Plungės rajono Kulių seniūnijoje pašventinti trys kryžiai
2020 m. rugsėjo 26 d. Plungės raj. Kulių šv. vysk. Stanislovo bažnyčioje šv. Mišias už Kulių parapijos Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, politinius kalinius, tremtinius ir kitus laisvės kovotojus aukojo kun. Arvydas Mačiulis. Po šv. Mišių sveikinimo žodį tarė Plungės raj. savivaldybės meras Audrius Klišonis. Po to Kulių seniūnijos teritorijoje buvo pašventinti trys LŠS Plungės kuopos šaulių pastatyti kryžiai. Vienas iš pašventintų kryžių šių metų rugsėjo pradžioje buvo nupjautas. Tai padarę ir kryžių paėmę asmenys jį pakeitė Žemaitijos vėliava. Vėliau kryžius paslaptingai atsirado. Kol kas neaišku, kas kryžių galėjo paimti ir jį vėl grąžinti. Šis metalinis kryžius buvo pastatytas netoli Šiemulių kaimo, prie Čiuželių ir Šiemulių gatvių sankryžos, prieš 2 mėn., skirtas atminti ir pagerbti Lietuvos partizanus, jų ryšininkus ir rėmėjus, politinius kalinius, tremtinius ir visus nukentejusius bei žuvusius sovietmečio okupacijos laikotarpiu už Dievą ir Tėvynę.
Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“ renginio dalyvius vaišino koše, užkandžiais su arbata ir pristatė edukacinę programa po Kulių krašto muziejų.
Renginyje dalyvavo Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, dim. kpt. Algirdas Petrusevičius, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos, Lietuvos sąjūdžio, Plungės raj. Kulių krašto bendruomenės „Alantas“ atstovai, Kulių miestelio gyventojai ir kiti svečiai.
Ačiū šauliui Stanislovui Jundului, Plungės raj. Kulių krašto bendruomenei „Alantas“ ir kitiems organizatoriams už puikų renginį.
Kulių seniūnija yra Plungės rajono pietvakarinėje dalyje, ribojasi su Nausodžio, Stalgėnų, Rietavo seniūnijomis, Klaipėdos ir Kretingos rajonais. Seniūnijoje gyvena (2017 m.) 1 148 gyventojai. Kuliai yra didžiausia seniūnijos gyvenvietė, kurie pirmą kartą paminėti 1253 m. Kuliai priklausė grafams Zubovams, 1873 m. atiteko kunigaikščiui M. Oginskiui. Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1644 m., o 1776 m. suteiktos ir parapijos teisės. 1900 m. kunigaikštis Mykolas Oginskis su parapijiečiais ir kunigu Vincentu Jarulaičiu pagal švedų architekto K. Straudmano projektą pastatė dabartinę mūrinę Šv. Stanislovo kankinio bažnyčią. Joje altoriai pjaustyti iš medžio, grindys – iš keturkampių ir šešiakampių ąžuolo gabalų.
Tautinis atgimimas Kuliuose prasidėjo anksčiau negu kitose Lietuvos vietose. Gyventojai dar prieš spaudos draudimą daug skaitė iš lietuviškų maldaknygių. Kuliuose gilų pėdsaką paliko 1898-1901 m. vikaravęs kun. Juozas Tumas-Vaižgantas. Kuliuose jis redagavo „Tėvynės sargą“, rašė „Pragiedrulius“. Rašytoja Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė aprašė Kulius savo kūrinyje „Šventmarė“. Gyvendama Kuliuose, ji rengdavo vakarus, statydavo vaidinimus. Kuliuose gyveno ir dirbo knygnešys Jurgis Gudas.
Sovietų okupacijos metais (po II pasaulinio karo) seniūnijos apylinkėse veikė Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanai.
