Mūsų kraštiečiai gydytis dažniausiai vyko į Latviją
Pastaruoju metu daugėja žmonių, išvykstančių gydytis už Lietuvos ribų. Jie dažniausiai renkasi artimiausias kaimynines šalis, iš kurių populiariausia – Latvija, ir tolimesnę Europos Sąjungos (ES) narę – Vokietiją. Mūsų kraštiečių pateiktų prašymų skaičius kompensuoti svetur patirtas gydymo išlaidas išaugo beveik 40 proc., lyginant šių metų pirmąjį pusmetį su tuo pačiu praeitų metų laikotarpiu.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuomone, tokią tendenciją galima sieti su didėjančiu Lietuvos gyventojų informuotumu apie jų teises gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas kitose ES šalyse.
Per pirmąjį šių metų pusmetį gydytis už Lietuvos ribų buvo išvykę 46 pacientai, kurie grįžę pateikė prašymus teritorinėms ligonių kasoms (TLK) kompensuoti patirtas gydymo išlaidas. Įdomu tai, kad žmonės patys išleido net 4 kartus daugiau, nei jiems kompensuota. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų jiems sugrįžo daugiau nei 34 tūkst. eurų, nors jų gydymas kainavo daugiau kaip 138 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad likusią pinigų sumą jie sumokėjo savo pinigais. Taip yra todėl, kad užsienyje gydymo kainos gerokai didesnės, nei Lietuvoje, o kompensuojama yra tik tiek, kiek tokia pati gydymo paslauga kainuoja Lietuvoje.
VLK Paslaugų ekspertizės metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Vaidos Momkuvienės teigimu, dažniausiai mūsų kraštiečiai vyko gydytis į kaimyninę Latviją, iš kurios grįžę pateikė 15 prašymų apmokėti gydymo išlaidas. Tuo tarpu Vokietijoje gydėsi 9 kraštiečiai, kaimyninėje Lenkijoje – 7, o Estijoje – 4. Tai populiariausios užsienio šalys, kurias rinkosi žmonės, norėdami gauti gydymo paslaugas.
Kitose šalyse teikiamas gydymo paslaugas lietuviai rinkosi rečiau. Štai dėl Belgijoje patirtų išlaidų kompensavimo buvo pateikti 3 prašymai, o dėl Olandijoje, Austrijoje, Slovakijoje, Čekijoje, Islandijoje, Bulgarijoje, Italijoje ir Švedijoje – po 1 prašymą. Daugiausiai – 29 pacientams – kompensuotos Latvijos, Vokietijos, Estijos ir kitų šalių ligoninėse suteiktos paslaugos.
„Dažniausiai mūsų kraštiečiams buvo atliktos operacijos – ginekologinės, oftalmologinės, neurochirurginės. 6 kartus mūsų pacientus konsultavo Lenkijos, Vokietijos, Estijos ir Italijos gydytojai specialistai – oftalmologas, traumatologas, dermatovenerologas. 3 atvejais buvo suteiktos medicininės reabilitacijos paslaugos, o 5 kartus atlikti brangieji tyrimai Vokietijos, Lenkijos ir Belgijos gydymo įstaigose. Tuo tarpu po 1 kartą buvo kompensuoti vaistai, medicinos pagalbos ar ortopedijos techninės priemonės“, – sako V. Momkuvienė.
Jos teigimu, didžiausia šį pusmetį paciento sumokėta suma – beveik 29 tūkst. eurų už onkologinės ligos ištyrimą ir gydymą Vokietijos ligoninėje, o iš PSDF biudžeto jam kompensuota apie 3 tūkst. eurų. Na, o didžiausia kompensacija, kuri buvo išmokėta, siekia apie 6 tūkst. eurų.
Daugiausia sprendimų kompensuoti pacientų patirtas išlaidas yra priėmusi Vilniaus teritorinė ligonių kasa (TLK) – 19. Kitos TLK sulaukė kur kas mažiau prašymų kompensuoti patirtas išlaidas. Štai Kauno TLK – 9, Šiaulių TLK – 7, Klaipėdos TLK – 5, Panevėžio TLK – 4, o VLK – 2.
VLK primena, kad 2013 m. pabaigoje į mūsų šalies teisę perkėlus tam tikras ES direktyvų nuostatas, mūsų kraštiečiai gali vykti laisviau gydytis svetur. Svarbu žinoti tai, kad PSDF biudžeto lėšomis pacientams yra kompensuojama tik tiek, kiek tokios paslaugos kainuoja mūsų šalyje. Pavyzdžiui, jei tam tikra operacija mūsų šalyje kainuoja 2,5 tūkst. eurų, o Vokietijoje – 10 tūkst. eurų, žmogui bus kompensuota tik 2,5 tūkst. eurų, jei jis pateiks prašymą TLK su tai įrodančiais dokumentais.
Svarbu žinoti:
Ar gydymosi svetur paslaugų kainos kompensuojamos iš anksto? Ne. Svarbu žinoti, kad gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalės sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau kreipsis į TLK dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį išleistus pinigus.
Ar bus kompensuojamos visos svetur gautos sveikatos priežiūros paslaugos? Ne, apmokėtos bus tik tos paslaugos, kurios yra teikiamos Lietuvoje ir apmokamos PSDF biudžeto lėšomis sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka .
Ar reikia gydytojo siuntimo vykstant gydytis svetur? Taip. Gydytojo siuntimas yra privalomas, norint atgauti pinigus, kuriuos žmogus sumokėjo už paslaugą užsienyje.
Ar gydytojo siuntimą būtina išsiversti? Neprivaloma, bet rekomenduojama. Vežtis reikėtų tokius dokumentus, kokių reikalauja sveikatos priežiūros paslaugos teikėjas, o juos rekomenduojame išsiversti į tos šalies, į kurią vykstama, kalbą. Tik žmogus turi įvertinti, kad, nuvykus svetur ir, prireikus, svečioje šalyje vertimo paslaugų, jos gali kainuoti gerokai brangiau nei pas mus. Be to, vertimas užsienyje gali užtrukti ilgokai, pavyzdžiui, kelias dienas, tad tokiu atveju tektų pasirūpinti nakvyne, maistu (tai būtų papildomos išlaidos). Be to, siuntimas galioja 30 dienų.
Ar bus kompensuojamos privačių gydymo įstaigų suteiktos paslaugos? Taip, jei gydymo įstaiga turi licenciją teikti atitinkamas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias parvykus į Lietuvą būtų galima gauti kompensaciją. Taigi svarbu tuo įsitikinti.
Kokios paslaugos nekompensuojamos? Nekompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, transplantacijai skirtų audinių, ląstelių ir (arba) organų paskirstymo bei gavimo, skiepijimo paslaugų, kurios gautos svetur, išlaidos.
