24 spalio, 2020
Lina Poškevičiūtė | XXI amžius

Nusilenkta Stasiui Šilingui

Šakių rajone paminėtos valstybės tarybos pirmininko, teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos Seimo nario, Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininko, 1938 metų Konstitucijos sudarytojo, Sibiro kalėjimų kankinio Stasio Šilingo (1885–1962) 135-osios gimimo metinės. Iš pradžių Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčios šventoriuje nusilenkta kraštiečiui prie Šilingų šeimos kapo, o Šakių viešojoje bibliotekoje plačiau sužinota apie šio didžio kraštiečio šeimą, jo visuomeninę veiklą, kančias, patirtas Sibiro kalėjimuose.

Nusilenkė prie kapo

S. Šilingo 135-ųjų gimimo metinių minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Ilguvos Šv. Kryžiaus atradimo bažnyčioje. Po šv. Mišių stabtelėta prie Šilingų šeimos kapavietės bažnyčios šventoriuje. Čia pagarbą kraštiečiui, kuris yra buvęs ir Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas, atidavė Lietuvos šaulių sąjungos nariai, ilguviečiai, rajono vadovai ir svečiai. Prie S. Šilingo kapo padėta gėlių, uždegtos žvakelės, sugiedotas Lietuvos himnas.

„Šiandien savo jėgą turime atiduoti tam, kam esame pašaukti – Tėvynei, Lietuvai, jos kūrimui ir stiprinimui. Ir himno žodžiai sako, kad iš praeities mums reikia semtis stiprybės ir kloti kelius ateičiai – šviesai ir tiesai“, – kalbėjo Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis.

Paruošė Šaulių sąjungos įstatymą

Vėliau minėjimo dalyviai vyko į Šakių viešąją biblioteką, į konferenciją. Joje prof. habil. dr. Arimantas Dumčius priminė, kad S. Šilingas, gimęs 1885 m. lapkričio 11 d. Vilniuje, iš savo tėvų paveldėjo barono titulą ir gavo puikų išsilavinimą, tačiau visa jo jaunystė prabėgo aktyviai dalyvaujant revoliuciniuose judėjimuose ir net Maskvos barikadose kovojant prieš caro priespaudą, redaguojant „Aušrinę“, leidžiant lietuvių rašytojų almanachą „Pirmasis baras“, bendradarbiaujant „Lietuvos žiniose“.

1918 metais S. Šilingas tampa Lietuvos Valstybės tarybos nariu ir prezidiumo vicepirmininku, 1921 metais – vienas Lietuvai pagražinti draugijos steigėjų.

Vlado Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius renginio dalyviams pasakojo, kad S. Šilingas Lietuvos šaulių sąjungos nariu tapo 1922 metais. O nuo 1923 metų prisijungė ir prie Šaulių sąjungos Centro valdybos narių gretų. Po metų jis tapo šios valdybos pirmininku ir paruošė Šaulių sąjungos įstatymą ir statutą. Šias pareigas ėjo iki 1925 metų, o 1931 metais buvo apdovanotas Šaulių žvaigždės ordinu.

Parengė Konstituciją

Konferencijoje dalyvavusi Seimo narė Irena Haase apie S. Šilingą kalbėjo kaip vieną Lietuvos Respublikos teisinės sistemos pagrindų kūrėjų.

„Visgi didžiausius S. Šilingo darbus, drįsčiau teigti, sąlygojo tai, kad jis turėjo garbingą, visuomenei bei valstybei svarbų teisininko išsilavinimą“, – kalbėjo Seimo narė.

Matydamas grėsmę Lietuvos valstybei, S. Šilingas su kitais bendraminčiais dalyvavo 1926 metų perversme ir po jo buvo paskirtas Teisingumo ministru. Nuo 1928 metų, būdamas Valstybės Tarybos pirmininku, jis parengė teisinį santvarkos, spaudos įstatymus ir 1938 metų Lietuvos konstituciją.

„Kadangi 1938 metų Konstitucija valstybėje buvo jau antroji, ji neretai būdavo lyginama su pirmąja, priimta 1928 metais. Pabrėžtina, kad savo dvasia 1938 metų Konstitucija nuo savo pirmtakės skyrėsi lyg diena nuo nakties“, – konferencijoje kalbėjo I. Haase.

Šio pagrindinio Valstybės akto galiojimas buvo atkurtas ir mūsų dienomis, tuomet, kai 1990 metais buvo paskelbtas Kovo 11-osios aktas.

Sąsajos su Ilguvos kraštu

Kriūkų seniūnė Ona Rakauskienė pristatė visą Šilingų šeimą, pasakojo apie S. Šilingo sąsajas su Ilguvos kraštu, kai 1938 metais atsisakė valstybinės tarnybos ir pasitraukė iš aktyvios politinės veiklos, jis su žmona ir devyniomis dukterimis atsikraustė į Misiūnus (Paežerėlių valsč.), nes čia dar 1925 metais buvo nusipirkęs Ilguvos dvaro Misiūnų palivarko trobesius ir žemės sklypą šalia Nemuno. Žmona Emilija Bytautaitė buvo kilusi iš senos žemaičių bajorų šeimos. 1912–1933 metais Šilingų šeimoje gimė devynios dukros. Šilingų namas tapo vienas gražiausių pastatų visame valsčiuje bei savotiškas kultūros židinys. Čia dažnai lankydavosi iškilūs Lietuvos inteligentai: rašytojai Balys Sruoga, Ignas Šeinius, Antanas Vienuolis-Žukauskas, Vincas Krėvė-Mickevičius, dailininkai Antanas Žmuidzinavičius, Paulius Galaunė ir daug kitų.

„Šilingas mėgdavo savo dukras nusivesti prie ąžuolo Ilgio. Savo namuose turėjo kelis muzikos instrumentus – pianiną, violončelę, smuiką, būgnelį – jais muzikuodavo visa šeima. Visos dukros studijavo Kaune, siekė išsilavinimo, išskyrus Audronę, kuri eidama devintuosius metus mirė, palaidota Ilguvoje“, – šeimos istorijos detalėmis dalinosi O. Rakauskienė.

Skaudi patirtis Sibire

Šilingų šeima 1941 metų birželį neišvengė tremties. Pasak A. Dumčiaus, tų metų birželio 9 dieną Šakių apskrities KGB operatyvinis įgaliotinis Bulikovas priėmė sprendimą suimti S. Šilingą, kaip buvusį teisingumo ministrą ir „buožę“. Iš Misiūnų ūkio taip pat paėmė žmoną Emiliją ir dukrą Ramintą. Kitų dukrų nerado, nes jos mokėsi Kaune ir Vilniuje.

„Pilviškių geležinkelio stotyje Šilingą atskyrė nuo šeimos visam laikui, nes daugiau su šeima nesusitiko. Žmona mirė Altajaus krašte 1943 metais, dukra Raminta – po metų. Sergančią ją globojo Kristina Grincevičiūtė. Prieš pat mirtį Raminta yra sakiusi: Kai grįšit į Ilguvą, nueikit į kapus prie to Ilgio ąžuolo ir pagalvokit, kad ir aš čia“, – pasakojo A. Dumčius.

S. Šilingui 1954 metų vasarą leista grįžti į Lietuvą, tačiau po keliolikos dienų jis vėl buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą. Į Lietuvą sugrįžo 1961 metais, apsigyveno Kelmėje ir mirė 1962 m. lapkričio 13 d., būdamas 77-erių. Palaidotas Kelmės kapinėse, čia 1991 metais buvo perlaidoti žmonos Emilijos ir dukros Ramintos palaikai, parvežti iš Sibiro.

Atgulė Ilguvoje

Iš Sibiro lagerio S. Šilingas dukroms rašė, kad amžinojo poilsio norėtų atgulti ant aukšto Nemuno kranto, Ilguvoje. Ir 1999 m. rugpjūčio 26 d., gerbdamos tėvelio valią, dukros įvykdė prašymą ir perlaidojo jo, mamos ir sesers Ramintos palaikus Ilguvos kapinėse.

Konferencijos metu nuskambėjo gausios S. Šilingo šeimos atžalų, gyvenančių užsienyje, sveikinimai.

„Džiugu, kad senelio Stasio Šilingo atminimas gyvas ypač ten, kur jis ilsisi su mūsų šeimos bočiais. Esu įsitikinęs, kad Stasio Šilingo gyvenimo ir darbų atminimas – gyvybiškai svarbus šaltinis, iš kurio jėgų gali semtis Lietuvos dabarties ir ateities kartos. Atminimas stiprina savastį. Kiekvienos kartos apsisprendimai, atsakomybė ir veiksmai svarbūs ateities kartų gerovei. To mokė mano senelis Stasys Šilingas, kėlęs Lietuvą iš nebūties, kad visi jos sūnūs ir dukros galėtų savoje nepriklausomoje valstybėje puoselėti visuomenės savitumą ir ugdyti ateities kartų kuriamąją galią“, – S. Šilingo vaikaičio Sauliaus Augustino Kubiliaus žodžius perdavė Seimo narė I. Haase.

 

 


19 sausio, 2021

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas), atsižvelgdamas į 2020 m. savivaldybėms rekomenduotų ir kitų […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
16 sausio, 2021

Sausio 15 d. Kaune buvo prisimintos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei lietuvybės mokytojo Jurgio Zauerveino (1831-1904) 190-osios gimimo metinės. Vytauto Didžiojo […]

Kęstučio Jurelės nuotr.
14 sausio, 2021

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metų minėjimo 2021-aisiais planą. Plane numatytais minėjimais ir konferencijomis, kultūriniais ir pažintiniais […]

14 sausio, 2021

2021-01-13 Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykloje vyko nuotolinė  pamoka ,,Aš prisimenu, kodėl esame laisvi“, kuri buvo  skirta 1991 m.  […]

13 sausio, 2021

Nuo senų senovės Aistmarių ir Kuršių marių žvejai žiemą stintas į pašautus po ledu tinklus viliodavo ypatingu muzikiniu instrumentu: į […]

Nuotr. iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus fondų
13 sausio, 2021

Vyriausybė patvirtino Kultūros ministerijos parengtą Vytauto Mačernio metų minėjimo 2021 metais planą. Šiemet birželio 5 d. sukanka 100 metų, kai […]

12 sausio, 2021

Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės gynimo 30-mečio proga kviečiame susipažinti su virtualia paroda „1991 m. sausio 13-oji: plakatai, menantys kovą už laisvę“. […]

Zenonas Bulgakovas
12 sausio, 2021

Šis mėnuo ypatingas sukaktimi – Lietuva išdidžiai mini 30-ąsias Sausio įvykių metines. Jau trisdešimt metų skaičiuojame nuo laisvę galutinai lėmusios […]

LR Seimo narys Andrius Navickas
11 sausio, 2021

Sunku patikėti, kad visa tai buvo net prieš trisdešimt metų, jog per tą laiką gimė ir užaugo mano dukra, aš […]

8 sausio, 2021

Sergantieji siautėjančiu koronavirusu užpildė ligoninių COVID-19 skyrius. Trūkstant lovų, kai kuriose regioninėse ligoninėse taip pat buvo įkurti COVID-19 skyriai. Marijampolės […]

6 sausio, 2021

Minint Laisvės gynėjų dienos 30-metį Seimo kanceliarija kviečia virtualiai susipažinti su naujomis parodomis, liudijančiomis dramatišką 1991-ųjų istoriją, kuriose – dokumentai, […]

6 sausio, 2021

Ne vienerius metus sėkmingai bendradarbiaujančios Kazlų Rūdos savivaldybė ir Lenkijos Šypliškės (Szypliszki) valsčius planuoja įgyvendinti dar vieną projektą, šį kartą […]

Gelgaudiškio dvaras Gelgaudiškio dvaras / Šakių TIC nuotr.
30 gruodžio, 2020

Tamsūs žiemos vakarai, kupini jaukumo ir šventiškos nuotaikos – puikus metas sekti pasakas, pasakoti paslaptingas istorijas ir legendas. Kviečiame pasidomėti […]

Vanda Šmitienė
28 gruodžio, 2020

Istorija yra neatsiejama kiekvienos tautos kultūros dalis. Mūsų krašto praeitis visais laikais buvo glaudžiai susijusi su tapatumo išsaugojimu. Tapatumas moksliniuose […]

28 gruodžio, 2020

Lietuva siekia tapti šalimi be vaikų globos namų. Tam valstybė skiria nemažus išteklius iš esmės keisdama visą, be globos likusių […]

27 gruodžio, 2020

2020 m. Vilniuje kolekcininkas Vytautas Šaikus išleido 455 puslapių leidinį „Asmens tapatybės ir kelionės dokumentai Lietuvoje: pasai, asmens liudijimai, pažymėjimai“,  […]

23 gruodžio, 2020

Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, nusprendė įsteigti Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą. Už tai numatantį įstatymą […]

23 gruodžio, 2020

Žemaičių kultūros draugija šiais metais įgyvendino projektą „Siraičių ir Džiuginėnų dvarų didinga istorija ir nūdiena“, kurį parėmė Lietuvos kultūros taryba. […]

22 gruodžio, 2020

Daugėjant koronavirusine infekcija sergančių ligonių, Marijampolės ligoninės personalas prognozavo, kad jau netrukus gali atsitikti taip, kad pradės trūkti deguonies terapijos […]

Kauno Chasidų sinagoga
21 gruodžio, 2020

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka pristato atnaujintą ir papildytą žydų kultūros paveldo Kaune žemėlapį. Išmanus žemėlapis keturiomis kalbomis leidžia virtualiai […]