Prekiauti agurkais ar dujomis – beveik vienas ir tas pats
Praėjusią savaitę į „Šilelio“ redakciją užėjo garbaus amžiaus močiutė (moters pavardė redakcijai žinoma) iš rajono pakraštyje esančio kaimo ir papasakojo apie vos tragiškai nepasibaigusią nelaimę. Močiutė Emilija, kaip pati sakė, norėjo pasidalinti savo išgyvenimais su panašaus likimo draugais, kad šie žinotų, ką tokioje situacijoje reikėtų daryti.
„Mūsų kaime tėra kelios trobos, iš kurių dvi priklauso atvažiuojantiems miestiečiams. Gyvenu viena, anūkai – Panevėžyje, tad pasikeisti dujų balioną pati niekaip negaliu. Radusi laikraštyje skelbimą, kad atveža dujų balionus į vietą, labai apsidžiaugiau ir paskambinau nurodytu telefonu. Išties, po poros dienų atriedėjo mašina, malonūs jaunuoliai atnešė balioną, prijungė, paėmė pinigus ir skubiai išvažiavo. Netrukus troboje užuodžiau dujų kvapą, – močiutė braukė riedančias ašaras, prisiminusi patirtą baimę. – Patikrinau viryklės čiaupus – užsukti, o kažkas tyliai šnypščia. Supratau, kad dujos teka kažkur iš baliono, nors balionas taip pat buvo užsuktas. Atvėriau trobos langus ir puoliau į lauką skambinti anūkui“, – toliau savo bėdas pasakojo močiutė Emilija.
„Baba, tu skambink gaisrininkams, kol aš bandysiu kitur ieškoti pagalbos – man patarė anūkas. Iš tos baimės vos telefono mygtukus suradau ir spaudžiau 01. Neatsakė niekas. Kelis kartus rinkau 01 – tyli telefonas. Paskui prisiminiau, kad dabar reikia skambinti kitokiu numeriu. O koks jis, tai iš baimės neprisiminiau. Sėdžiu, ašaras braukiu ir meldžiuos, kad tik troba nesuliepsnotų. Tuo metu anūkas karštligiškai ieškojo pagalbos. Pasirodo, 04 avarinė dujų tarnyba atsako tik už gamtines dujas. Tik bendrosios pagalbos centras 112 padėjo. Atvykę rajono gaisrininkai gelbėtojai dujų balioną atjungė ir išnešė į lauką. Kiek laiko teko laukti pagalbos, pasakyti negaliu, nes apimtai baimės dėl trobos likimo man atrodė, kad praėjo visa amžinybė. Vakare po darbo atvažiavo anūkas, atvežė iš benzino kolonėlės nupirkęs naują balioną ir pats prijungė. Šitas jau nebešnypščia. Tiek baimės apturėjau, kad ir papasakoti negaliu, norėčiau visiems, patekusiems į panašią situaciją pasakyti, kad visada prisimintų pagalbos numerį 112 ir tuoj pat skambintų“, – patarė Emilija.
Bepigu buvo anksčiau – paskambini telefonu, dujas tau ir atveža. Ir patikrinti dujų tarnybos darbuotojai į butus užsukdavo bent kartą per metus. Dujų balionus keisdavo tik savo darbą išmanantys ir atitinkamus leidimus ar dokumentus turintys vyrai. Šiandien ne kartą teko girdėti gyventojų nusiskundimų dėl problemų, kylančių dėl suskystintų dujų balionų, kurios gali nusipirkti ir keisti bet kas. Močiutės Emilijos istorija paskatino „Šilelio“ redakciją pasidomėti situacija.
Kad situacija atrodytų reali, teko užsiimti provokacija. Apsimečiau nuošaliame kaime gyvenančiu senoliu, kurį ištiko bėda – pro užsuktą dujų balioną sklinda dujų kvapas. Pirmiausia paskambinau į bendrąjį pagalbos centrą 112. Operatorė maloniai priėmė skambutį ir patarė kreiptis į kaimynus ar artimuosius. Sužinojusi, kad tokių nėra, nurodė tiesioginį suskystintų dujų avarinės tarnybos telefoną 8 5 27 00094, tačiau pasakė, kad tiesiogiai sujungti negali. Po 15 min. nenutrūkstamo numerio rinkimo, praradau viltį prisiskambinti ir vėl skambinu 112. Šį kartą, greičiausia kita operatorė, pakartojo pirmosios pasiūlymą, tačiau išgirdusi mano liūdną, kone priešmirtinį balsą, jog niekaip nurodytu numeriu neprisiskambinu, sujungė su BPG centro Vilniaus skyriaus vyresniuoju specialistu Konstantinu Novikovu.
Teko prisipažinti, kad kol kas esu gyvas, o skambinu norėdamas išsiaiškinti, kaip reikia elgtis esant analogiškai situacijai. Mano klausimas pareigūno nenustebino. Pasak jo, skambučių dėl dujų nutekėjimo gaunama nuolat. „Pirmiausia skambinusiam patariame kreiptis į firmą, kurioje pirktas balionas, ir paaiškiname, kad ant dujų baliono priklijuoto lipduko yra nurodytas telefonas. Daugelis, ypač pagyvenusių žmonių, neatkreipia į tai dėmesio. Jei dėl kažkokių priežasčių žmogus to padaryti negali, lipdukas būna nutrintas ar nuplėštas, tuomet mes, BPC, kreipiamės į artimiausią ugniagesių gelbėtojų tarnybą, kuri ir padeda žmogui. Kiek laiko užtrunka nuo skambučio iki pagalbos suteikimo, priklauso nuo labai daugelio aplinkybių“, – paaiškino K. Novikovas.
Nusprendžiau rasti greitesnę pagalbą ir paskambinau bendruoju informacijos telefonu 118. Išsiaiškinusi, kad gyvenu Anykščių rajone, susirūpinusi mano likimu operatorė maloniai pasiūlė sujungti su suskystintų dujų avarine tarnyba Anykščiuose 8 698 30864. Jei kas galvojate, kad tai kažkas panašaus į gamtinių dujų avarinę tarnybą 04, tai labai klystate. Tai degalinės, esančios dujų ūkyje, telefonas. Budintis Rapolas Kiaušas paaiškino, kad degalinė priklauso AB „Suskystintos dujos“, Kupiškio skyriui ir kad telefonai, kuriais būtina kreiptis avariniu atveju, nurodyti prie baliono priklijuotame lipduke.
Pabandžiau paskambinti. Surinktas numeris 8 800 20404, vadinamas „aštunta linija“, gyvybės žymių nerodė bent 10 minučių. Skambinu antruoju nurodytu telefonu 8 686 19462. Iš karto atsiliepia. Prisistatė operatoriumi Alvydu Januliu, atstatomųjų ir avarinių darbų meistru. Į mano problemą, kad iš užsukto dujų baliono šnypščia ir dvokia dujomis, meistras sureagavo labai ramiai. Pirmiausia pasidomėjo, kur pirktas balionas ir ar yra lipdukas. Išklausinėjo, kur esu ir po įprastinių patarimų kreiptis į kaimynus bei artimuosius, pažadėjo padėti – paskambinti į Anykščių dujų degalinę ir nurodyti, kad atvyktų iki manęs. Teko prisipažinti, kad dėl dujų viskas gerai, kad tai tik žurnalistinis smalsumas, norint išsiaiškinti situaciją. Tuomet meistras man paaiškino, kad šiuo telefonu galima kreiptis visą parą, nors, pasak jo, pagrindinė avarinė tarnyba yra Rokiškyje. „Jei dujų avarijos atveju iš vietinės degalinės meistras atvykti negali, tai aš atvykstu asmeniškai. Įspėju, kad visada reikia įdėmiai pažiūrėti į lipduką, įsitikinti, kurios jis firmos ir ar tikrai mūsų firmos, nes priešingu atveju teks apmokėti kelionę“, – dar pagąsdino.
Jei jau nusprendžiau aiškintis iki galo, tad apie avarinių situacijų sprendimą pakalbinau AB „Suskystintos dujos“ Kupiškio skyriaus vadovą Povilą Narbutą. „Skyrius tik prekiauja dujų pripildytais balionais ir aptarnauja keletą rajonų. Balionai pripildomi ir sveriami Vilniuje. Ten pat atliekama jų patikra, klijuojami lipdukai, kuriuose nurodomas baliono svoris bei avariniai telefonai. Avarinių situacijų pasitaiko retai. Firma aptarnauja per 7 000 nuolatinių abonentų. Avarinė tarnyba stengiasi dirbti operatyviai, nors tai padaryti nėra lengva. Dažniausiai ir operatyviausiai iškilę klausimai sprendžiami, kai artimiausios degalinės operatorius uždaro degalinę ir vyksta likviduoti gedimo. Tai gali užtrukti gal valandą, gal ir ilgiau, priklauso nuo to, kaip toli gyvenate“, – kalbėjo P. Narbutas ir pokalbio pabaigoje pabrėžė, kad įsigijus balioną būtinai reikia saugoti pirkimo čekį, lipduką ir prie kiekvieno baliono pridedamą atmintinę, kurioje nurodyta, kaip elgtis ir kur kreiptis avariniu atveju.
Plačiau – „Šilelyje“.
