Rožinio draugijos kongresas Ramygaloje

Ramygalos Šv. Jono Krikštytojo parapijoje vyko Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos XV kongresas: „Marija – vilties Mokytoja“. Iš  Zarasų dekanato įvairių parapijų į šį kongresą vyko net du autobusai piligrimų, kuriuos kelionėje lydėjo ir kartu su jais meldėsi Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vikaras kunigas Vladas JACKŪNAS ir diakonas Dainius KAUNIETIS.

Ramygala – miestelis Panevėžio rajone, istoriniuose šaltiniuose minimas jau nuo XIV amžiaus. Jis kūrėsi strategiškai patogioje vietoje: keliai vedė į Panevėžį, Raguvą, Ukmergę, Kėdainius, Šeduvą. Senamiestis – urbanistikos paminklas: radialinis aikštės planas, savitas gatvių tinklas, jų užstatymo elementai. Beveik priešais Bažnyčią, miestelio centre, įdomus paminklas stalinizmo aukoms.

Didelį maldininkų būrį, suvažiavusį iš įvairių Lietuvos parapijų, pasitiko labai gražiai išpuošta neogotikinė, vienabokštė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1914 m. Bažnyčios  viduje – 3 navos ir 3 altoriai.

Kongresas pradėtas Švč. Sakramento adoracija. Nuoširdi ir gili Telšių vyskupijos kunigo  kanaunininko  Andriejaus SABALIAUSKO katechezė „Marija – vilties Mokytoja“. Labai svarbus vaidmuo ir kiekvieno tikinčiojo, ir Kristaus gyvenime buvo Marija. Ji viską apmąsto tyloje ir viską dedasi į širdį. Tai puikiausia  nuolankumo ir meilės mokytoja, niekada neišpuikusi: jautri – viską reginti jos širdis moka rūpintis kitais, skatina pažinti ir kartu džiaugtis gėriu. Jos gyvenimas persunktas tikėjimo – būtent ten, kur jo labiausiai reikia. Marija visada gyveno su kitais, todėl ir šiandien Ji gyvena su mumis. Rožinio malda kasdien sujungia milijonus žmonių. Kalbėdami maldą „Sveika Marija“ mes tampame milijoninės minios dalelyte.

Bažnyčios šventoriuje – procesijoje mirguliuoja ne tik Panevėžio vyskupijos įvairių parapijų vėliavos… Lankant stoteles, kalbami Rožinio maldos Šviesos slėpiniai, kuriuos papildo nuostabios giesmės.

Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Linas VODOPJANOVAS OFM ir didelis būrys kunigų, atlydėjusių savo parapijiečius. Vyskupo homilija apie Dievo siųstą pranašą Eliją, kuris buvo labai uolus kovotojas – prieš stabų garbinimą. Kiekvienos maldos tikslas – skelbti gerąją naujieną, stengtis, kad mūsų širdyje visada būtų Dievas. Vyskupas pabrėžė, kokios svarbios yra Popiežiaus Pranciškaus mintys apie šventumą – tai kasdienių darbų, atliktų su meile, kelias. Kai žmogus nenukreipia žvilgsnio kitur – pajunta Dievo meilę, kuri apvalo, išgrynina žmogaus širdį.

Panevėžio vyskupijos Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos vadovė Nijolė Gylienė ne tik priminė Gyvojo Rožinio veiklos pradžią, bet ir džiaugėsi, kad į šį kongresą susirinko daugiau nei 1000 piligrimų – iš įvairių vyskupijų ir dekanatų. Ji akcentavo, svarbiausia, kad Gyvojo Rožinio draugija – didelė bendruomenė, esanti kartu maldoje, leidžianti  Dievui gerus darbus daryti per žmonių rankas.

Ir toliau bus tęsiama graži tradicija: pernai Švč. Mergelės Marijos Gyvojo Rožinio draugijos Kongresas vykęs Joniškėlyje (Pasvalio raj.). Šiemet Gyvojo Rožinio pereinamasis paveikslas perduotas Panemunėlio parapijai (Rokiškio raj.), todėl kitais metais Kongresas vyks ten.

Bažnyčios šventoriuje pasodintas Atminimo medelis.

Gyvojo Rožinio draugijos Kongresas – tai prasminga bendruomenės Būtis: malda ir pasitikėjimas, geri darbai ir bendrystės dvasia…

Vydui JUŠKĖNUI, Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos Klebonui kunigui dekanui, už kelionės organizavimą;

Vladui JACKŪNUI, vikarui, ir Dainiui KAUNIEČIUI, diakonui – lydėjusiems kelionėje;

Halinai GUDŽIUKIENEI ir Valei BARTAŠKIENEI, Gyvojo Rožinio draugijos narėms, už nuoširdžią veiklą;

Romaldui RUSECKUI ir Tautvilui MIČIŪNUI, UAB „Zarasų autobusai“ vairuotojams – už saugią kelionę.