Prezidentas Radviliškyje aptarė visuotinio šaukimo ir karo prievolininkų rengimo situaciją
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, tęsdamas darbo dieną Radviliškio regione, apsilankė Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Kunigaikščio Margirio pėstininkų batalione.
Susitikime su Lietuvos kariuomenės vadu gen. Valdemaru Rupšiu ir Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono vadovybe aptarta visuotinio šaukimo įgyvendinimo galima įtaka karinių pajėgumų parengčiai, su tuo susijusios įrangos ir ginkluotės įsigijimas bei infrastruktūrinis ir mokymo pasirengimas.
Susitikimas Kunigaikščio Margirio batalione įvyko kitą dieną po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kur ji iškėlė tikslą palaipsniui įgyvendinti ir pasiruošti bei pereiti į visuotinį šaukimą, taip pat plėsti privalomosios pradinės karo tarnybos karių ribinį skaičių nuo dabartinių 5030 iki 7040 karių.
„Šiuo sudėtingu laikotarpiu gyvybiškai svarbu didinti šalies gynybinius pajėgumus. Visuotinis šaukimas taps svarbiu žingsniu pirmyn. Jis sustiprins visuomenės parengimą krašto gynybai, užtikrins platų karo prievolininkų apmokymą ir rezervo karių integravimą į Nacionalinės pėstininkų divizijos pajėgumą“, – sakė Prezidentas.
Pasak šalies vadovo, svarbu užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamas valstybės ginkluotos gynybos koncepcijoje numatytas karo prievolininkų integravimo principas – įgyvendintas jungtinis rezervo karių, pradinės privalomosios ir profesinės karo tarnybos karių parengimas ir kariuomenės organizacinės struktūrų užpildymas. Visi Lietuvos kariuomenės vienetai turi būti pasirengę maksimaliai greitai ir efektyviai priimti parengto aktyvaus rezervo karius, o karo prievolininkų rezervo sistema – tinkamai aprūpinta ir pajėgi veikti bendrų kariuomenės pajėgumų visumoje.
Prezidentas dar kartą pakartojo, kad būtina užtikrinti pilną Lietuvos kariuomenės pėstininkų divizijos operacinį pajėgumą jau 2030 metais.
Šalies vadovas taip pat bendravo su Kunigaikščio Margirio pėstininkų bataliono kariais ir susipažino su jų tarnybos bei gyvenimo sąlygomis, domėjosi privalomosios pradinės karo tarnybos iššūkiais, šauktinių atrankos procesu, sveikatos būklės bei karinio rengimo situacija.
Trečiadienio rytą pradėdamas darbo dieną Radviliškio rajono savivaldybėje, šalies vadovas Minaičių kaime padėjo gėlių prie paminklo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžiui ir 1949 m. vasario 16 d. deklaracijai bei jos signatarams – visos Lietuvos partizanų vadams – atminti.
