauskienė yra aktyvi mūsų bendruomenės narė, šį kraštą mylintis žmogus. O išvardinti aktyviausius Drevernos bendruomenės narius yra sudėtinga – daugeliui dreverniškių pažįstamas jausmas „suremti pečius“, kiekvienas stengiasi prisidėti kaip kas gali.
O gal ir ką Mažosios Lietuvos kultūros sostinės metai Drevernai paliko materialaus?
Dėka Klaipėdos rajono savivaldybės skirto papildomo finansavimo prie įvažiavimo į Dreverną pastatėme gražų stendą, skelbimų lentą prie kultūros namų, įsigijome Dreverną reprezentuojančių priemonių.
Gal jau galime ir apibendrinti, ką davė Lietuvos mažosios kultūros sostinės metai?
Lydėdama turistų grupes dažnai paklausiu, iš kur jie žino apie Dreverną ir kodėl ją lanko. Tai šiemet daugelis atsakydavo, kad girdėjo, jog Dreverna šiemet yra Lietuvos mažoji kultūros sostinė, todėl ir sumanė ją aplankyti. Apie vyksiančius šių metų renginius pasakojome dalyvaudami „Adventur 2025“ parodoje, išsileidome reklaminių skrajučių, dalyvavome radijo laidose. Šie metai leido mums plačiau skleisti žinią apie šį išskirtinio gamtos grožio ir istorijos kraštą, tad jaučiame, kad jis tapo geriau žinomas.
Gal dar ką nors norėtumėte paminėti?
Labai norisi padėkoti Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios atstovams ir darbuotojams, Priekulės seniūnijos darbuotojams už didelį palaikymą, skirtą papildomą finansavimą projektui „Dreverna – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2025“, kad didesne apimtimi būtų suorganizuotos ir įvykdytos suplanuotos veiklos. Didelis ačiū mūsų pagrindiniams partneriams Priekulės meno ir kultūros centrui, Amatininkų gildijai „Lamata“, Gargždų vaikų ir jaunimo centrui, Klaipėdos rajono Turizmo informacijos centrui, Gargždų krašto muziejui, Gargždų J. Lankučio bibliotekai. Sulaukus palaikymo, surėmus pečius galima daugiau padaryti.
Ir, žinoma, noriu visus pakviesti atvykti į Dreverną, nes ji šiandien atgimusi ir svetinga. Ir populiari, turinti ką parodyti ir kuo nustebinti.
