Rūko instaliacija „Balta tamsa“ ragina nepamesti orientyrų: meninis projektas išryškino skausmingą Vilniaus senamiesčio autentiškumo nykimą

Kovo 27-osios vakarą Vilniaus senamiestyje, gerai matomoje Išganytojo kalvoje prie Misionierių ansamblio, netikėtai pasklido tirštas rūkas, apgaubęs naujųjų statybų siluetus Misionierių sodų teritorijoje.

Tačiau tai – ne gamtos reiškinys, o įvietinto meno instaliacija „Balta tamsa“, kuri laikinai paskandino kontraversišką daugiabučių kompleksą simbolinėje migloje. Šiuo meniniu atsaku į darnos stoką menininkė Rėda (Rėda Brandišauskienė) kviečia permąstyti, kodėl viešasis paveldo apsaugos interesas vis dar aukojamas trumpalaikiam privačiam, net ir vertingiausioje Lietuvos UNESCO vietovėje.

„Balta tamsa“ – tai vienkartinė, tačiau vieša ir paveiki meninė intervencija į miesto gyvenimą, trukusi vos vieną vakarą, bet palikusi simbolinį protesto įspaudą. Rūkas paslėpė ne tik skandalingai į barokinį ansamblį įterptus pastatus, bet ir milijono vertės Vilniaus panoramą – tą patį vaizdą, kuriuo buvo viliojami naujakuriai reklaminėse kampanijose. Šis efemeriškas gestas išryškino paradoksą: barokinį Misionierių ansamblį, pergyvenusį karus, okupacijas ir gaisrus, labiausiai pažeidė mūsų kartos abejingumas ir greitos naudos troškimas.

„Kūrinys yra apie prarastus orientyrus, pasiklydimą tarp atminties ir užmaršties, kultūros ir pelno – meninėmis priemonėmis kviečiu atkurti istorinių traumų pažeistą mūsų ryšį su paveldu“ – autorė Rėda įsitikinusi, kad tai būtų svarbi atrama trapioje dabartyje. „Vilnius – tai daugybė miestų, suklotų vienas ant kito. […] – tai riba, kur susikovė rusų ekspansija ir Europos dvasia. Čia susidūrė ir susimaišė visui viskas. Vilnius – tai milžiniškas kokteilis, suplaktas bepročių rūko dievų“ – cituoja ištrauką iš R. Gavelio „Vilniaus pokerio“ projekto autorė Rėda, šiemet suplanavusi baigti įvietinto meno magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Pasak menotyrininkės dr. Laimos Kreivytės, „įvietinto meno projektas „Balta tamsa“ atgręžė galiai veidrodį, ir tai padarė subtiliu poetišku būdu. Tai išsamus ir kūrybiškai evoliucionavęs projektas, įtraukiantis teisinius, istorinius ir mitinius pasakojimus, tačiau neužgriūvantis sunkiasvorėmis konstrukcijomis, o paskleidžiantis efemerišką rūką ir uždengiantis milijono vertą vaizdą ir Misionierių sodus bjaurojančius pastatus“.

Kūrinys paremtas išsamiu meniniu tyrimu, kurį iš dalies finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Projektu siekiama įvardinti, perprasti ir išardyti „miglą“, kuri gaubia akivaizdžias plėtros sostinės senamiestyje klaidas ir jų rezultatus. „Vilnius nėra tik statomas ir parduodamas – jis kuriamas, pasakojamas ir saugomas kartų bendryste“ – pabrėžia autorė.

Visuomenei netrukus bus pristatytas trumpametražis filmas, kuriame dokumentuotas įvietinto meno kūrinys „Balta tamsa“. „Balta tamsa“ – tai ne tik meno projektas. Tai tylus kuždesys rūke, kviečiantis mus nepamesti pasirinkto kurso ir jautriai budėti vertybių sargyboje.

Kūrybinėje projekto komandoje dirba operatorius Eitvydas Doškus, drono operatorius Andrius Laucius, fotografas Vidmantas Balkūnas, specialiųjų efektų kūrėjas 206SFX su komanda, prie įgyvendinimo prisidėjo ir savanoriai Donatas Brandišauskas, Jurgis Kvašys, Martyna Kvašytė bei kiti.