Menininkas Algirdas Gataveckas: „Dirbtinio intelekto įsiveržimas į meno pasaulį neišvengiamas“
Ar dirbtinis intelektas atims darbus ir iš grafikos bei interjero dizainerių? Ar menininkų pastangos nublanks ir, norint turėti paveikslą ant sienos, pakaks duoti komandą „Midjourney“ ar kitai programinei įrangai ir kiekvienas galės kurti šedevrus? Žinomas šalies menininkas Algirdas Gataveckas įsitikinęs – tikrai ne.
„Fotoaparato mygtuką spaudo daug žmonių, bet ne visi tampa menininkais, tam reikalingi gilesni dalykai, išmanymas“, – sako A. Gataveckas. Vilniaus universiteto (VU) Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkas doc. Linas Petkevičius įsitikinęs, kad nors įrankių, kuriuos galima pasitelkti kūrybai, vis daugėja, tačiau jų funkcija yra tik pagalbinė.
Dirbtinis intelektas: tik įrankis ar jau kūrėjas?
Ar su dirbtinio intelekto pagalba sukurtas kūrinys vis dar yra menas? Anot A. Gatavecko, tai priklauso nuo daugelio dalykų: „Turime daug mėgėjiškų kūrinių, kurie į meno kategoriją nepatenka. Lygiai taip pat su dirbtiniu intelektu – juo naudojantis gali būti kuriami meno kūriniai, tačiau svarbu, kaip tai pavaizduota, kokie to tikslai ir pan.“ Manantiems, kad jei turi galingą kompiuterį, gebės sukurti ir tikrą meną, A. Gataveckas atsako, kad tam reikalingi įgūdžiai ir žinios – svarbu suprasti, ko ieškoma, kokį galutinį rezultatą norima gauti. Kaip pavyzdį garsus vyras pateikia ne per seniausiai vienoje šalyje vykusį fotografijų konkursą, kuriame, kaip vėliau paaiškėjo, laimėjo pasitelkus dirbtinį intelektą sugeneruota nuotrauka. A. Gataveckas įsitikinęs, kad mėgėjui tai nebūtų pavykę: „Pateikdamas tą nuotrauką, žmogus žinojo, kad tai geras, tinkamai apdorotas kūrinys. Jis išmano tą dalyką, tai esminis skirtumas.“
Pasak mokslininko doc. L. Petkevičiaus, žmonės dažnai bijo dirbtinio intelekto, nes nesupranta jo veikimo principų: „Dirbtinio intelekto programos tėra gudrūs matematiniai modeliai. Jie susideda iš dviejų dalių: modelio, kuris užkoduoja tekstą į aukšto lygio reprezentacijas, apimančias visą reikiamą informaciją apie užklausą, ir vaizdų generavimo modelio, kuris paima teksto reprezentaciją ir ją naudoja kaip pradinę informaciją modeliui atkurti vaizdu. Matematikoje tai suprantame kaip procesą įsivertinti duomenų generavimą. O jį turint galima generuoti be galo daug naujų atsitiktinių realizacijų.“ Tad be žmogaus įsikišimo šie įrankiai nėra pajėgūs kurti.
A. Gataveckas prisipažįsta ir pats išbandęs meninius dirbtinio intelekto įrankius, tačiau jo netenkino gauta kokybė. Galiausiai jam teko reikalingą vizualizaciją piešti ranka telefone, ir nors tai užtruko, galutinis rezultatas buvo daug geresnis. „Dirbtinis intelektas nėra tobulas“, – įsitikinęs menininkas. Kalbėdamas apie dirbtinį intelektą vyras pabrėžė ir dar vieną jo trūkumą – dirbtinio intelekto kurtiems vaizdams trūksta unikalumo. „Profesionalus menas pasaulyje užima ne tokią ir didelę dalį dėl to, kad jis unikalus, tikrai profesionalūs darbai yra ir turi būti vienetiniai“, – sako kūrėjas. Vis dėlto jis pripažįsta, kad dirbtinio intelekto įsiveržimas į meno pasaulį neišvengiamas: „Reikėtų pasižiūrėti į istorijos lobyną: kadaise buvo primityvios priemonės, tokios kaip anglis, menui kurti, tada tos priemonės tobulėjo iki kompiuterio, o šiandien mes turime dirbtinį intelektą.“
Grafikos dizainerės eksperimento su dirbtiniu intelektu rezultatas – fakulteto simbolis
Įrankių, kuriuos gali pasitelkti menininkai, vis daugėja. Doc. L. Petkevičius mano, kad iš jų idėjų kūrybai pasisemti ypač lengva. Tuo pasinaudojo su VU Matematikos ir informatikos fakultetu bendradarbiaujanti grafikos dizainerė Milda Milerė, kuri, pasitelkusi populiariąją „Midjourney“ programą, sukūrė fakulteto simbolio – katino Miciaus personažą.
„Kasdien stebiu naujausias tendencijas ir ieškau būdų, kaip ši technologija gali suteikti naudos mano darbe, todėl, gavusi klausimą, ar galėčiau sukurti personažą, ir gana detalius jo įsivaizdavimo aprašymus, supratau, kad tai puikus laikas išmėginti, kaip galiu į savo darbus integruoti dirbtinį intelektą, – pasakoja M. Milerė. – Nors rezultatą, kuris tenkintų visą komandą, pavyko išgauti greitai, tačiau techninio darbo irgi buvo daug. „Midjourney“ įrankis patogus tuo, kad padeda sutaupyti laiko ir greičiau rasti sprendimus, bet tam, kad būtų pasiektas norimas rezultatas, itin svarbu tinkami raktažodžiai. O vėliau laukia ir techninis darbas paruošiant produktą naudoti.“
Grafikos dizainerė M. Milerė sako, kad, pasitelkiant dirbtinio intelekto programėles vizualizacijoms kurti, panaudojus netinkamą raktažodį gali atsirasti nerealistinių detalių, kurias reikia naikinti. „Būna ir taip, kad, davus užduotį sukurti žmogaus portretą, atrodo, pavyksta idealiai, bet pažiūri atidžiau ir matai, kad trūksta vienos šnervės“, – apie darbo specifiką pasakoja dizainerė.
Išpopuliarėjus dirbtiniam intelektui, imta kalbėti, kad jau greitai jis pakeis įvairių profesijų atstovus, žmonės liks be darbų, mėgstamos veiklos. Doc. L. Petkevičius sako, kad perėjimas prie naujų technologijų neįvyks taip greitai: „Mes tik kiek daugiau nei pusmetį turime „ChatGTP“ ir ne taip jau ilgai generatyvinius vaizdų modelius. Šios technologijos dar nėra automatizuotos ir įdiegtos visur kaip pasirinkimai, todėl, be abejo, užtruks, kol pokyčiai pasijus.“
Mokslininkas ramina, kad kūrybinių profesijų žmonės, pavyzdžiui, dizaineriai, išliks reikalingi ir toliau: „Mūsų norai keičiasi nuolatos, todėl visą laiką atsiranda lūkestis, kad kas nors patartų, parekomenduotų ar nuspręstų už mus – taigi tokia specialybė tikrai neišnyks.“ Jam pritaria ir menininkas A. Gataveckas bei grafikos dizainerė M. Milerė. Kaip pabrėžia pašnekovai, dirbtinį intelektą valdyti, kontroliuoti, daugumą sprendimų priimti ir unikalumo juo atliekamiems darbams suteikti turi būtent pats žmogus. M. Milerės manymu, dirbtinio intelekto atsiradimas kaip tik yra nauja galimybė, nes jam suvaldyti bus reikalingi gerai parengti specialistai, atsivers nauja darbo rinka.
