Palangos ir Neringos merai garsiai trimitavę apie Lietuvos pajūrio apmokestinimą atideda tokius planus

Lietuvos visuomenės pasipriešinimo sulaukę  Palangos mero  noras įvesti naują įvažiavimo mokestį  bei Neringos mero siūlymas padidinti vietinės rinkliavos mokestį iki 50 eurų subliuško kaip muilo burbulai.

Palangoje sprendimas atidedamas, tačiau įvažiavimo rinkliavos neatsisakoma, ji nukeliama iki 2017 metų pradžios. Tikėkimės, kad sprendimas atidėti įvažiavimo rinkliavos  mokesčio surinkimą priimamas dėl viešųjų pirkimų procedūrų terminų ir  su 2016 metų pabaigoje vyksiančiais Seimo rinkimais neturi nieko bendro.

Neringos mero planai kiek kuklesni, nebekalbama apie vietinės rinkliavos mokesčio didinimą iki 50 eurų, kalbama apie mokesčio didinimą dviem, penkiais ar dešimt eurų, bet tokiam sprendimui dar turėtų pritarti Neringos savivaldybės taryba. Tikiuosi, jog tarybai užteks sveiko proto priimti sprendimus, kurie užtikrins Neringos gyventojų gerovę, o Kuršių nerija išliks prieinama Lietuvos žmonėms.

Ne paslaptis, kad Neringos ir Palangos, kurortinių teritorijų gyventojų pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra pajamos gaunamos iš atvykstančių turistų, todėl kalbėti apie mokesčių didinimą ar mažinimą reikėtų gerokai atsakingiau.

Surenkami mokesčiai turėtų būti naudojami infrastruktūros gerinimui, ekologijos skatinimui, dviračių takų plėtrai, turistų traukos objektų statybai, kurie ne tik pritrauktų daugiau turistų, bet galėtų prailginti turizmo sezoną. Dabar vietinės rinkliavos surenkamas mokestis Neringoje „įkrenta“ į bendrą savivaldybės biudžetą, todėl rinkliavos mokestis nėra panaudojamas efektyviai. Apie mokesčių didinimą galima pradėti diskutuoti tik tada, kada bus pradėta kalbėti apie tikslingą pinigų panaudojimą.

Neringoje visų pirma reikėtų atlikti jau dabar surenkamo vietinės rinkliavos mokesčio panaudojimo efektyvumo analizę, užtikrinti, kad mokestis nepatektų į bendrą miesto biudžetą, kad kiekvienas miesto svečias galėtų pamatyti ir įsitikinti kur ir kaip panaudojamas jų sumokamas mokestis.