Pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno – potencialas išmaniam Elektrėnų miestui
Tarp dviejų Lietuvos didmiesčių – Vilniaus ir Kauno – stūksantys Elektrėnai turi daug potencialo tapti naujovišku, išmaniuoju miestu. Taip sako VILNIUS TECH universiteto studentas Vytautas Jarutis.
Prie konkurso „Išmanusis miestas 8“ prisijungęs Vytautas įsitikinęs, kad sovietmečiu moderniojo miesto eksperimentu tapę Elektrėnai turi erdvės plėtrai ir naujovių pritaikymui, tad šis miestas – puiki vieta ateities projektams.
„Manau, kad ne viskas tais ankstesniais laikais buvo daroma blogai. Šalia gyvenamųjų daugiabučių buvo statomi darželiai, mokyklos, sporto ir laisvalaikio centrai. Užtvenkus Strėvos upę, suformuotos Elektrėnų marios, šalia kurių įkurtos rekreacinės zonos, pastatyta pirmoji Lietuvoje ledo arena. Visa tai skatino bendruomenišką gyvenimo būdą, turiningą laisvalaikį.
Esu įsitikinęs, kad Elektrėnai turi didžiulį potencialą transformuotis į šiuolaikinį išmanųjį miestą, išnaudojant strateginę pusiaukelės padėtį tarp Vilniaus ir Kauno, turint išskirtinio grožio gamtinę aplinką“, – sako V. Jarutis.
Vaikinas konkurse „Išmanusis miestas“ pasirinko teritoriją Elektrėnų marių pakrantėje. Jo teigimu, ši vieta yra unikali.
„Sklypas ribojasi su Elektrėnų marių įlanka, įsijungdamas į sporto ir laisvalaikio rekreacinių zonų kompleksą. Tokia vieta įpareigoja kurti išskirtinės, konceptualios architektūros pastatą, kuris tiktų ateities Elektrėnų miesto gyventojui, būtų svetingas, skatintų sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą“, – sako Vytautas.
Jis ne be priežasties pamini sveiką gyvenseną ir bendruomeniškumą. Pasak jo, būtent šios frazės jam labiausiai siejasi su ateities miesto koncepcija.
„Tikiuosi, kad ateities miestuose gyvens laimingi žmonės darnoje su juos supančia aplinka. Manau, kad architektūra, erdvių planavimas gali svariai prisidėti prie laimės komponentų kūrimo. Kas tie laimės komponentai? Visų pirma – sveikata. Sveikas žmogus yra laimingas žmogus, todėl pastatai ir erdvių planavimas turi užtikrinti sveikos gyvensenos sąlygas. Tai ir statyba iš natūralių, netoksiškų medžiagų, pakankama patalpų insoliacija, triukšmo mažinimas, sąlygų darniam judrumui sudarymas ir universalaus dizaino diegimas.
Antra – bendruomeniškumas. Daugelis pasaulio mąstytojų, filosofų, sociologų, tokių kaip Zygmuntas Baumanas, Anthony Giddensas pastebi, kad šiandien žmonės yra per daug vieniši, per daug izoliavęsi nuo bendruomenės. Tokioje autonominėje visuomenėje plinta psichikos ligos, stiprėja svetimųjų, kito mąstymo, kito požiūrio žmonių baimė, didėja priešiškumas vieni kitiems. Manau, kad architektūra gali ir turi spręsti šias problemas.
Išmanus miestas – tai sumanus, išmintingai suplanuotas miestas, kuriame gera gyventi, dirbti, kurti, kuriame darniai sugyvena įvairaus amžiaus, pažiūrų, įsitikinimų žmonės su juos supančia aplinka. Manau, darnumo ir išmanumo reikia mokytis iš gamtos, kurioje viskas atsinaujina. Svarbu tinkamai panaudoti natūralius gamtinius resursus: saulę, vėją, lietų tam, kad būtų užtikrinti energiniai poreikiai ir kuriama sveika aplinka“, – įsitikinęs V. Jarutis.
Vaikinas pasakoja, kad jį labiausiai domina šiuolaikinė architektūra – darniai įsiliejanti į aplinką, nesiekianti išsišokti, tačiau deklaruojanti idėją, mintį, reflektuojanti, o kartais ir polemizuojanti su kultūrine tradicija.
„Domiuosi įvairių regionų architektūra, tradicinių medžiagų ir bioklimatinių veiksnių panaudojimu. Visada siekiu įsijausti į vietą, kurioje kuriamas projektas, kruopščiai išanalizuoti istorinę-urbanistinę raidą, gamtinę aplinką. Pajusti vietos dvasią, jos DNR kodą. Idėjos kyla intuityviai.
Žaviuosi Alvaro Aalto, Louiso Kahno, Peterio Zumthoro kūryba. Žavi Francis Kere, Anupama Kundoo ir tarptautinės organizacijos „Let’s build my school“ iniciatyvos, jų gebėjimas suburti žmones, įvairių sričių specialistus viešiesiems projektams, kurių metu gimsta unikalūs statiniai, panaudojant vietinius žmogiškuosius ir materialinius resursus, kurie kartu yra ir tradiciški, ir inovatyvūs, kurie kuria vietos dvasią“, – sako V. Jarutis.
„Išmanusis miestas” – tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, kuris apjungia Lietuvos valstybines institucijas, savivaldybes ir aukštųjų mokyklų architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektūros studentus bei profesionalus. Visi jie projekto metu drauge siekia atkurti mažuosius miestus ir padidinti jų konkurencingumą Lietuvos miestų kontekste. Šiais metais dalyvauja rekordinis skaičius – 8 savivaldybės: Elektrėnų, Anykščių, Radviliškio, Utenos, Kėdainių, Širvintų, Raseinių ir Pakruojo.
