Šiaulių metų gidė Ingrida: mėgstamą veiklą lydi humoras, charizma ir akmenukai

Tarptautinės gido dienos proga dar didesnis dėmesys krypsta į gidus – žmones, kurie miestus ir šalis padeda pažinti per tikras istorijas ir išskirtinę patirtį. Šiemet Šiaulių turizmo informacijos centro (TIC) Metų gidės nominaciją pelniusi Ingrida Daukėlienė pabrėžia: gido profesijoje svarbiausia ne atmintinai išmoktas tekstas, o gebėjimas užmegzti ryšį su grupe ir prisitaikyti prie klausytojų poreikių.

Kelias į gidavimą: nuo sprendimo „pabandyti“ iki profesinės krypties

Ingridos teigimu, jos kelias į gidavimą susiformavo natūraliai. Idėją išbandyti gidų kursus pasiūlė artima draugė, o sprendimą labiau skatino smalsumas ir vidinė motyvacija, o ne smulkmeniškai suplanuota karjera. „Gyvenime niekas neatsiranda iš niekur – matyt, taip buvo numatyta“, – sako ji.

Baigusi gidų kursus, kuriuos jau daugiau nei dešimtmetį organizuoja Šiaulių turizmo informacijos centras, Ingrida drąsiai ėmėsi iniciatyvos – sukūrė autorinę ekskursiją „Šiaulių ligoninės istorija: akmenėlis irgi turi širdį“. Nauja ekskursija greitai sulaukė didelio susidomėjimo, o pati gidė kryptingai augino profesionalumą ir patirtį. Šiandien, jau galėdama didžiuotis aštuonerių metų gidavimo patirtimi, Ingrida veda temines ir pažintines ekskursijas, dirba su grupėmis ir individualiais užsakymais, o ekskursijas veda ne tik lietuvių ir rusų kalbomis, bet ir žemaičių tarme.

„Teksto iškalimas nėra esmė“

Ingrida Daukėlienė, kadaise studijavusi istoriją ir dirbusi mokytoja, skeptiškai vertina gidavimo modelį „išmokau ir atpasakojau“. Ingridos požiūriu, gido užduotis – ne vien pateikti faktus, bet dar ir siekti prasmingos patirties, kuri gimsta iš klausytojų įsitraukimo. „Pirmiausia yra klausytojas. Jei matai, kaip žmonės reaguoja, gali pasirinkti tinkamą tempą, toną ir turinio gylį“, – aiškina ji.

Būtent gebėjimas „skaityti“ grupę leidžia ekskursiją vykusiai pritaikyti skirtingoms auditorijoms: vieniems svarbiausi istorijos faktai, kitiems – miesto kasdienybė, tretiems norisi aštresnio emocinio prieskonio ir netikėto kampo.

Patirtis už Lietuvos ribų: kai reikia perimti iniciatyvą

Ingrida pasakoja ir apie ekskursijas už Lietuvos ribų, kuriose sprendimus kartais tenka priimti operatyviai. Vienos kelionės Latvijoje metu ji pastebėjo, kad grupės dėmesys vietiniam gidui silpsta, todėl nusprendė susigrąžinti keliautojų susidomėjimą. Pasak Metų gidės, tokiose situacijose itin svarbu turėti tvirtą pasirengimo pagrindą: iš anksto susirinktą informaciją, aiškų maršruto planą ir gebėjimą struktūruotai pateikti turinį.

„Gidas ne tik veda ekskursiją – jis nuolat turi laikyti ranką ant pulso ir pasirūpinti, kad patirtis išliktų įdomi ir įtraukianti“, – apibendrina pašnekovė.

Akmenukai, magnetukai ir paveiksliukai – dar viena mėgstama veikla

Ingrida – ne tik iniciatyvi ir komunikabili, bet ir itin kūrybinga. Laisvu nuo ekskursijų metu ji akmenukus paverčia magnetukais ir mažais paveikslėliais. Akį traukiantys geltoni suvenyrai su miesto simboliu ypač patinka turistams iš užsienio, o savo kurtus paveikslėlius gidė dosniai dovanoja ne tik artimiesiems ir draugams, bet ir ekskursijų dalyviams – kartais net nepažįstamiems.

Akmenys, akmenukai ir akmenėliai – ryškus Ingridos gyvenimo akcentas: nuo ekskursijų simbolių ir kraštovaizdžio puošybos detalių iki meninių rankdarbių. „Būdama prie jūros visada juos rinkdavau ir parsiveždavau namo – tuomet dar nežinodama, ką su šiais rieduliukais nuveiksiu. Tai man buvo tarsi terapija. Dukros žino, kas mane labiausiai pradžiugina, todėl lauktuvių iš įvairiausių kraštų dažniausiai parveža apyrankę iš akmenukų. Iš bičiulių, grįžusių iš atostogų, taip pat neretai gaunu dovanų akmenų. Namuose jau turiu didelę jūros akmenų kolekciją. Akmenukas gyvena mano širdy“, – su šypsena pasakoja Ingrida.

Artimųjų įkvėpimas ir palaikymas

Ingridos sprendimą lankyti kursus ir siekti profesionalaus gido pažymėjimo vyras iš pradžių vertino skeptiškai. Tačiau požiūris pasikeitė pamačius, su kokiu užsidegimu ji dirba ir kaip puikiai Ingridai sekasi. „Dabar jis kartu su dukromis yra mano palaikymo komanda. Sukūrė net specialų „Facebook“ profilį #GidasŠiauliuose, – šypsosi pašnekovė. – Vyras dažnai dalyvauja mano ekskursijose: pakritikuoja, papildo, pataria. Man tai labai svarbu“.

Gido darbas – improvizacija, charizma ir atsakomybė

Paklausta, ko reikia norint pelnyti Metų gido titulą, Ingrida akcentuoja atsakingumą, komunikabilumą, drąsą, lankstumą ir išradingumą. Pasak jos, net ir turint patirties, ekskursijų metu svarbu reaguoti į situaciją „čia ir dabar“ – tiek į grupės nuotaiką, tiek į netikėtas aplinkybes.

Šį įgūdį Ingrida Daukėlienė stiprino kadaise vesdama edukacijas „Rūtos“ šokolado muziejuje – ten reikia ne tik pasakoti, bet ir praktiškai įtraukti dalyvius. Ingridos teigimu, geram gidui būtina būti nuoširdžiam, mokėti improvizuoti, turėti humoro jausmą, charizmą ir norą visada duoti daugiau nei iš tavęs tikimasi.

„Ekskursija yra gyvas procesas“, – sako Šiaulių TIC nominuota Metų gidė.