NŠA: streike dalyvauja 1,9 tūkst. švietimo darbuotojų

Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenimis, trečiadienio rytą streikuoja 1,9 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, iš jų – 1,69 tūkst. mokytojų.

Šiuo metu skaičiuojama, kad streike dalyvauja 120 ugdymo įstaigų.

Daugiausiai darbuotojų streikuoja Klaipėdos, Vilniaus, Alytaus ir Panevėžio miestuose.

Trečiadienį Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) atnaujino mokytojų streiką. Streikas pradėtas rugsėjo pabaigoje ir spalio viduryje buvo paskelbta pertrauka, mokytojai buvo grįžę į darbus.

Profsąjungos mokytojų netenkina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos siūlymas mokytojų darbo užmokestį kitais metais didinti 21 proc. – po 10 proc. nuo sausio ir rugsėjo mėnesių. Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga prašo kitų metų biudžete numatyti didesnį mokytojų atlyginimų kėlimą – po 15 proc. nuo sausio ir rugsėjo.

Šiuo metu Seime svarstomas Vyriausybės parengtas kitų metų valstybės biudžetas. LŠDPS pirmininkas A. Navickas tikisi, kad Seimo nariai pritars mokytojų reikalavimui kitais metais kelti atlyginimus 32 proc., o ne 21 proc., kaip yra numačiusi Vyriausybė.

Su kitomis keturiomis pedagogų profesinėmis sąjungomis ministerija rado sutarimą dėl mokytojų darbo sąlygų gerinimo – atlyginimų didinimo, klasių mažinimo bei etato struktūros peržiūrėjimo.

Ministerija dėl vaikų skaičiaus klasėse mažinimo ir mokytojo etato struktūros peržiūros yra radusi sutarimą ir su A. Navicko vadovaujama profsąjunga. Visgi, LŠDPS nesiruošia atnaujinti kolektyvinės šakos sutarties, kurioje būtų numatyti šie susitarimai, kol nebus priimtas mokytojų siūlymas dėl atlyginimų didinimo.

G. Nausėda stoja streiką atnaujinusių pedagogų pusėn: mokytojai teisėtai reikalauja to, kas jiems pažadėta

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina Vyriausybę įsiklausyti į streiką atnaujinusių mokytojų reikalavimus ir įsivertinti, ar nereikėtų biudžete numatyti papildomą finansavimą, leidžiantį nuo 2024 m. pradžios užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.

„Valstybės įsipareigojimas turi būti ne hipotetinis ar numanomas, o tvirtai užtikrintas adekvačiais skaičiais 2024 metų valstybės biudžete. Kylant abejonių, kad biudžeto projekte numatytas finansavimas leis užtikrinti užsibrėžtą atlyginimų lygį, Prezidentas siūlo biudžete numatyti papildomą finansavimą ir nuo 2024 m. sausio mėnesio užtikrinti atlyginimų augimą 15 proc.“ – teigiama komentare, kurį Eltai perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Prezidentūra pažymi, kad duotų įsipareigojimų pedagogams valdžia privalo laikytis.

„Prezidentas ragina nekvestionuoti juodu ant balto surašytų Vyriausybės įsipareigojimų, o pagarbiai tęsti derybas su streikuojančiais mokytojais, teisėtai reikalaujančiais, kad ne tik Vyriausybės, bet ir parlamentinių partijų iškilmingai duoti įsipareigojimai būtų vykdomi“, – teigiama atsakyme.

Prezidentūra taip pat sukritikavo streiko išvakarėse švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto išsakytas abejones, esą įsipareigojimas kelti mokytojų atlyginimus iki 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio yra per sudėtingas. Pasak šalies vadovo, tokie ministro teiginiai yra „negarbingo ir nuviliančio politikų nenuoseklumo pavyzdys“.

„Mokytojų streiko atnaujinimo išvakarėse pasigirdęs švietimo, mokslo ir sporto ministro abejojimas dėl jo paties Vyriausybės įsipareigojimo užtikrinti, kad 2024 m. mokytojų atlygis bus 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio, yra negarbingo ir nuviliančio politikų nenuoseklumo pavyzdys“, – teigiama komentare, pažymint, kad Prezidentūros požiūriu streikuojančių mokytojų reikalavimai yra teisėti.

„Prezidentas pabrėžia, kad mokytojai teisėtai reikalauja to, kas jiems pažadėta ir šios Vyriausybės programoje, ir nacionaliniame susitarime dėl švietimo politikos“, – teigiama komentare.

A. Navickas neatmeta galimybės, kad mokytojų streikas gali užsitęsti ir po Naujųjų: dėl algų į kompromisus nebesileis

LŠDPS pirmininkas A. Navickas sako, kad trečiadienį atsinaujinęs mokytojų streikas vyks tol, kol Seimas svarstys biudžeto projektą. Jis neatmeta galimybės, kad, jei parlamentas neatsižvelgs į mokytojų reikalavimus, pedagogų protestas gali užsitęsti ir po Naujų metų.

„Galvojame, kad streikuosime, kol Seimas svarstys (biudžetą – ELTA) – tai šiandien, rytoj ir šią savaitę. Paskui reaguotume į Seimo sprendimus – jei priimtų teigiamus sprendimus, manau, kad streiką nutrauktumėme arba darytumėme pertraukas. Jei sprendimai būtų neigiami, protesto akcijos užtruktų ilgiau ir galbūt persikeltų ir į kitus metus“, – LRT televizijai trečiadienį teigė A. Navickas.

„Manome, kad gyvename demokratinėje šalyje, Seimas yra ta institucija, kuri tars lemiamą žodį. Todėl čia ir esame“, – pridūrė jis.

Jis kartoja, kad profsąjunga tikisi, jog ministerija, pamačiusi mokytojų valią, peržiūrės biudžetą ir atsižvelgs į pedagogų reikalavimus.

„To ir tikimės. Jei tikrai būtų sprendimas teigiamas, norėtume grįžti į derybas, užbaigti streiką, susitarti, kaip kompensuotume mokiniams praradimus, intensyvintumėme kursą dėl streiko, kaip mokiniams išdėstyti tas prarastas pamokas. Ir tikrai galėtume toliau susitarti ir dėl kitų reikalavimų“, – pažymėjo A. Navickas.

Jis pabrėžia, kad nors dėl dalies reikalavimų ministerijai mokytojai linkę derėtis, dėl algų į kompromisus daugiau nesileis, sakė A. Navickas.

„Dėl algų – čia paskutinis mūsų žodis. Mažesnės sumos nepadėtų pasiekti tų tikslų, kuruos deklaravo valstybė ir davė įsipareigojimus ir Vyriausybės programoje. Mūsų skaičiavimais, tai – mažiausia riba, kuri duotų pokytį. Tai tikrai dėl algų – čia paskutinė mūsų nuolaida“, – sakė A. Navickas.

„Dėl kitų reikalavimų – tikrai sutinkame eiti į didesnius kompromisus, didesniame laikotarpyje išdėstyti reikalavimų vykdymą. Tai tikrai atviri esame kompromisams ir deryboms, bet tie kompromisiniai siūlymai dėl algų Seime bus patvirtinti“, – tikino profsąjungos pirmininkas.

Mokytoja: ministras savo pasisakymais dažnai nustebina

Lietuvių kalbos mokytoja iš Klaipėdos Lilija Bručkienė pridūrė turinti lūkestį, kad politikai išgirs pedagogų reikalavimus.

„Visąlaik tikimės to paties – kad politikai mus išgirs, kad švietimo sistema turi labai sudėtingų problemų ir kad jas reikia spręsti, nedeklaruoti tai, kas yra parašyta jų programose, o realiai spręsti problemas ir kylančius iššūkius“, – LRT sakė L. Bručkienė.

Ji taip sureagavo ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto pasakymą, esą streikas gali būti per didelę žalą nešanti pilietiškumo pamoka.

„Ministras savo pasisakymais dažnai nustebina ir mokinius, ir mokytojus, ir bendruomenę. Turbūt ilgojoje perspektyvoje galime pamatyti, ar streikai yra žala, ar iš tikrųjų pridėtinė vertė. Man atrodo, užauginti principingus, pilietiškus jaunus žmones, kurie ryžtųsi kovoti už Lietuvos ateitį, yra pilietinės visuomenės požymis, o ne žala“, – teigė pedagogė.

„Manau, kad šitoje vietoje politikai turėtų ir ministras prisiimti atsakomybę už tai, kas dabar vyksta su švietimo situacija“, – pridūrė ji.