Lygiai prieš metus prasidėję pokyčiai kardinaliai pakeitė situaciją vienoje didžiausių valstybės valdomų kompanijų. Pakeitus „Lietuvos geležinkelių“ valdymo filosofiją ėmė rekordiškai augti krovinių pervežimai, Lietuva pirmą kartą tapo regiono lydere, o 1,8 mln. Eur nuostolį vos per 11 mėnesių pakeitė 11,9 mln. Eur pelnas.
„Pirmiesiems metams kėlėme tikslus suburti stiprią komandą, pradėti dirbti skaidriai ir grįžti prie pelningos veiklos. Visus šiuos tikslus pavyko pasiekti ir žengėme dar toliau. Tapome lyderiais Baltijos šalių regione, pasiekėme susitarimus su strateginiais partneriais, pasiūlėme naujovių keleiviams ir parodėme didesnį dėmesį klientams“, – sako „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Šių metų pradžioje „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo pokyčių programą „LG Efektas“, kuri įmonių grupei duos net 28 mln. Eur teigiamą efektą.
Bendrovės pajamos šiemet – 36 mln. Eur (9,7 proc.) didesnės, nei pernai per 11 mėnesių. Jos siekia 402,5 mln. Eur (pernai – 366,9 mln. Eur).
Krovinių šiemet vežta 9,4 proc. daugiau – 47,7 mln. tonų (pernai – 43,6 mln.). Vien lapkritį vežta penktadaliu daugiau, nei prieš metus.
Teigiamos tendencijos stebėtos visose krovinių vežimo kryptyse. Krovinių įvežimas į Lietuvą išaugo iki 18,9 mln. t arba 4,2 proc. daugiau nei praėjusių metų analogišką laikotarpį, vietiniai vežimai – iki 14,1 mln. t (+2,7 proc.), krovinių tranzitas per Lietuvą – iki 10,4 mln. t (+26,3 proc.), krovinių eksportas – iki 4,3 mln. t (+22,1 proc.).
Nepaisant trečiąjį ketvirtį vykusių geležinkelių infrastruktūros remonto darbų bei dėl to atšauktų dalies reisų, šiemet per 11 mėnesių pervežta 3,3 mln. keleivių, o tai – 0,6 proc. daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
„Europos mastu vidutiniškai vienam keleiviui Lietuvoje tenka vienas didžiausių nukeliautų atstumų. Turime išvystytą, ilgoms kelionėms pritaikyta geležinkelių tinklą. Jei ne infrastruktūros tobulinimo darbai, prognozuojame, kad būtume galėję skaičiuoti ir dešimtadaliu išaugusį keleivių skaičių. Tad kitąmet keliame ambiciją didinti kelionių traukiniais greitį bei keleivių skaičių“, – pažymi M. Bartuška.
Labiausiai šiemet augo maršrutais Kaunas-Šiauliai-Kaunas (14,7 proc.), Vilnius-Šiauliai-Vilnius (14,4 proc.), Vilnius-Klaipėda-Vilnius (11,7 proc.) ir Radviliškis-Mažeikiai-Radviliškis (+10,8 proc.) važiavusių keleivių skaičius.
