Regionų gaivinimas yra vienas iš vyriausybės deklaruojamų prioritetų. Tradiciškai regionų gyvybę didžiąja dalimi palaikė pramonės įmonės, tačiau šiandien šioje srityje susiduriama su nemažai problemų. Dėl to miestų bei rajonų savivaldybės stengiasi skatinti pramonės plėtrą ir pritraukti naujas įmones, tačiau griežtėjantys bankų reikalavimai neretai apriboja investuotojų galimybes. Ekspertų teigimu, išjudinti regionus pritraukiant į juos naujas pramonės įmones gali padėti aktyvi savivaldybių parama ir strateginis planavimas valstybės lygiu.
Paskolas plėtrai gauti vis sunkiau
Tai, kad plėtrą vykdantys verslai susiduria su finansavimo problemomis, patvirtina ir Lietuvos banko atliktos apklausos duomenys. Apklausos metu 39 proc. didelių įmonių šalyje pripažino, kad šiuo metu skolinimo sąlygos verslui yra visiškai arba iš dalies apribotos. Su finansavimo apribojimų problema teigė susiduriančios 48 proc. apklausoje dalyvavusių statybos, 47 proc. pramonės ir 46 proc. prekybos sektoriaus įmonių.
Pasak nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partnerio Manto Miseliūno, finansavimo galimybės šiandien iš tiesų yra viena pagrindinių kliūčių aktyvesnei pramonės įmonių regionuose plėtrai. Palankesnes finansavimo galimybes šiandien turi tik tie investuotojai, kurie palaiko ilgalaikius santykius su bankais ir turi įgytą jų pasitikėjimą.
„Verslo finansavimo poreikis iš tiesų didelis, tad natūralu, kad bankai negali suteikti jo visiems. Be to, šiandien gerokai sugriežtinti ir bankų paskolų suteikimo mechanizmai, rizikos vertinimo procedūros. Todėl pramonės įmonės, kurių plėtrai įprastai reikalingos didelės investicijos gali susidurti su sunkumais“, – pastebi M. Miseliūnas.
Iššūkius įvardina ir Panevėžio krašto pramoninkų asociacijos prezidentas, bendrovės „Metalistas group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas. Anot jo, bankai Lietuvos rinkoje šiandien yra sotūs ir labai išrankūs.
„Pradedančiajam verslui jų dėmesio susilaukti labai sunku. Tai lemia, kad nuosava reikalingų lėšų dalis verslo pradžiai šiandien būtina kur kas didesnė, išaugę reikalavimai steigėjų patirčiai, verslo planams, jų tvarumui. Į paskolų rinką aktyviai skverbiasi alternatyvūs skolintojai, tačiau jų skolinimo sąlygas atlaikyti gali tik ypatingai gerai atrinktos verslo idėjos su apibrėžta trumpalaike grąža. Belieka džiaugtis, kad tai smulkiųjų nesustabdo ir matome puikiausių jauno verslo iniciatyvų mieste – Panevėžyje plečiasi robotikos, automatikos startuoliai, taip pat nišinės šiuolaikinės maitinimo, grožio ir kitų paslaugų verslo įmonės, kurios įneša daugiau gyvybės jausmo mieste,“ – sako M. Gudas.
Siekiant į regionus pritraukti pramonės įmones ypač reikšminga savivaldybių pagalba. M. Miseliūno teigimu, itin pasiteisina laisvosios ekonominės zonos (LEZ) konceptas. Jis sėkmingai veikia Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje. LEZ suteikia galimybes verslui ne tik sumažinti plėtros ir veiklos kaštus, bet ir padeda spręsti infrastruktūros, darbuotojų pritraukimo klausimus.
Investuotojams – lengvatų paketas
Siekdama pritraukti verslo investicijas LEZ šiuo metu steigia ir Alytaus miesto savivaldybė, miesto prieigose plėtojanti ir pramonės parką. Alytus verslui taip pat siūlo ir papildomų žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų bei padeda sutvarkyti žemės sklypus, kuriuose gali įsikurti verslai.
Anot Alytaus miesto mero Nerijaus Cesiulio, dėl šių veiksmų, taip pat dėl patogios miesto padėties logistiniu požiūriu, kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlos, išvystytos infrastruktūros, miestas tampa patrauklesniu verslo investicijoms.
„Jau pradėjo veikti „Kauno grūdų“ gamykla, įmonė išsinuomojo nemažą teritoriją Pramonės parke. Naują cechą, kuriame bus įdarbinta 50 naujų darbuotojų, atidaro „Alitos“ gamykla. Veiklą plečia ir viena iš mieste veikiančių baldų įmonių, kuri įdarbins dar 120 darbuotojų. Taip pat turime IT skambučių centrą, kuris sukūrė 40 darbo vietų. Šiuo metu pasirašome naują investicijų sutartį su bendrove „Dvaro žuvis“. Jaučiame vis didesnį susidomėjimą mūsų regionu ir patys dedame kiek įmanoma daugiau pastangų, siekdami pritraukti daugiau investuotojų“, – sako N. Cesiulis.
Miesto meras pabrėžia, kad į miestą tikimasi pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius ir tvariai veikiančius verslus.
„Pastarųjų savaičių įvykiai parodė, kad ne visi verslai miestui atneša tik naudą. Dėl to turime siekti ne paprasčiausiai bet kokiomis priemonėmis pritraukti investicijų, tačiau stengtis, kad mūsų regioną savo veiklai pasirinktų gerą reputaciją turinčios šiuolaikiškos įmonės, kurios laikosi aukščiausių veiklos standartų, yra technologiniu ir organizaciniu požiūriu pažangios, kuria aukštą vertę“, – sako N. Cesiulis.
Taikosi į aukštos vertės pramonę
Pritraukti naujas investicijas ir skatinti verslo plėtrą siekia ir Panevėžio miestas. M. Gudas sako, kad Panevėžio regionas dėl savo specifikos yra ypač patrauklus inžinerijos sektoriaus investicijoms: „Mieste tradiciškai yra sutelktos elektronikos, automatikos, robotikos, metalo apdirbimo kompentencijos, aktyviai veikia aukštojo mokslo įstaigos. Dėl to kiekvienas į aukštesnės pridėtinės vertės inžinerinę veiklą orientuotas investuotojas gali pasinaudoti ne tik valstybės ar savivaldybės skatinimo paketu, bet ir stipria vietinės tiekimo grandinės teikiama nauda. Dažnu atveju tai netgi svarbiau nei lengvatos. Būtent tokio verslo atėjimas yra tvarus, keliantis bendrą pažangos lygį, kuriantis pridėtinę vertę ir suteikiantis impulsą smulkiajam verslui“.
Jo teigimu, skaičiuojant pagal pramonės sukuriamą pridėtinę vertę vienam gyventojui Panevėžys yra bene labiausiai pramoninis Lietuvos miestas. Ši tendencija, M. Gudo nuomone, turėtų išlikti: Panevėžys yra patogus logistikos požiūriu – per miestą eina „Via Baltica“ transporto srautas, o netolimoje ateityje bus nutiesta ir „Rail Baltica“ geležinkelio linija.
Vis dėlto pašnekovas pripažįsta, kad siekdami vykdyti plėtrą regionuose verslai susiduria su tam tikromis problemomis. Viena iš pagrindinių – minėti sunkumai, kurie kyla siekiant gauti finansavimą.
„Bankai ypač nenoriai pripažįsta regionuose įsikūrusio verslo nekilnojamąjį turtą. Reikalaujama papildomo užstato už naujas paskolas. Visa tai lemia nevienodas verslo finansavimo galimybes pagrindiniuose šalies miestuose ir regionuose. Pasitraukus keletui bankų likusieji finansų rinkos dalyviai įgijo verslo atžvilgiu palankias derybines pozicijas. Bankai tuo naudojasi, todėl šioje vietoje turėtų įsikišti valstybė ir pasiūlyti regionų verslams paskolų garantijų sprendimus. Be tokių priemonių regioninio išsivystymo disbalansas tik toliau didės“, – įsitikinęs M. Gudas.
Regionams naudingiausia – atrasti savo specializaciją
M. Miseliūno nuomone, siekiant gaivinti regionų pramonę svarbios ne tik savivaldybių pastangos, bet ir strateginis planavimas valstybės lygiu. Verta atsigręžti į regionų istoriją ir vystyti juose tradiciškai stiprias pramonės šakas. Investuotojams daug lengviau pradėti verslą ten, kur jau esama įdirbio konkrečiame sektoriuje, egzistuoja specifinei sričiai pritaikyta infrastruktūra, esama kompetentingų tos srities specialistų.
„Specializacija ir koncentracija regionams yra naudinga, nes leidžia vystyti savotiškus tam tikros srities centrus, kurie gali pritraukti daugiau investicijų, suburti panašaus profilio įmones ir jas aptarnaujančius verslus. Į tokius centrus lengviau pritraukti ir darbo jėgą, gyventojus. Dėl to tokia koncentracija lemia spartesnį regiono ekonominį augimą“, – pabrėžia „Solid Real Advisors“ atstovas.
Panašios nuomonės laikosi ir M. Gudas: „Regionams reikia padėti vystyti veiklos šakas, kuriose jie tradiciškai yra ar buvo stiprūs, kur tų regionų žinomumas siekia toliau valstybės sienų“.
Panevėžio pramonės atstovo nuomone, strateginis planavimas apima tvarų, efektyvų ir visaapimantį šalies vystymąsi. Vienas didžiausių iššūkių šioje srityje yra užtikrinimas, kad nebūtų dubliuojami ištekliai – kitaip tariant, išmanios strateginės specializacijos klausimas.
„Sostinė ir didieji miestai į save traukia viską – ne tik tai, kas organiškai didmiesčiuose yra patrauklu ir natūralu, bet ir tai, kas visai sėkmingai galėtų veikti regionuose. Siekiant tolygesnio pasiskirstymo reikalingi tinkami politiniai sprendimai, skatinantys tvarų ne tik regionų pramonės, bet ir kultūrinės, rekreacinės aplinkos vystymąsi. Gyvenimo balanso, veiklos, pagaliau, įvaizdžio tema mažesniuose miestuose dažnai yra nepelnytai ignoruojama, tačiau labai svarbi. Dažnu atveju tai, o ne ekonominė nauda nulemia, kodėl jaunos šeimos nusprendžia kurtis kitur. Tai turime keisti“, – apibendrina M. Gudas.
