Moksleiviai formuoja atliekų rūšiavimo tradicijas Lietuvoje
Dar pavasarį startavęs ir visą Lietuvą apkeliavęs ekologinis projektas vyresnių klasių moksleiviams, šiandien skaičiuoja užderėjusio derliaus rezultatus. Pirmą kartą organizuotoje Nacionalinėje „Žaliojoje olimpiadoje“ dalyvavo per 28 tūkst. šalies moksleivių, kuriems vos per mėnesį savo mokyklose pavyko išrūšiuoti beveik 40 tūkst. kg atliekų.
„Šūkiu „Maži darbai – dideliems pokyčiams“ kvietėme Lietuvos švietimo įstaigas keisti savo bendruomenės požiūrį į vartojimą, rūšiavimą ir antrinį atliekų panaudojimą. Iniciatyvos tikslas buvo ne tik išmokyti rūšiuoti, bet apskritai atkreipti dėmesį į šiuolaikinio žmogaus elgseną, suteikti progą gilintis į šiuo metu aktualias aplinkosaugos problemas ir imtis realių veiksmų, prisidedant prie problemų prevencijos“,– teigia viena renginio organizatorių, VŠĮ „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė.
Iššūkį atsakingai vartoti ir tausoti resursus priėmė 250 mokyklų iš įvairių šalies miestų ir mažesnių miestelių. Bendram tikslui susivienijusios švietimo įstaigų bendruomenės taupydamos vandenį, elektrą bei rūšiuodamos atliekas iš 40 tūkst. kg išrūšiuotų atliekų antrą kartą panaudojo apie 6 tūkst., mokyklos inventorių papildydamos įvairiausiais naudingais daiktais, pagamintais iš antrinių žaliavų. Daugiausia Lietuvos mokyklose sukaupta popieriaus atliekų, kurių išrūšiuota per 28 tūkst. kg.
Finaliniame olimpiados renginyje dalyvavęs Vilniaus miesto mero patarėjas švietimo ir ugdymo klausimais Albertas Lakštauskas įsitikinęs, jog būtent taip turi atrodyti mokymosi procesas. Aktyviam, kūrybiškam ir betarpiškam mokymuisi pritaria ir VŠĮ „RV agentūra“ vadovė, Žaliosios olimpiados iniciatorė Vaida Griškevičienė. „Suprasdami, kad Lietuvoje žiedinės ekonomikos principai yra pakankamai naujas reiškinys, dar neturintis gilių tradicijų, stengiamės jaunąją kartą supažindinti ne tik su pačiu rūšiavimo procesu ir jo nauda, bet ir parodyti antrinio atliekų panaudojimo galimybes.
Lietuva žiedinės ekonomikos procesuose žengia pirmuosius žingsnius, todėl tikėtina, kad jaunoji karta ir šeimoje neturi galimybės ar sektinų pavyzdžių ieškoti tvaresnių vartojimo kelių. Pastebėjome, jog vadinamoji Z karta, paskatinta tokių iniciatyvų, grįžusi namo pati moko tėvus. Todėl džiaugiamės, kad „Žalioji olimpiada“ skiepija ekologinius gyvenimo įpročius bei formuoja atliekų rūšiavimo tradicijas“, – pasakoja V. Griškevičienė.
Finaliniame renginyje Vilniuje susitiko dvylika geriausiai pusfinaliuose pasirodžiusių ar vasaros užduotis atlikusių komandų. Po įnirtingos kovos, nedidele taškų persvara, konkursą laimėjo Molėtų gimnazija ir jos komanda „Bio MG indikatoriai“, antroji vieta atiteko Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleiviams (komanda „Polietilentereftalatas”). Trečiosios vietos nugalėtojais tapo Pasvalio r. Joniškėlio Gabrielės Petkevičaitės Bitės gimnazijos „Flamingai“.
„Iš tiesų, mokytoja mus užregistravo net nesitarusi. Tačiau mes ir neturėjome ko prarasti, nes mūsų mokykloje rūšiuoti įprasta. Pirmasis etapas nepasirodė ypatingai sunkus, tačiau to, kas įvyko ruošiantis olimpiadai ir dalyvaujant joje nesitikėjome. Nepaisant to, kad jau seniau buvome girdėję apie ekologiją, rūšiavimą ar klimato kaitą, tų problemų taip jautriai pajusti ir suprasti iki šiol neteko. Ši iniciatyva leido sužinoti tai, kas mūsų įpročius pakeitė visam gyvenimui ir dabar jau niekaip neįsivaizduotume savęs metančių plastiką į komunalinių atliekų konteinerį“, – patirtimi dalijosi olimpiados nugalėtojai, Molėtų gimnazijos moksleiviai.
Visoms olimpiados komandoms įteikti pažymėjimai, o prizininkai pasipuošė Simono Sionkino iš naudoti nebetinkamų riedlenčių sukurtais medaliais. Pirmosios vietos nugalėtojai gavo trofėjinę taurę, kurią kitais metais perduos naujiems olimpiados laimėtojams, bei jau visai netrukus mėgausis kelione į Vokietiją, kurioje lankys svarbius Vokietijos atliekų perdirbimo taškus, bei susitiks su pasaulinės organizacijos „PRO Europe“ atstovais.
Organizatoriai žada, jog „Žalioji olimpiada“, kaip socialinė iniciatyva, kuria siekiama netradiciškai perteikti ekologijos ir aplinkosaugos žinias, formuoti įpročius, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui, sulaukusi didelio dėmesio, neketina sustoti – šalies moksleiviams mes pirštinę ir ateinančiais metais.
