Paroda Seime ir karūna Lazdijams

Antradienį Seimo rūmų Jungiamojoje galerijoje buvo pristatyta lazdijietės Linos Kabelkaitės ir druskininkietės Dianos Lukošiūnaitės kūrybos darbų paroda „Laiškai iš Dzūkijos“. Itin jaukią ir dzūkiškumu dvelkiančią parodą inicijavo Lazdijų – Druskininkų rinkimų apygardoje žmonių pasitikėjimą per praėjusius rinkimus pelniusi Seimo narė Kristina Miškinienė.

Parodoje „Laiškai iš Dzūkijos“ eksponuojami druskininkietės Dianos Lukošiūnaitės karpiniai. Tautodailininkės darbuose vyrauja įvairios spalvos, kurios pasitelkiamos tarsi norint sukurti erdvės įspūdį. Karpinių meistrė kūriniais perteikia savo apmąstymus, mintis. Daugumoje darbų užšifruotos filosofinės mintys apie gyvybę, jos atsiradimą, puoselėjimą, meilę ir tikėjimą.

Dvi vienodos nuotraukos

Lazdijietė Lina Kabelkaitė parodoje Seimo rūmuose pristatė siuvinėtas nuotraukas. Kaip juokavo pati autorė, daug kas, iš toliau žvelgiantys į parodą, stebėjosi, kodėl kabo po dvi vienodas nuotraukas ir kaip nustebdavo priėję artyn ir supratę, kad viena iš tų dviejų nuotraukų originali, kita kruopščiai išsiuvinėta, atkartojant kiekvieną net ir smulkiausią detalę. Kaip sakė parodos atidarymo iškilmėse dalyvavusi Lina Kabelkaitė, siuvinėti ji išmoko iš mamos Aldonos Kabelkienės. Autorė savo fotografuotas nuotraukas siuvinėti pradėjo dar 2002 m. Kaip sakė tautodailininkė, ji nebraižanti schemų, todėl darbai vienetiniai ir sunkiai pakartojami. Daugiausiai moteris sakosi siuvinėjanti portretus, gamtos peizažus, bažnyčias. Paveiksle „Veisiejų Šv. Jurgio bažnyčia“ – 34 216 adatos dygsnių, paveiksle „Takas į niekur“ panaudotos net 42 spalvos. Kaip išdavė tautodailininkė, kruopštus siuvinėjimas iš nuotraukos užtrunka nuo mėnesio iki pusės metų. Tai itin atsakingas ir atidos reikalaujantis darbas. Siuvinėtų nuotraukų menininkė Lina Kabelkaitė sakosi turinti dešimt, kurios ir keliauja parodose. Kiti darbai jau suradę savo namus.

Paroda „Laiškai iš Dzūkijos“ po Lietuvą keliauja jau antrus metus. Darbai buvo eksponuojami Lazdijuose (Dzūkija), Sintautuose (Šakių r., Suvalkija), Zyplių dvare (Lukšių sen. Šakių r., Suvalkija), Rokiškyje (Aukštaitija), Utenoje (Aukštaitija), Salake (Zarasų r., Aukštaitija), taip pat Punske (Lenkija).

Keliaujančioje parodoje tautodailininkė pristato įvarius savo darbus, atsižvelgdama į parodos išdėstymo galimybes, kitų autorių darbus ir kitas aplinkybes. Štai, pavyzdžiui, Salake moteris eksponavo savo karpinius, tačiau parodai Seime reikėjo parinkti kitus eksponatus, nes karpiniai iškeliavo į Tarptautinę karpinių parodą, vyksiančią Vilniuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Jautėsi lyg namuose

Tautodailininkes Liną Kabelkaitę, Redą Vaikšnorienę bei  Audronę Lampickienę į parodos Seimo rūmuose atidarymą lydėjo Lazdijų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Salatka bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Gudžiauskas. Tautodailininkė sakėsi esanti ypač dėkinga savivaldybei ne tik už skirtą transportą, bet ir parodytą dėmesį bei visapusišką palaikymą.

Paklausta, kokį įspūdį paliko parodos atidarymo iškilmės Seimo rūmuose, tautodailininkė Lina Kabelkaitė neslėpė susižavėjimo gražiu ir prasmingu renginiu, bendraminčių palaikymu bei Merkinės kultūros namų folkloro ansamblio „Kukalis“, švenčiančio savo 25-erių metų jubiliejų, dainomis bei dzūkiškais porinimais.

„Jautėmės tarsi namuose“, ‒ juokavo tautodailininkė, pasakodama apie šiltus sveikinimų žodžius ir gausybę gėlių.

Tautodailininkė L. Kabelkaitė išties pilnas kūrybinių sumanymų ir pozityvios nuotaikos žmogus. Paklausta, kaip suspėja įgyvendinti visus savo sumanymus, moteris tik šypsosi ir sakosi net nežinanti, kaip viskam užtenka laiko. Tiesa, moteris prasitaria, kad neretai tenka dirbti ir naktimis. „Myliu visus darbus – ir siuvinėjimą, ir fotografavimą, ir karpymą, mezgimą, nėrimą – neišskirčiau nei vieno“, ‒ kalba menininkė, pridurdama, kad stengiasi nemaišyti vienu metu kelių darbų. Geriau, sako ji, vieną pradėjus, jį ir užbaigti, neblaškyti savo dėmesio visiems darbams po truputį.

Tikslas – aukso karūna

Mums besikalbant, tautodailininkė pamini ir ką tik Alytuje  prašurmuliavusį Dzūkijos regiono tautodailės parodos „Aukso vainikas” uždarymo renginį.Parodoje, kuri surengta jau 11-ajį kartą, dalyvavo 27 dalyviai. Lazdijų kraštui atstovavo tautodailininkės Lina Kabelkaitė, pristačiusi karpytas užuolaidėles, Linai Živatkauskaitė-Žaliauskienė, pristačiusi riešines bei šiaudinius sodus, Lina Valutkevičienė, margučiai, Danutė Juškienė, tinkliniai takeliai- staltiesėlės, bei Reda Vaikšnorienė, pristačiusi keramikos dirbinius.

Už dalyvavimą Dzūkijos regiono liaudies meno parodoje „Aukso vainikas” visiems dalyviams įteiktos Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus padėkos. Geriausio metų liaudies meistro nominacijoje taikomųjų menų kategorijoje I vieta atiteko kraštietei Linai Živatkauskaitei-Žaliauskienei  už šiaudinius sodus. Pirmųjų vietų laimėtojai iš visos Lietuvos savo kūrinius pateiks respublikiniam turui Kelmėje ir 2016 m. sausio 6 d. bus vainikuoti trijų  kategorijų tautodailės karaliai.

Kaip sako tautodailininkė Lina Kabelkaitė, Lazdijų krašto kūrėjai jau pelnę ne vieną garbingą  apdovanojimą „Aukso vainiko“ konkurse, tačiau to pagrindinio prizo – karūnos – dar nėra parsivežę. „Šiemet mūsų tikslas – parsivežti karūną“, ‒ tarsi juokais, tarsi visai rimtai kalbėjo L. Kabelkaitė.

Itin kritiškai savo pačių darbus vertinančios tautodailininkės retai sau būna atlaidžios ir įvertina kūrinį kaip itin gerą. „Šiemet Linutė Živatkauskaitė-Žaliauskienė  išdavė, kad pasikabinusi pabaigtą sodą buvo patenkinta“, ‒ apie kolegės reiklumą pasakojo L. Kabelkaitė, pridurdama, kad iš jos tai išgirsti, kad „buvau patenkinta savo darbu“ – labai sunku. Matyt, tai geras ženklas.

Praėjusiais metais Alytaus regioninio „Aukso vainikas“ konkurso metu į tolesnį etapą pateko Lina Valutkevičienė su savo skutinėtais margučiais. Ir nors respublikiniame ture L. Valutkevičienė laureate ir nebuvo tituluota, tačiau jai buvo įsteigtas specialus prizas ir parodytas ypatingas dėmesys, o kur dar geros emocijos, parsivežtos iš prasmingo ir gražaus renginio.