26 rugsėjo, 2023
Lidija Bimbirienė | Šiaulių regioninis valstybės archyvas

Saldžiosios Šiaulių pramonės istorija, slypinti archyvų dokumentuose

Atšalus orams, dažnai pagalvojame apie jaukesnę aplinką ir nuotaiką pakeliantį karštą šokoladą. Pastarojo Šiaulių krašte netrūko net tarpukariu. Tuo metu Šiauliuose veikė keturios šokolado ir saldainių dirbtuvės: dvi stambesnės, „Rūta“ ir „Birutė“, bei dvi mažesnės,  „Aušra“ ir „Fortūna“. Ilgainiui, neatlaikiusios konkurencijos, mažesnės saldainių dirbtuvės sustabdė savo veiklą. Išliko tik stipriausias, du pasaulinius karus išgyvenęs, vienas žinomiausių saldžiosios pramonės fabrikų Lietuvoje – „Rūta“. Šiemet saldainių ir šokolado fabrikas „Rūta“ švenčia 110 metų veiklos sukaktį. Šiai sukakčiai paminėti Šiaulių regioninis valstybės archyvas parengė virtualią parodą. Parodoje eksponuojami dokumentai pasakoja – Pavenčių cukraus fabriko, saldainių ir šokolado fabrikų „Birutė “ ir „Rūta“ istoriją.

Saldžiosios pramonės istorija prasidėjo nuo cukraus. Jis pradėtas gaminti XIX amžiaus pradžioje, dvarų ūkiuose ėmus auginti cukrinius runkelius. Didėjant cukraus paklausai ir kainoms, pradėta plėtoti fabrikinė cukraus gamyba. 1935 metais Šiaulių apskrities Kuršėnų valsčiuje įkurtas Pavenčių cukraus fabrikas – tuo metu antrasis cukraus fabrikas Lietuvoje. Kadangi fabrikas įkurtas prie geležinkelio stoties, cukriniai runkeliai buvo pristatomi vagonais. Aplinkiniams gyventojams Pavenčių cukraus fabrikas atrodė tarsi mažas atskiras miestelis, užimantis gana didelę teritoriją, kurią sudarė prabangus administracijos pastatas, sandėliai cukrui laikyti, arklidės, pagalbiniai pastatai darbininkams. Šių pastatų komplekse buvo įrengta ir biblioteka. Antrojo pasaulinio karo metu fabrikas buvo dalinai sugriautas, o dalis įrengimų išvežti į Vokietiją. Neilgai trukus, atstatytas, o 1945 metais vėl vykdė savo gamybinę veiklą. Gamybai reikalinga įranga  modernėjo, keitėsi ir tobulėjo technologijos. 1953 m. vasario 14 d. Pavenčių cukraus fabrikas buvo perorganizuotas į Pavenčių cukraus kombinatą. Cukraus poreikis kasmet vis didėjo, o kombinatui trūko darbuotojų. Siekiant pritraukti naujų darbuotojų, Kuršėnų vidurinės mokyklos mokiniams buvo vedamos ekskursijos po kombinatą ir organizuojama gamybinė praktika. Pastačius trečiąjį cukraus fabriką Panevėžyje, Pavenčių cukraus fabriko veikla palaipsniui nutrūko. 1999 metais fabrikas prijungtas prie „Panevėžio cukraus“.

Šokolado dvelksmas Šiauliuose pasklido nuo 1911 metų. Tuo metu buvo įkurtas pirmasis lietuvių garinis saldainių ir šokolado fabrikas „Birutė“, savininkas – Vladas Vaitkus. Kadangi fabrikas kūrėsi sudėtingomis sąlygomis ir turėjo tik keletą darbuotojų, tikslingiau jį vadinti šokolado dirbtuvėmis. „Birutės“ dirbtuvėse buvo gaminami įvairūs saldainiai: šokoladiniai, karameliniai iš vaisių, įvairūs marmeladai, pastilės. Darbščių darbuotojų pastangomis dirbtuvės galiausiai išaugo į sparčiai besivystantį saldainių fabriką. Pirmieji „Birutės“ fabriko saldainiai buvo „Dul-dul-dūdelė“. Vėliau pradėti gaminti saldainiai su Lietuvos kunigaikščių paveikslėliais ir tautiniais atvaizdais. Tokie vaizdiniai buvo parinkti neatsitiktinai. Kadangi nemažą dalį savo  produkcijos „Birutė“ eksportuodavo į užsienio šalis, tautiška simbolika dekoruotos saldainių ir šokolado pakuotės kėlė tautinę dvasią ir reprezentavo Lietuvą.

„Birutės“ fabrikas augo, plėtėsi. Už gaminamą produkciją buvo ne kartą apdovanotas aukso ir sidabro medaliais. Tačiau per visą fabriko plėtros laikotarpį buvo pasiskolinta per daug pinigų. V. Vaitkus garsėjo geraširdiškumu, skolino pinigus, kai tuo tarpu pats turėjo skolų. Šios priežastys ir privedė „Birutę“ prie bankroto. 1934 metais fabriko veikla sustojo, bet tik trumpam. Grupė šiauliečių sumanė „Birutės“ fabriką atgaivinti ir įsteigti akcinę bendrovę. Taip ir nutiko – tais pačiais metais įsteigta akcinė bendrovė „Birutė“. Kaip savarankiška akcinė bendrovė veikė šešerius metus. 1940 metais buvo nacionalizuota, kaip ir mūsų garsioji „Rūta“.

Prieš 110 metų Antanas Gricevičius Šiaulių centre nusipirko didelį sklypą su mediniu namu ir  sodu. Čia įrengė saldainių dirbtuvę, kurioje dirbo kartu su žmona. Saldumynų gamyba tobulėjo ir plėtėsi. 1915 metais „Rūtoje“ jau dirbo 60 darbininkų, buvo planuojama plėsti patalpas, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, dirbtuves teko uždaryti. Karo metais „Rūta“, kaip ir kiti fabrikai buvo nuniokota, patyrė daug nuostolių todėl veiklą sustabdė. Tačiau neilgam. Pirmosios Lietuvos Respublikos metais saldainių ir šokolado dirbtuvė „Rūta“ buvo atkurta. Pagrindinį „Rūtos“ fabriko pastatą suprojektavo architektas Karolis Reisonas. 1928 metais statytas pastatas metų eigoje buvo praplėstas, pastatyti du didesni mūriniai pastatai ir sandėliai. Saldainių ir šokolado fabriko pastatas beveik nepakitęs išliko iki šių dienų. Iš nedidelės dirbtuvės į sėkmingai veiklą vystantį fabriką išaugusi „Rūta“ plėtė saldainių ir šokolado gamybą, dalyvavo įvairiose parodose. 1922-1930 metų laikotarpyje „Rūtos“ fabrikas apdovanotas  „Grand Prix“ ir penkiais aukso medaliais  Lietuvos ir užsienio parodose. Fabriko gaminamai produkcijai realizuoti buvo atidarytos trys parduotuvės: viena buvo Šiauliuose, „Rūtos“ fabriko teritorijoje, kitos dvi – Kaune. Konditerijos gaminiai buvo eksportuojami ir į užsienio šalis, bet daugiausiai realizuojama Lietuvoje. Saldumynų pasirinkimas buvo gausus: nuo vyniotos ir atviros karamelės, glazūruotų ir neglazūruotų saldainių, marmelado, irisų, dražė saldainių iki  įvairaus šokolado.

Užklupus Antrajam pasauliniam karui, baigėsi ir saldusis A. Gricevičiaus laikotarpis. 1940 metais „Rūtos“ fabrikas buvo nacionalizuotas, o kiek vėliau, prie „Rūtos“ prijungus dar du konditerijos fabrikus „Birutė“ ir „Fortūna“, pavadintas valstybiniu konditerijos fabriku „Rūta“. Vokiečių okupacijos metais konditerijos gamyba buvo tęsiama. Vidutiniškai per mėnesį darbuotojai pagamindavo apie 50 tonų konditerinių gaminių. 1944 metais vokiečių kariuomenei traukiantis „Rūtos“ fabrikas nukentėjo nuo gaisro, stipriai apgriauti buvo jo pastatai. Kadangi iki Antrojo pasaulinio karo fabrikas buvo stambiausias visoje Šiaurės Lietuvoje, pokariu fabriką suskubta atstatyti. Atstatymo darbai buvo vykdomi 1944-1948 metais. Palaipsniui vėl pradėta saldainių gamyba. Rankinį darbą pakeitė mechanizuotos mašinos 1957-1958 metais galutinai nutrauktas ir rankinio saldainių vyniojimo procesas.

Nuo fabriko nacionalizacijos laikotarpio iki 1993 metų „Rūtos“ priklausomumas, pavaldumas ir teisinis statusas ne kartą keitėsi. Teisėtiems savininkams, A.  ir J. Gricevičių įpėdiniams, nuosavybės teisės buvo grąžintos tik 1993 metų pabaigoje. Grąžinus saldainių fabriką teisėtiems savininkams buvo tęsiamos Gricevičių šeimos tradicijos – kuriami išskirtiniai, gurmaniški saldumynai.

Lai kvepia šokoladu Šiauliai dar ne vieną šimtmetį, o archyviniai dokumentai pasakoja saldžiosios Šiaulių pramonės istorijos tęsinį.

Kviečiame apžiūrėti parodą ir detaliau susipažinti su cukrumi ir šokoladu pagardinta Šiaulių pramonės istorija.

PARODA

 

 


21 birželio, 2024

Penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, Nacionalinio susivienijimo iniciatyva ant sostinėje esančio Vilniaus apygardos teismo pastato pakabinta kontraversiškai vertinamam pulkininkui Kaziui […]

Domanto Razausko ir Sauliaus Petreikio koncertas / E. Tamošiūno nuotr.
21 birželio, 2024

Šią savaitę šiauliečiai ir miesto svečiai mėgavosi muzika – Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2024“ kvietė net į tris renginius. […]

20 birželio, 2024

Kultūros paveldas šiandien dar neretai laikomas problema ar neatsiperkančia investicija. Taip pat kyla diskusijos, kiek prie jų tvarkybos turėtų prisidėti […]

S. Bakas ir E. Ridikaitė
19 birželio, 2024

Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus (VGŽIM) bičiulių – užsienio pasiuntinių, parlamentarų, visuomenės veikėjų, menininkų ir žurnalistų, šaunios ir žavingos publikos […]

18 birželio, 2024

Taškeliai, trikampėliai, rombai ir apskritimai, linijos ir zigzagai – paslaptingi archajiniai dirbinių ornamentai šiandien mums mena sunkiai įmenamas priešistorės paslaptis. […]

Parodas pristato LRS narė P.Kuzmickienė / LRS nuotr.
17 birželio, 2024

Lietuvos Respublikos Seime atvertos dvi parodos, kuriomis minimos ir prisimenamos Gedulo ir vilties, Okupacijų ir genocido dienos. Taip pat pažymimas […]

15 birželio, 2024

Vilniuje įamžinta drąsi kovotoja už Lietuvos Nepriklausomybę, legendinė žvalgė ir viena ryškiausių tarpukario moterų – Marcelė Kubiliūtė. Vilniaus miesto savivaldybė […]

15 birželio, 2024

Birželio 15 dieną minime svarbų įvykį – Kauno IX forto memorialinio komplekso 40-metį. Šis kompleksas, atidarytas 1984 metais, yra ne […]

14 birželio, 2024

Lietuvai prisimenant tragiškas istorijos datas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen perspėja apie iš Rytų pusės kylančius grasinimus. „Pasikeitus epochai, geopolitinei situacijai […]

14 birželio, 2024

1940 m. birželio 15 d. į Lietuvos valstybės teritoriją Sovietų Sąjunga įvedė savo kariuomenę ir taip pradėjo šalies okupaciją. Nuo […]

14 birželio, 2024

Antikinės Graikijos meno ir mokslo pasiekimai savo kūrybiškumu ir sumanumu mus stebina iki šiol: pirmasis kompiuteris, garo mašinos prototipas, pirmasis […]

11 birželio, 2024

Antradienį Vilniaus Saulės kapinėse Antakalnyje sarkofago formos kenotafu įamžinta pirmosios Lietuvoje egiptologės Marijos Rudzinskaitės-Arcimavičienės palaidojimo vieta, pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. […]

11 birželio, 2024

2024 m. gegužės 30-31 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido ir rezistencijos tyrimo departamento Okupacinių režimų veiklos […]

11 birželio, 2024

Virtuali paroda skirta Dainų šventės 100-mečiui paminėti. Parodoje eksponuojami dokumentai atskleidžia, kaip buvo ruošiamasi Šiaulių miesto ir rajono Dainų šventei […]

Fot. Edvardas Tamošiūnas, Fotografijos muziejaus archyvas
7 birželio, 2024

Su trenksmu prasidėjo ketvirtasis Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai 2024“, organizuojamas VšĮ „Sielai“, bendradarbiaujant su Fotografijos muziejumi. Šiaulių miesto panoramos […]

7 birželio, 2024

Ketvirtadienį Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkei Fainai Kukliansky įteiktas Vokietijos Federacinės Respublikos ordino „Už nuopelnus“ kryžius. Kaip pranešė Vokietijos ambasada Lietuvoje, […]

6 birželio, 2024

Ukmergėje, Kauno ir Deltuvos gatvių sankirtoje, nebeliko 35 metus šioje vietoje stovėjusios bei prieštaringai vertintos Vaclovo Krutinio sukurtos bronzinės „Vėliavnešių“ […]

5 birželio, 2024

Kauno miesto savivaldybės konservatoriai piktinasi laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio sumanymu istorinės Prezidentūros kiemelyje pastatyti paminklą daugiau nei prieš dešimtmetį […]

5 birželio, 2024

Kaunas inicijuoja paminklo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui pastatymą. „Kitąmet sueis 15 metų nuo Prezidento mirties, bet […]

4 birželio, 2024

Gegužės 31-ąją visoje Kazachstano Respublikoje paminėta Politinių represijų aukų atminimo diena. Tą dieną Žezkazgane buvo paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės. […]