Mirioramų biblioteka kviečia
Miriorama (gr. myrias – dešimt tūkstančių + horama – reginys) iš pradžių reiškė kortų, kurias buvo galima sudėlioti įvairia tvarka, formuojant vis naujus paveikslėlius, rinkinį. Vėliau šiuo žodžiu pavadinta ir vizualių efektų, skirtų žiūrovams linksminti ir informacijai perteikti, seka. Dar vėliau mirioramomis pradėtos vadinti judančios panoramos. Europoje mirioramos išpopuliarėjo XIX amžiuje.
Zarasų viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje pirmoji miriorama atsirado prieš 4 metus. Vasaros skaitymo skatinimo programos dalyviai su dailininke Ula Šimulynaite piešė iliustracijas išklausytai legendai apie Zarasus. Iš piešinių ir legendos teksto buvo sukurta net dviejų dalių miriorama „Legenda apie Galiūną ir Sėlių krašto atsiradimą“.
Vėliau, moksleiviai dalyvaudami edukacinėse veiklose, piešdami ir rašydami sukūrė kitas mirioramas. Tai miriorama apie Užgavėnes „Žiema, žiema, bėk iš kiemo“, „Vilniaus gimimas vaikų iliustracijose“, „Žolinės“, „Pavasaris žydi“, „Sveikinimai vasarai“, „Zarasai ketvirtokų akimis“.
Mirioramų dėžę, į kurią įdėtą ritininę knygą (mirioramą) sukant rankenėles galima žiūrėti ir skaityti sukūrė tautodailininkas medžio drožėjas Zenonas Striška.
Bibliotekos savanoris profesionalus dailininkas Yuri Abrahamyan „pastatė“ mirioramoms nuostabų namelį-biblioteką su lentynėlėmis ir spalvingais langeliais, kuriuos atidarius galima išsiimti išsirinktą ritininę knygą.
