„Santaros Sveikatos tinklas“ – naujas įstaigų bendradarbiavimo modelis

Sektinu gydymo įstaigų bendradarbiavimo pavyzdžiu sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pavadino pacientų srautų valdymo modelį „Santaros sveikatos tinklas“. Neseniai pradėto diegti pacientų srautų tarp ambulatorinių ir stacionarinių gydymo  įstaigų vadybos modelio tikslas – padėti pacientui kuo greičiau gauti aukštesnio lygio specialistų konsultacijas. Tokį modelį kartu pradėjo plėtoti Vilniaus Centro poliklinika ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos (VULSK). Tikimasi, kad prie pilotinio projekto prisijungs ir kitos sostinės poliklinikos ir ligoninės.

„Santaros sveikatos tinklo“ iniciatorių teigimu, sveikatos paslaugų valdymas tampa vis sudėtingesnis, nes ne tik didėja pacientų vizitų skaičius, bet ir plečiasi medicininių paslaugų spektras, jų apimtys. Tam, kad Centro poliklinikos pacientas, sergantis sunkia liga savalaikiai patektų konsultacijai pas VULSK specialistą, pacientui nereikės pačiam dėl registracijos skambinti ar važinėti į ligoninę – tai už jį padarys koordinatorius. Centro poliklinikoje koordinatoriai dirba jau nuo 2011 m., jie stebi iš ligoninės išrašytus bei Greitosios medicinos pagalbos aptarnautus pacientus.

„Su pacientais yra susisiekiama, sužinoma, ar jam reikalingos skubios ar planinės bendrosios praktikos gydytojo konsultacijos ir tuo pačiu išsiaiškinama, kurie pacientai atitinka valstybinių prevencinių programų kriterijus“, –  apie projekto privalumus pasakoja Centro poliklinikos vadovas doc. dr. Kęstutis Štaras.

Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Kęstutis Strupas sako, kad pirmiausia pacientų srautų reguliavimo koordinavimas pradėtas keliose svarbiose medicinos srityse onkologijoje ir kardiologijoje.

Kita svarbi projekto dalis – elektroninis keitimasis pacientų duomenimis, taip pat taupantis laiką ir išteklius. Naudojantis pažangiausiomis informacinėmis technologijomis, šių gydymo įstaigų tinklai sujungti ir paciento ambulatorinę kortelę gali matyti ne tik siunčiantis gydytojas, bet ir konsultuojantis specialistas.

„Pavyzdžiui, imkime gimdos kaklelio prevencijos sritį. Tarp Centro poliklinikos ir mūsų klinikų filialo Valstybinio patologijos centro yra vykdomi bepopieriniai tyrimų siuntimai. Kitaip tariant, tyrimą užsakęs poliklinikos gydytojas gali matyti, kurioje stadijoje yra tyrimas, o per 24 val. gauti atsakymą, – dėsto K. Strupas. – Kita vertus, mūsų ligoninėje per metus konsultacijoms neatvyksta vidutiniškai 15-40 proc., Centro poliklinikoje 10 proc. užsiregistravusių pacientų. Pacientų srautų koordinatorius gali padėti ženkliai sumažinti šiuos skaičius, tuo pačiu pacientų laukimo eiles“.

Centro poliklinikos vadovas K. Štaras taip pat pabrėžia informacinių technologijų svarbą tobulinant sveikatos paslaugų teikimo procesus bei pacientams asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.

„Mūsų poliklinika bendradarbiauja su Santariškių klinikų suaugusiųjų ir Vaikų ligoninės priėmimo skyriais. Pacientui atvykus iš Centro poliklinikos, ligoninės gydytojas turi galimybę prisijungti prie paciento duomenų ir matyti ambulatorinę asmens sveikatos istoriją“, – teigia K.Štaras. Toks pats bendradarbiavimas vyksta tarp antrinio ir tretinio lygio gydytojų ambulatorinėje grandyje.

„Kitaip tariant, ne pacientas siuntinėjamas iš įstaigos į įstaigą, o koordinatoriai, įvertinę pradinių tyrimų duomenis, tarpusavyje suderina, kada ir kas turi būti atlikta konkrečiam pacientui ir kada jis turi būti priimamas“, – sako Santariškių klinikų vadovas K. Strupas.

Anot jo, tas pats principas taikomas ir onkohematologinėmis ligomis sergantiems pacientams, kurie turi patekti pas gydytojus ne  ilgiau nei per 2 savaites.

Sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės nuomone, naujoviška sveikatos vadyba reikalauja kasdieninio ir geranoriško bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros įstaigų. Todėl ji džiaugiasi, kad svarbius ir sudėtingus sveikatos paslaugų teikimo vadybos klausimus gydymo įstaigos imasi spręsti pačios.

„Santaros sveikatos tinklas padeda spręsti vieną aktualiausių sveikatos paslaugų teikimo problemų – didinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą bei mažinti eiles gydymo įstaigose, – pabrėžia ministrė R. Šalaševičiūtė. – Jokiais įsakymais ar nurodymais „iš viršaus“ nepriversime gydymo įstaigų ieškoti papildomų sprendimų kaip koordinuoti pacientų srautus. Džiugu, kad pačių įstaigų iniciatyva atsirado toks bendradarbiavimo ir pacientų srautų reguliavimo pilotinis tinklas, o  pirmieji jį pradėjo vystyti Centro poliklinika kartu su Santariškių klinikomis“.

Planuojama tolimesnė „Santaros sveikatos tinklo“ plėtra teikia vilčių, kad pažangaus vadybos modelio taikymo rezultatais galės džiaugtis ir kitų šalies gydymo įstaigų pacientai.