Po ilgo delsimo – sprendimas dėl Sporto rūmų: virs konferencijų centru

Sostinės koncertų ir sporto rūmuose bus įkurtas Vilniaus kongresų centras, trečiadienį pranešė Vyriausybė.

Skelbiama, kad įgyvendinant projektą bus išsaugomas dėmesys ir šios vietos reikšmei Lietuvos istorijai, ją žyminčių įvykių įamžinimui – 1988 m. spalį rūmuose surengtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, o 1991 m. sausį čia įvyko atsisveikinimas su Sausio 13-osios aukomis.

Pasak Vyriausybės, artimiausiu metu numatoma pavesti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti naują galimybių studiją dėl ekonominės naudos, kurią galėtų sukurti Vilniaus kongresų centro projekto įgyvendinimas, ir įvardyti konkrečius jo įgyvendinimo terminus bei investicijų vertes. 

Prieš daugiau kaip dešimtmetį atliktos studijos parodė, jog buvusių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vieta yra tinkama kongresų centro veiklai miesto urbanistinės struktūros, objekto pasiekiamumo, aplinkos ir tinkamumo tokio tipo renginiams atžvilgiu.

Preliminariais ministerijos vertinimais, konferencijų centras kasmet galėtų sugeneruoti iki 133 mln. eurų ir sukurtų iki 1200 darbo vietų įvairiuose sektoriuose – nuo logistikos iki renginių organizavimo.

F. Kukliansky nustebino Vyriausybės sprendimas dėl Vilniaus sporto rūmų: žydų bendruomenei nepranešė

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sprendimą vertina kritiškai ir teigia, jog organizacija apie pasikeitusį objekto likimą informuota nebuvo.

„Mane ši žinia labai nustebino. (…) Su Lietuvos žydų bendruomene tartasi nebuvo ir tai, kad mes apie tokį sprendimą žinojome ir jam pritarėme, yra netiesa“, – Eltai ketvirtadienį sakė F. Kukliansky.

„Niekaip negaliu vertinti šio sprendimo, nes su manimi niekas nesitarė, nekalbėjo ir neinformavo. Tai yra rimtas klausimas, kuriam reikia skirti atitinkamą laiką“, – Eltai ketvirtadienį sakė F. Kukliansky.

Ji taip pat teigia nesuprantanti, kodėl pamirštas praėjusio Ministrų kabineto sprendimas minėtoje vietoje įkurti Šnipiškių senųjų žydų kapinių memorialą, kuriame būtų buvę įamžinti ir kiti Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiui svarbūs įvykiai – 1988 metų spalį vykęs Lietuvos laisvės Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, 1991 metų sausio 13 dienos įvykių aukų šarvojimas ir kt.

„Buvusi Vyriausybė buvo sukvietusi kompetentingą komisiją ir buvo priimtas sprendimas – nežinau, kodėl apie jį visi užmiršo. Vyriausybė pasirašė ir priėmė sprendimą, kad sporto rūmuose būtų padarytas memorialas, kuris būtų skirtas Žydų kapinėms ir Sąjūdžiui. Nežinau, kodėl apie tai niekas nekalba“, – klausimą kėlė F. Kukliansky.

„Manau, kad reikėtų apsitarti arba bent pranešti Lietuvoje gyvenantiems žydams, apie tai, kas bus daroma su jų kapinėmis“, – teigė žydų bendruomenės pirmininkė.

Ji pastebėjo, kad kongresų rūmai Vilniuje jau statomi prie Seimo, o vietų renginiams bei konferencijoms – su kaupu, tad kvestionuoja, koks buvo poreikis Vyriausybei priimti šį sprendimą.

„Aš nežinau, kiek Lietuvoje būna kongresų ar konferencijų per metus. Aš ne specialistė, bet man kyla klausimas, ar yra poreikis turėti keletą kongresų rūmų“, – sakė F. Kukliansky.

Tiesa, nors naujausias Vyriausybės sprendimas dėl Vilniaus sporto rūmų netenkina ir su žydų bendruomene derintas nebuvo, F. Kukliansky kol kas nežino, ar dėl to bus imtasi kokių priemonių.

„Pasitarsime su tarptautinėmis organizacijomis ir žiūrėsime, ka daryti. Į demonstracijas aš nevaikščiosiu, tačiau taip elgtis negalima. (…) Manau, kad reakcija – vienokia ar kitokia – tikrai bus ir mūsų gal net nereikės“, – reziumavo žydų atstovė.

Sprendimas dėl sporto rūmų nederintas su sostinės savivalda

Vyriausybės planas Vilniaus sporto ir koncertų rūmus paversti konferencijų centru nebuvo suderintas su savivaldybe, teigia sostinės meras Valdas Benkunskas. Anot jo, Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas kadencijos pradžioje žadėjo, kad staigių ir neaptartų sprendimų dėl apleisto objekto nedarys. Tad, mero teigimu, savivalda jau planavo konferencijų centro projektą kitoje vietoje.

„Vyriausybė be jokių diskusijų pasakė, kad ten (sporto rūmuose – ELTA) bus konferencijų erdvė. Mes nesėdėjome rankų sudėję ir darėme savo darbus, tad tai buvo staigus posūkis iš Vyriausybės. Sužinoti apie tai iš pranešimo spaudai buvo netikėta“, – LRT radijui teigė V. Benkunskas.

„Vilniaus miestas ir aš pats rodėme iniciatyvą, suprasdami, kad mes prarandame pinigus, neturėdami infrastruktūros, surandant alternatyvią vietą Vilniaus mieste, kur A klasės konferencijų centras galėtų atsirasti. Esame žengę daug žingsnių į priekį – su Seimo kanceliarija esame sutarę dėl žemės sklypo prie Seimo, esame penkios minutės iki konkurso, skirto architektūriniam projektui parengti, paskelbimo. Taip pat esame (atlikę – ELTA) verslo analizę ir viską, kas reikalinga iš urbanistinės pusės“, – aiškino meras.

Pasak V. Benkunsko, jis kadencijos pradžioje kalbėjo su premjeru G. Palucku ir šis esą tikino, kad nežada keisti praėjusios Vyriausybės planų dėl Vilniaus sporto rūmų, bet jei persigalvotų – leistųsi į diskusija. Tiesa, tęsė meras, kvietimo į tokias diskusijas savivaldybė nesulaukė.

„Šiai dienai klausimų yra daugiau nei atsakymų – pradedant nuo laiko, pinigų ir baigiant pačiu funkcionalumu. Pastatas yra saugomas, jo erdvės – saugomos ir ten turėti funkcionalų daiktą gali kilti keblumų“, – apie projekto neaiškumą kalbėjo sostinės vadovas.

EIM: sporto rūmų teritorija šiuo metu nėra sakrali ar saugoma

Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky Eltai anksčiau sakė, jog Vyriausybė su bendruomene taip pat nederino sprendimų, tačiau ekonomikos ir inovacijų viceministrė Agila Barzdienė tam prieštarauja.

Ji teigia, kad F. Kukliansky 2019 m. padėjo parašą ant pasitarimo protokolo, kuriuo visos pusės sutarė pritarti Turto banko pasiūlymams, kad konferencijų centras būtų vystomas sporto rūmų vietoje.

Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atstovės, šiuo metu teritorija, kurioje yra Šnipiškių senosios žydų kapinės, nėra saugoma ar prižiūrima, o sprendimas ten įkurti konferencijų centrą būtų naudingas daugumai pusių.

„Nė vienas iš mūsų turbūt nemanome, kad šiuo metu vieta yra sakrali ar atidžiai saugoma, kai kartais matome ten besisvaiginančius ir siautėjančius vaikus. Tai centrinė miesto vieta, kuri nėra nei saugojama, nei gerbiama ir neduoda valstybei naudos“, – sakė A. Barzdienė.

„Ministerijos pasiūlymas ir yra išnaudoti konferencinį turizmą, kuris yra vienas iš pelningiausių ir naudingiausių bet kuriam miestui“, – argumentavo viceministrė.

Anot A. Barzdienės, Vilniaus meras ministerijai pristatė savo idėją konferencijų erdvę statyti prie Seimo rūmų, tačiau jo kaina – gerokai per didelė.

„Meras mums pristatė konferencijos centro prie Seimo rūmų idėja, tačiau jo kaina yra antras nacionalinis stadionas, o nei savivaldybė, nei valstybė nėra biudžeto lėšų tam numačiusi“, – reziumavo EIM atstovė.

Paveldo komisija palaiko sprendimą dėl Vilniaus sporto rūmų: džiaugiamės, kad ledai pajudėjo

Valstybinė kultūros paveldo komisija palankiai vertina Vyriausybės paskelbtą sprendimą dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities, pabrėždama šio objekto architektūrinę ir simbolinę svarbą. Paveldo komisija tikisi, kad būsimi veiksmai padės išsaugoti šią XX a. brutalizmo šedevero vertybę ir užtikrins pastato prasmingą viešąją paskirtį.

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – tai ne tik išskirtinės architektūros objektas, bet ir atminties vieta. Džiaugiamės, kad po ilgo delsimo ledai pajudėjo, ir tikimės, kad tolesni sprendimai bus orientuoti į paveldosaugos principus ir viešąjį interesą.

Šis objektas liudija XX a. architektūrinę mintį ir kolektyvinę atmintį – tai paveldas, kurio vertė slypi ne vien konstrukcijose, bet ir jo vietoje valstybingumo ir miesto istorijoje“, – sako Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė.

Šių metųpavasarį Paveldo komisija lankėsi Sporto rūmuose ir netrukus paskelbė viešą kreipimąsi, iškeldama grėsmę, jog vertingas objektas paliktas nykti – jam neskiriant aiškios funkcijos ar apsaugos sprendimų, valstybės lėšos naudojamos tik jo palaikymui.

Paveldo komisijos iniciatyva surengtos apžiūros metu, kurioje dalyvavo Kultūros paveldo departamento, Vilniaus m. savivaldybės ir VĮ Turto banko atstovai, buvo atkreiptas dėmesys į blogėjančią pastato techninę būklę: prarandamas hermetiškumas, vanduo patenka į vidų, pažeidžiamos konstrukcijos, kasmet auga remonto ir priežiūros sąnaudos:

„Vien per 2024 m. rudenį vandalizmo padaryta žala siekė apie 17 tūkst. eurų. Nuo 2021 m. rūmų priežiūrai ir apsaugai išleista apie 734 tūkst. eurų, tačiau išlaidos auga kasme“, – buvo rašoma Paveldo komisijos pranešime spaudai.

Paveldo komisija toliau stebės situacijos raidą ir pabrėžia, kad tokie objektai turi būti integruojami į miestų ir bendruomenių gyvenimą, išlaikant jų istorinę, architektūrinę ir visuomeninę reikšmę.