12 sausio, 2024

Nauja tarptautinė iniciatyva tirti kraujasiurbių vabzdžių platinamus parazitus „Wildlife Malaria Network” (WIMANET)

WIMANET darbo grupės vadovė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Melanie Y. L. Duc

Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro mokslininkai koordinuoja tarptautinį laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklą Lietuvoje.

Pasaulinės klimato kaitos ir intensyvios žmogaus veiklos sukelti globalūs pokyčiai skatina įvairių parazitų plitimą į regionus, kuriuose anksčiau jų nebuvo. Kraujasiurbiai vabzdžiai: uodai, smulkieji ar upiniai mašalai platina daugybę žmonių ir gyvūnų ligų sukėlėjų. Šių vabzdžių pernešami hemosporidiniai parazitai yra svarbūs dėl jų globalaus paplitimo, didelės įvairovės ir sukeliamų žmonių, naminių ir laukinių gyvūnų sveikatos problemų.

Siekdami geriau suprasti šią hemosporidinių kraujo parazitų grupę ir įvertinti augančias rizikas, Gamtos tyrimų centro P. B. Šivickio parazitologijos laboratorijos tyrėjai suvienijo jėgas su 22-iejų šalių pasaulio mokslininkais ir sumanė naują, Europos Sąjungos finansuojamą, iniciatyvą sukurti laukinių gyvūnų maliarijos tyrėjų tinklą (WIMANET) Europos tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje (angl. European Cooperation in Science and Technology,– COST). Šia bendradarbiavimo iniciatyva, sutelkus įvairių mokslinių grupių išteklius, patirtį ir duomenis, siekiama su laukinių gyvūnų hemosporidiniais parazitais susijusias problemas spręsti globaliu mastu.

Dešimtmečiais parazitologai, ekologai, ornitologai, mamalogai ir herpetologai, o pastaraisiais metais ir molekulinės biologijos specialistai intensyviai tyrinėja hemosporidinius parazitus. Atlikus šiuos tyrimus, gauta vertinga informacija apie šeimininkų ir parazitų sąveikas, parazitų sukeliamas ligas, geografinį paplitimą ir šeimininkų kaitą parazito evoliucijos metu. Atlikti tyrimai atskleidė patogeninį hemosporidinių infekcijų poveikį ir jų reikšmę laukinių gyvūnų apsaugai. Šiuo metu vis daugiau dėmesio skiriama šių parazitų pernešėjams, taikomi naujausi genetinių tyrimų metodai, siekiant išsiaiškinti sudėtingus parazitų ir jų šeimininkų genų raiškos ypatumus.

Koordinuojant ir sutelkiant bendras pastangas vykdyti mokslinių tyrimų WIMANET veiklą, siekiama palengvinti plataus masto mokslinio bendradarbiavimo iniciatyvas, peržengiančias nacionalines ir regionines ribas.

COST veiklos WIMANET pagrindiniai tikslai yra šie:

  • Bendrasis mokslinių tyrimų planas: skatinti bendradarbiavimą tarp mokslininkų ir dalytis žiniomis. Bendradarbiaujant pasauliniu mastu, spręsti svarbiausius klausimus, susijusius su pernešėjų platinamais parazitais.
  • Tarpdisciplininis bendradarbiavimas: skatinti tarpdisciplininį požiūrį, suburiant įvairių sričių ekspertus. Tikimasi, kad šis įvairiapusis bendradarbiavimas padės geriau suprasti šeimininko-vektoriaus-hemosporidinių parazitų sistemą.
  • Parama ankstyvosios karjeros tyrėjams: pritraukti ir remti įvairių sričių tyrėjus, suteikiant mokymosi ir bendradarbiavimo galimybes. Šia veikla siekiama ugdyti prie tinklo prisijungusių tyrėjų kompetenciją ir stiprinti bendruomeniškumą.
  • Suinteresuotų šalių įtraukimas: siekiant perduoti žinias, aktyviai bendrauti su suinteresuotomis šalimis, politikos formuotojais ir plačiąja visuomene. Šia iniciatyva siekiama didinti visuomenės įsitraukimą į mokslinių tyrimų vykdymą, plečiant informuotumą apie kraujasiurbių vabzdžių platinamus parazitus ir jų poveikį.

Suvienijus mokslininkus ir institucijas iš viso pasaulio, WIMANET žada praturtinti mūsų supratimą apie laukinių gyvūnų hemosporidinius parazitus ir pritaikyti veiksmingas strategijas, padėsiančias spręsti laukinių gyvūnų maliarijos ir kitų hemosporidiozių sukėlėjų keliamas problemas besikeičiančiame pasaulyje.

Šio tinklo veiklą Lietuvoje koordinuoja Gamtos tyrimų centro mokslininkai dr. Vaidas Palinauskas ir dr. Carolina R. F. Chagas; dr. Melanie Y. L. Duc vadovauja darbo grupei, apimančiai molekulinių žymenų ir parazitų morfologinių tyrimų aspektus.


3 gegužės, 2024

ES rinkimų akivaizdoje daugiau nei 317 pilietinių visuomenės organizacijų ragina ES lyderius spręsti gamtos, klimato ir taršos krizes. Šiandien yra […]

30 balandžio, 2024

Šią vasarą Mėlynąsias vėliavas – švarios ir saugios aplinkos simbolius – iškels septyni Lietuvos paplūdimiai.  Apie tokį sprendimą Lietuvą informavo […]

26 balandžio, 2024

Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje balandžio 23 d. rinkosi Panevėžio rajono vietos veiklos grupės kviesti rajono bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų, […]

24 balandžio, 2024

Regis, kuo galėtum nustebinti lietuvį, pasiūlęs pasivaikščioti miške. Miškai, medžio artumas, sakoma, mums tiesiog į kraują įaugę. Vis dėlto savaitgalį […]

23 balandžio, 2024

 Ignalinos atominė elektrinė (IAE) antradienį pasirašė daugiau nei 156 mln. eurų (su PVM) vertės sutartį su bendrove „Panevėžio statybos trestas“ […]

Marius Čepulis / Asmeninio archyvo nuotr.
22 balandžio, 2024

„Natūraliai pati gamta turėtų tvarkytis ir mums nereikėtų niekada kištis. Bet mes esame sugadinę gamtos pusiausvyrą: esame nusausinę 90 proc. […]

22 balandžio, 2024

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) informuoja, kad sostinės Pilaitės rajone įmonė neteisėtai iškirto 34 saugotinus medžius. Nurodoma, kad balandžio 9 dieną […]

22 balandžio, 2024

Prezidentinė Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosauginė premija šiemet skirta buvusiam Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktoriui Algirdui […]

22 balandžio, 2024

Pirmadienį Pasaulinės Žemės dienos proga 35 organizacijos kreipėsi į politikus, kviesdamos mintimis ir darbais grįžti prie miškų ekosistemų apsaugos. Nevyriausybininkai […]

21 balandžio, 2024

Keli šimtai moterų sekmadienį apjuosė Švedijos parlamentą milžinišku megztu raudonu šaliu, protestuodamos prieš politinį neveiklumą dėl pasaulinio atšilimo, pranešė vienas […]

20 balandžio, 2024

Šeštadienį Lietuvoje vyko Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“, kurio metu visoje šalyje pasodinta daugiau kaip 100 girių. „Lietingas lietuviškas oras […]

Mindaugas Survila
17 balandžio, 2024

Šalies gyventojų rūpestį senosiomis giriomis papildo augantis verslo dėmesys. Lietuviškas specializuotas bankas AB „Mano bankas“, pernai tapęs senuosius miškus globojančio […]

16 balandžio, 2024

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) 100-mečio jubiliejui skirtų renginių ciklas tęsiasi. Dalyvių širdyse neabejotinai visam gyvenimui išliks […]

Punios šilas. Kirtimai / Renato Jakaičio nuotr.
14 balandžio, 2024

2023 m. iškirsta Šveicarijos plotui prilygstanti atogrąžų miškų teritorija, praneša Pasaulio išteklių institutas. Mokslininkų teigimu, tokiu mastu kertant žemės plaučiais […]

11 balandžio, 2024

Jonavos rajone per gaisrą išdegė apie 10 ha pievų, krūmynų bei maždaug 5 ha miško paklotės, ugnį malšino ugniagesiai ir […]

10 balandžio, 2024

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke. Ja buvo […]

9 balandžio, 2024

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo […]

9 balandžio, 2024

Lietuvoje pradedama įgyvendinti darbotvarkė „Tvari mokykla 2023“. Planuojama, kad iki 2030 m. visos mūsų šalies mokyklos taps tvarios arba žengs […]

9 balandžio, 2024

Aplinkos ministras patvirtino Architektūros kokybės vertinimo metodiką, kuri leis sukurti aiškesnę ir skaidresnę architektūros kokybės vertinimo sistemą, iš anksto žinomą visiems, […]

5 balandžio, 2024

Gyvavimo ciklo mąstysena (angl. life cycle thinking) – vis dažniau aplinkosauga ir tvarumu besidominčių žmonių vartojama sąvoka visame pasaulyje. Nors terminas […]