18 gruodžio, 2020

Restauratorių darbo vertinimas: padaryta gerai, jei nesimato, kad kažkas pasikeitė

Altoriaus restauravimo darbai / Aliaus Koroliovo nuotr.

Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika buvo statoma miestiečių lėšomis bei didikų fundacijomis ilgus dešimtmečius, vėliau – atstatoma po gaisrų, užsienio kariuomenių antpuolių, ir dabartinį savo interjero vaizdą įgavo tik  XVIII amžiaus antroje pusėje. Dabar ji vėl tvarkoma, restauruojama – tam, kad šiandieninis jos vaizdas kuo ilgiau išliktų nepakitęs.

Šiuo metu Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu triūsia net kelios kompanijos: tvarkomos šoninių navų I ir II travėjos, sienos, lubos; restauruotos klausyklos, baigiamas tvarkyti koplyčios altorius, atnaujinti šviestuvai, prie pabaigos artėja vidaus elektros instaliacijos ir apšvietimo tvarkybos darbai.

Nuolatiniai Kauno arkikatedros lankytojai didelių pokyčių po šių tvarkymo darbų gali ir nepastebėti: iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šventovės interjeras liko toks pat, kaip ir prieš juos pradedant.  

„Žinote, jei po restauravimo, konservavimo darbų galėtumėte aiškiai matyti, kad sutvarkytas objektas  akivaizdžiai pasikeitė, tai jau būtų įrodymas, kad darbai padaryti blogai. Mūsų tikslas – atkurti daiktą tokį, koks jis buvo, išsaugoti autentiką“, – kalbėjo Asta Mainonienė, KIC techninės priežiūros projekto vadovė.

Jai antrino vienos iš Kauno arkikatedros interjerą restauruojančių įmonių – UAB „Statybos valdymo paslaugos“ metalo, medžio restauravimo dirbtuvių vadovas Raimondas Bridikis.

 „Taip, net nesimato, kad šios klausyklos yra restauruotos, nes jas tvarkėme, konservavome, vėliau dažėme teptukais taip, kaip prieš daugelį metų, kad jos atrodytų kaip tada, kai buvo pagamintos“, – pasakojo pašnekovas, aprodydamas nuveiktus darbus.

Tą patį galima pasakyti ir apie šventovės šviestuvus – jie buvo nukabinti, vežti tvarkyti į dirbtuves, o dabar vėl sugrįžo į senąsias vietas.

Šiems darbams atlikti skirta 319 tūkst. eurų iš kultūros ministro tvirtinamos Šv. Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo ir jo objektų pritaikymo piligrimų ir turizmo reikmėms 2020 metų programos.

Jėzaus Krikšto altoriaus istorija

„Turbūt niekas niekada tiek neklūpojo prie šio altoriaus, kiek aš“, – juokavo Romas Sidaras, UAB „Statybos valdymo paslaugos“ stalius baldžius, atliekantis restauravimo darbus.

Jie su dukra Emilija jau daugiau kaip metus kiekvieną darbo dieną priklaupia prie Jėzaus Krikšto altoriaus – taip, jį tvarko šeimyninis duetas, o darbams vadovauja, atskiras altoriaus detales atkūrė Ernestas Rutkovskis, tos pačios bendrovės meninių baldų restauratorius.

Medinis Jėzaus Krikšto altorius (dail. E. Walchas, Tirolis, 1895–1898 m.) sudarytas iš daugelio medinių detalių, jau gerokai patamsėjusių. Paskutinį kartą jis buvo tvarkytas apie 1960 metus. Panašu, tuomet jį tvarkiusieji labai nesivargino – nepašalino kruopščiai dulkių, apnašų, o tiesiog viską užlakavo. Tad šių dienų restauratorių laukė labai kruopštus darbas: vatos kompresiukais atpalaiduojami nešvarumai, paskui kruopščiai pašalinami. Ir taip – detalė po detalės pamažu valomas iki lubų kylantis altorius. Jame atskirų detalių tiek daug, kad iš pirmo žvilgsnio akis neužfiksuoja, kiek jų trūksta. Bet restauratoriai jas jau suskaičiavo, pakaitinės naujos atkurtos dirbtuvėse pagal autentiškus pavyzdžius ir laukia, kada galės užimti trūkstamų detalių vietas. Nuvalytas altorius konservuojamas, po to bus atstatytos dingusios dalys. Tikimasi, kad iki Šv. Kalėdų darbai bus baigti ir čia vėl vyks  Švč. Sakramento adoracija.

„Kruopštus darbas, bet ir objektas neeilinis“, – pasakojo R. Sidaras.

Iš tiesų, Jėzaus Krikšto altorius stovi nedidelėje Švč. Sakramento koplyčioje, kuri tarsi atskira nedidelė bažnyčia, nes joje yra ir minėtas  altorius, ir vargonų tribūna, klausykla, suolai. Neogotikos formų medinė interjero įranga ir neogotikos stilistikos sienų bei skliautų dekoras, sukurtas 1895-1898 metais, yra harmoningas ir vientisas.  Dabar restauruojamame Jėzaus Krikšto altoriuje yra trys paveikslai „Jėzaus Krikštas“, „Šv. Kazimieras“ ir „Šv. Stanislovas“, kuriuos 1897 metais nutapė dailininkas E. Walchas.

Švč. Sakramento koplyčia šalia Kauno arkikatedros atsirado gerokai vėliau, rengiantis 1895 m. šventovės paskelbimo katedra iškilmėms. Ji pastatyta 1893–1895 m. prie presbiterijos pietinės sienos pagal architekto Florijono Vyganovskio projektą.


29 balandžio, 2025

Veiverių kultūros ir laisvalaikio centras kviečia į įspūdingą bendruomeniškumo šventę – gegužės 24 dieną miestelio parke vyks didžiulį būrį atlikėjų […]

13 balandžio, 2025

Vykdant sveikatos apsaugos sistemos reformą sveikatos centrų pagrindu, Garliavoje duris atvėrė iš esmės atsinaujinęs Garliavos medicinos centro ir LSMU Kauno […]

11 balandžio, 2025

Pradžia – kaimas Žvelgti į Šiluvos istoriją – tai pažvelgti į miestelio ir šventovės simbolinį dialogą, turėjusį įtakos vietovės tapatybės […]

Liudas Glemža
11 balandžio, 2025

„Per 35 m. nepriklausomybės metus Lietuvoje užaugo profesionalių istorikų karta, kuri ne tik užsiima moksliniais tyrimais, bet ir stengiasi apie […]

1 balandžio, 2025

Likus 275-ioms šių metų dienoms, Jonava pradeda švęsti 275-erių metų sukaktį. Šiandien, kovo 31-ąją, startavo gausus šventinių renginių ciklas, kuriame […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
29 kovo, 2025

Kovo 27 d. Kaune, Aukštųjų Šančių karių kapinės vyko antisovietinio pasipriešinimo dalyvio, politinio kalinio, Lietuvos kariuomenės savanorio, visuomenininko, šaulio, Vyčio […]

27 kovo, 2025

Lietuvos oro uostai (LTOU) praneša, kad oficialiai baigtas Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtros projektas, kuris pradėtas 2023 metų pabaigoje. […]

Senieji Kvesų karjerai
27 kovo, 2025

Ketvirtadienį posėdžiavusi Kauno rajono savivaldybės taryba vienbalsiai nepritarė UAB „GJ Magma“ planuojamai ūkinei veiklai – Kvesų smėlio ir žvyro telkinio […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
25 kovo, 2025

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pradėta statyti  prieš 115 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro […]

24 kovo, 2025

Mergelės Marijos apsireiškimas Šiluvoje yra vienas svarbiausių įvykių, kuris iki šiandien daro įtaką vietai, o taip pat ir katalikybės Lietuvoje […]

24 kovo, 2025

Kaune sugriežtinta savarankiškai nuotekas tvarkančių privačių namų ir butų kontrolė davė rezultatų – per pastarąjį penkmetį neprisijungusių prie centralizuotų nuotekų […]

20 kovo, 2025

Vidaus reikalų ministerija, siekdama užtikrinti gyventojų saugumą ekstremaliųjų situacijų metu,  skiria 12 mln. eurų finansavimą savivaldybėms priedangų infrastruktūros plėtrai. Tačiau […]

18 kovo, 2025

Keturiuose Lietuvos miestuose – Kaune, Jonavoje, Vilniuje ir Panevėžyje – planuojama įrengti naujus maniežus. Tam Švietimo, mokslo ir sporto ministerija […]

13 kovo, 2025

Kauno miesto strateginis prioritetas – investicijos į aukštos kokybės multifunkcinę sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą. Pastačius moderniausią Dariaus ir Girėno stadioną […]

12 kovo, 2025

Penktadienį Kaune, pasibaigus švietimo forumui „Švietimo kodas“, surengtoje ceremonijoje išdalinti penktieji „Metų mokytojo“ apdovanojimai. Naujienų portalo Lrytas rengiamų apdovanojimų metu […]

4 kovo, 2025

2025 m. kovo 4 d. Kaune ant namo K. Donelaičio g. 14 vyko atminimo lentos atidengimas skirtas lietuvybės puoselėtojai ir […]

4 kovo, 2025

Aplinkosaugininkai, sausį išnagrinėję navigacinių portalų duomenis, identifikavo šalyje keturias vietas, kur buvo neteisėtai ardomos transporto priemonės, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas […]

28 vasario, 2025

Sukčiai Vilniuje, Kaune, Marijampolės ir Jurbarko savivaldybėse iš žmonių įvairias būdais išviliojo apie 132,7 tūkst. eurų, pranešė policija. Kaip pranešė […]

27 vasario, 2025

Privatūs meno kolekcionieriai Dominykas Šaudys ir Regina Šemiotaitė į Lietuvą parvežė neeilinį radinį – unikalų albumą su 292 B. H. […]

26 vasario, 2025

Kauno rajone trečiadienį automobiliui susidūrus su miškovežiu, avarijoje žuvo du vyrai. Kaip pranešė Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas,  apie 13 […]

Regionų naujienos