„Metų šienpjovės“ titulą pelnė ukrainietė, užfiksuotas masiškiausios šienapjūtės rekordas Lietuvoje

Vakar, rugpjūčio 6 dieną, Rupkalvių kaime, Šilutės rajone vykusiame Šienpjovių čempionate išrinkti Metų šienpjoviai, dalgiu šienaujantys greičiausiai ir kokybiškiausiai. „Metų šienpjoviu“ antrus metus iš eilės tapo  Kozmas Auškalnis, „Metų šienpjove“ – Jekaterina Jevkova iš Charkivo regiono Ukrainoje, o „Dalgio debiuto“ prizą laimėjo Andrius Matulis. Čempionate užfiksuotas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalgiu darbavosi 32 šienpjoviai.

Čempionate varžėsi 33 vyrai ir 14 moterų

Su dalgiais į Rupkalvių kaimą susirinko 47 čempionato dalyviai iš Šilutės, Plungės, Klaipėdos, Kauno, Alytaus, Šiaulių, Vilniaus, Druskininkų ir Biržų rajonų, juos atlydėjo palaikymo komandos. Ypač gausus būrys atvyko iš Kėdainių – beveik pilnas autobusas šienpjovių ir juos palaikančiųjų. Renginyje taip pat dalyvavo ir šienauti mokėsi JAV ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist.

„Labai džiaugiamės, kad Šienpjovių čempionatas subūrė tokį didžiulį gerbėjų ratą. Jame buvo ir tikrų šio amato profesionalų, ir visiškai „žalių“ naujokų. Abejose kategorijose vyko garbinga ir atkakli kova dėl geriausiųjų titulo. Visgi, čempionato dalyvius suvienijo galutinis renginio akcentas – draugiška šienpjovių pradalgė, kurioje ir buvo užfiksuotas masiškiausios šienapjūtės rekordas Lietuvoje“, – teigia Nacionalinio šienavimo čempionato iniciatorius, gamtininkas  Žymantas Morkvėnas.

„Metų šienpjovio“ titulas – vietiniam šilutiškiui, „Metų šienpjovės“ – ukrainietei

Dėl „Metų šienpjovio“ titulo varžėsi 10 vyrų, tarp kurių buvo ne vienas patyręs dalgio entuziastas. Net pusė jų čempionate dalyvavo antrą kartą, dauguma jų žolę dalgiu pjauna nuo vaikystės. Greičiausiojo šienpjovio titulą pelnė vietinis šilutiškis Kozmas Auškalnis, jis greičiausiu šienpjoviu buvo pripažintas ir praėjusiais metais.

„Nors atvyko nemažai dalyvių iš kitų Lietuvos kraštų, pavyko apginti Pamario pievininkų garbę ir trofėjų išsaugoti Šilutės rajone. Gal žolė padėjo laimėt – juk mano pievos irgi yra Šilutės rajone, viskas sava ir pažįstama, jas taip pat užlieja Nemuno vandenys. Pats šienauju nuo dvylikos metų, turiu sūnų ir ketinu jį išmokyti to paties amato“, – dalijasi „Metų šienpjoviu“ tapęs Kozmas Auškalnis, greičiausiai tarp vyrų nušienavęs 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.

Dėl „Metų šienpjovės“ titulo varžėsi 2 moterys: lietuvė ir ukrainietė. Greičiausios šienpjovės titulas atiteko Jekaterinai Jevkovai iš Charkivo, į Lietuvą atvykusiai balandžio viduryje. Ji pasakoja apsistojusi Kėdainiuose, apie čempionatą jai papasakojo viena iš Lietuvos savanorių, padedančių Ukrainos karo pabėgėliams.

„Dalgiu šienaudavau vaikystėje, esu kilusi iš kaimo, turėjome ūkį, kuriame tėvams tekdavo po truputį padėti. Pastaruoju metu neturėjau dalgio rankose daugiau nei 10 metų, atvykau čia, ir štai, netikėta pergalė“, – šypsosi „Metų šienpjovės“ titulą peniusi ukrainietė  J. Jevkova, greičiausiai tarp moterų nušienavusi 1,5 metrų pločio ir 30 metrų ilgio ruožą.

Buvo pasiektas Lietuvos rekordas

Rugpjūčio 6 dieną Šienpjovių čempionate buvo pasiektas naujas Lietuvos rekordas – masiškiausia šienapjūtė, kurioje dalyvavo net 32 šienpjoviai – vyrai ir moterys, vienu metu ir vienu ritmu šienavę tą pačią pievą. Šis pasiekimas bus įtrauktas į įdomiausių Lietuvos rekordų knygą.

Praėjusių metų „Metų šienpjovių“ (moters ir vyro) rekordai nebuvo pagerinti. „Metų šienpjoviu“ vėl tapusiam Kozmui Auškalniui nepavyko pagerinti praėjusiais metais pasiekto rekordo. Šiemet vyras šienavo kone minute lėčiau (pernai 02min 54,1 s, šiemet 03 min 54 s).

Apdovanota geriausiai šienavusi komanda ir dailiojo šienavimo čempionas

Visus laurus pagrindinėse komandinėse varžybose (3 m pločio ir 100 m ilgio ruože) susišlavė ir praėjusiais metais triumfavę „Dalgio broliai”. Sportiškieji Kozmas Auškalnis ir Arūnas Kakta pelnė titulą „Skriejantys dalgiai“ už greičiausią šianapjūtę ir „Kokybė garantuota“ už kokybiškiausiai atliktą rungtį.

Pirmą kartą vykusiose individualiose Dailiojo šienavimo varžybose teisėjų simpatijas pelnė Liudvikas Kaunas. Šios rungties tikslas buvo per paskirtą laiką kuo gražiau apšienauti plotą ir jame esančias penkias kliūtis, kurių keturios buvo matomos, o penktoji – paslėpta. L. Kaunas itin kruopščiai apšienavo visas kliūtis, nesužalojo net ir organizatorių paliktos „paukščių lizdelio” imitacijos – žolėje paslėptų trijų kiaušinių.

Apdovanoti jauniausiasis šienpjovys 19 metų Lukas Kavaliauskas ir vyriausiasis Alfonsas Maniokas 80 metų iš Platelių. Specialų titulą „Stilius ir mada“ pelnė Ignas Radžvilas.

Dėmesio sulaukė naujokų varžytuvės

Nors čempionatas vyksta antrą kartą, naujokai jame gali varžytis tik šįmet. Jiems renginio metu pirmiausiai buvo pasiūlyta sudalyvauti Šienavimo mokykloje arba Dalgių varlinyke, po kurių jie galėjo išbandyti laimę dalgiu naujokų varžytuvėse. Naujokų laukė individuali 1,5 pločio ir 50 m ilgio atkarpa. Šioje rungtyje buvo vertinamas šienavimo laikas bei kokybė.

„Ši pergalė visiškai netikėta, net nežinau, kaip laimėtą prizą – austrišką dalgį teks parsivežti namo motociklu“, – šypsosi „Dalgio debiuto“ titulą iškovojęs Andrius Matulis.

Dalgio naujoko titulą ir „Dalgio debiuto“ prizą įsteigė čempionato remianti įmonė „SBA Urban“, kurios nekilnojamojo turto plėtros vadovas Arnas Bušmanas taip pat išbandė dalgį pradedančiųjų rungtyje.

„Savo kasdienėje veikloje kuriame pažangius sprendimus ir gerai žinome, jog jie būtų neįmanomi be tradicijų nešamos vertės, todėl mums ypač svarbi dermė tarp naujų, išskirtinių technologijų ir tradicijų. Šienpjovių čempionatas tapo galimybe ir komandai dar kartą prisiminti, kaip svarbu yra į aplinką darniai įsilieti ir ją tik papildyti, o ne kardinaliai pakeisti – tokį principą taikome ir vystant nekilnojamąįj turtą. Miesto ir kaimo įpročių bei tradicijų derinimas, tvarios idėjos – visa tai skatina šio čempionato rengėjai ir gera būti viso to dalimi“, –  teigia A. Bušmanas.

Čempionatas vyko meldinės nendrinukės perimvietėse

Kaip teigia čempionatą organizuojančio Baltijos aplinkos forumo vadovas, gamtininkas Žymantas Morkvėnas, šis unikalus ir rekordus mušantis renginys vyksta Nemuno deltoje dėl dviejų priežasčių. Pirma, Nemuno deltos ir Pamario kraštas garsus savita pievininkų kultūra, susiformavusi dėl gamtinių sąlygų – reguliarių potvynių ir Nemuno užliejamų pievų. Dėl potvynio atnešamų natūralių trąšų pievos buvo itin derlingos: šieno derlius buvo nuimamas 3 kartus per metus, ir šienpjoviai čia pasižymėjo ypatingu šio amato meistriškumu.

„Antra, šiose pievose klestėjo ir tebeklesti gausybė paukščių – jų gausa neatsiejama nuo regione praktikuotos šienavimo dalgiu tradicijos, padėjusios išsaugoti paukščių įvairovę. Nemuno deltos pievos yra rečiausio Europos giesmininko – meldinės nendrinukės – perimvietės“, – pasakoja Ž. Morkvėnas.

Jo teigimu, šienpjovių čempionatas ne tik prikelia užmarštin išeinantį kultūrinį paveldą. Tuo pačiu jis informuoja ūkininkus ir visuomenę apie ūkininkavimą santarvėje su gamta bei nykstančių rūšių apsaugos būtinybę.