Per dvejus metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis kone 5 tūkst. ukrainiečių: jų žinias VKI tikrins jau kovo mėnesį

Per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių, praneša Užimtumo tarnyba (UT). Jų žinias bei įgūdžius Valstybinė kalbos inspekcija (VKI) tikrinti pradės jau ateinančių metų kovo mėnesį.

UT duomenimis, 2023-aisiais lietuvių kalbos pradėjo mokytis 2821 ukrainietis, o šiemet tokių asmenų skaičiuojama 1982. Didžiąją jų dalį (82 proc.) sudaro moterys, o vidutinis besimokančiųjų amžius nesiekia 40 m.

Didžiausią lietuvių kalbos besimokančių ukrainiečių dalį sudaro jaunos ir vidutinio amžiaus moterys

Panašias tendencijas fiksuoja ir Tarptautinė migracijos organizacija (IOM Lietuva). Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovės Eglės Staškūnaitės teigimu, per dvejus metus šios organizacijos rengtus kursus baigė 451 ukrainietis, o didžiąją besimokiusiųjų dalį sudarė moterys.

„Kadangi į Lietuvą daugiausia atvyksta moterys su vaikais ar vyresnio amžiaus žmonės, tad jie dažniausiai ir ateina į kursus. Turime nemažai vienišų mamų, kurios mokosi lietuvių kalbos, kad padėtų savo vaikams, o ir pačios galėtų siekti karjeros“, – Eltai sakė specialistė.

Šių metų vasarį Vyriausybė paskelbė dar vieneriems metams, iki 2025-ųjų kovo, nukelianti Lietuvoje apsigyvenusiems užsieniečiams taikomą reikalavimą išmokti valstybinę kalbą. Tiesa, anot E. Staškūnaitės, ši sąlyga nėra vienintelis kalbos mokymosi motyvams čia gyvenantiems ukrainiečiams.

„Sulaukiame daug užklausų, iš kurių matome, kad ukrainiečiai aktyviai ieško galimybių mokytis lietuvių kalbos, noriai lanko pamokas ir stengiasi kuo daugiau išmokti. Kalbos mokėjimas padidina jų galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, susikalbėti įvairiose institucijose, poliklinikose“, – teigė ekspertė.

„Ukrainiečiai Lietuvoje gyvena jau trečius metus, suprantama, kad norėdami įsikurti, gauti geriau apmokamą darbą karo pabėgėliai iš Ukrainos turi skirti daugiau dėmesio ir kalbai“, – pridūrė ji.

Lietuvių kalbos nemokėjimas – kliūtis socialinei integracijai

UT pažymi, kad kalbos mokėjimas ukrainiečiams yra itin svarbus ne tik ieškant darbo, bet ir socialiai integruojantis į visuomenę.

„Mokėti lietuvių kalbą užsieniečiams svarbu tuose darbuose, kur teikiamos paslaugos vietos gyventojams – pavežėjams, pardavėjams ar kitose aptarnavimo srityse dirbantiems žmonėms. Taip pat tai – viena svarbiausių sąlygų įveikiant kalbinius, kultūrinius ir socialinius integravimosi į visuomenę bei darbo rinką barjerus“, – Eltai sakė UT atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Jos teigimu, nuo pasirinktos profesinės krypties taip pat priklauso ir lietuvių kalbos mokymo lygis. Pavyzdžiui grožio srities bei maitinimo paslaugas teikiantiems specialistams kalbą užtenka mokėti ir žemiausiu, A1-A2 lygiu, o štai sveikatos sistemoje dirbantys ar tik ketinantys tai daryti ukrainiečiai renkasi A2-B1 lygio kursus.

Po lietuvių kalbos kursų darbo rinkoje sėkmingai įsitvirtina 70 proc. asmenų

UT duomenys rodo, kad po pusmečio nuo lietuvių kalbos kursų baigimo, per pirmus tris šių metų ketvirčius, darbo rinkoje išliko 69,4 proc. asmenų, tačiau pabrėžiama, kad kai kuriais atvejais kursuose įgytų žinių gali ir nepakakti.

„Užimtumo tarnybos finansuojamos valstybinės kalbos programos įvairios, orientuotos į profesinei veiklai reikiamų kalbinių įgūdžių įgijimą. Tačiau darbo rinkoje, ypač jeigu reikalaujama atlikti sudėtingesnes užduotis, dalyvauti profesionaliose diskusijose arba atlikti darbą, kuriam reikalingas aukštesnis kalbos lygis, gali prireikti geresnių kalbos žinių“, – pažymėjo M. Jankauskienė.

Be to, IOM Lietuva ekspertės teigimu, vos prasidėjus karui, ukrainiečiai tikėjosi netrukus grįžti namo, tad lietuvių kalbos mokėsi, galvodami tik apie būtiniausios komunikacijos poreikį. Tačiau karui jau tęsiantis kone trejus metus, vis daugiau pabėgėlių iš Ukrainos savo ateitį sieja su Lietuva, tad ir valstybinės kalbos mokosi aktyviau.

Praėjusių metų kovą VKI kreipėsi į Seimo komitetą bei keletą ministerijų, nurodydama, kad nuo 2024 m. kovo planuojama pradėti tikrinti šalyje dirbančių karo pabėgėlių iš Ukrainos lietuvių kalbos žinias.

Tokie pareiškimai netrukus sulaukė politikų kritikos, tačiau VKI viršininkas Audrius Valotka teigė, kad valstybinės kalbos mokėjimas yra būtinas, kad ukrainiečiai galėtų visavertiškai integruotis į visuomenę.

Vis dėlto, šių metų pradžioje terminą nuspręsta atidėti iki 2025 m. kovo mėnesio.