Naujas pažintinis takas Salantų regioniniame parke
Salantų regioniniame parke, viename įspūdingiausių Minijos upės vingių, kur ošia Dauginčių arba Šilpelkės miškas baigtas įrengti apie 1,5 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas.
Eidami Šilpelkės miško pažintiniu pėsčiųjų taku pamatysite ir susipažinsite su Natura 2000 buveinių apsaugai svarbia teritorija (BAST), Minijos slėnio ties Dyburiais ekosistema ir joje aptinkamomis europinės svarbos buveinėmis. Būtent šiuo tikslu bei siekiant sumažinti daromą neigiamą lankytojų srautų poveikį čia esančioms europinės svarbos vertybėms ir buvo įrengtas Šilpelkės miško pažintinis pėsčiųjų takas.
Natūralus, savaime susiformavęs Šilpelkės miškas, kurio ištakos siekia seniausius priešistorinius laikus, turtingas ir čia esančiomis kultūros paveldo vertybėmis. Viena jų – Dauginčių piliakalnis, dar vadinamas Pilale arba Mėnulio kalnu. Pastarąjį vardą gavęs dėl pietrytinėje dalyje esančio pusmėnulio formos kauburio. Būtent Dauginčių piliakalnis ir pasitiks visus atvykusius į Šilpelkės pažintinį pėsčiųjų taką.
Transporto priemones palikę atokvėpio vietoje ties Dauginčių kaimo senosiomis kapinėmis, toliau keliaukite sekdami nuorodas. Pro didingąjį Dauginčių piliakalnį, senuoju miško keliuku vingiuojantis takas, kviečia pasimėgauti miško skleidžiamais kvapais ir garsais.
Netrukus pasieksite ir vieną įspūdingiausių Minijos skardžių – Dauginčių atodangą. Nors įvairaus dydžio atodangų gausu palei visą Minijos upę, tačiau nuo Dauginčių atodangos atsiveriantis vaizdas į Minijos slėnį – vienas įspūdingiausių. Ne veltui šią vietovę vietiniai gyventojai dar vadina Lietuvos Šveicarija.
O galbūt jums pavyks pastebėti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą paukščių rūšį – tulžį, kuris lizdą įsirengia ir peri tokiuose, ties staigesniais upės vingiais ardomuose šlaituose – atodangose.
Pasigrožėję griovų ir šlaitų miškais apaugusiais upės skardžiais, raguvomis, pro parką primenantį skroblyną vėl pasieksite Miniją. Jos šniokščiančių vandenų garsas lydės jūs iki pat Dauginčių piliakalnio, kur ir pradėjote keliauti.
Darbai buvo vykdomi Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, įgyvendinant Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“.
