29 gegužės, 2015
VšĮ Šeduvos žydų memorialinis fondas

Šeduvoje gyvenusių žydų atminimą įamžins projektas „Dingęs štetlas“

Šią savaitę Šeduvoje (Radviliškio r.) nedidelės ceremonijos metu buvo prisiminta čia gyvenusi gausi žydų bendruomenė ir pagerbtas per Antrąjį pasaulinį karą sunaikintų jos narių atminimas. Ceremonijos dalyviai, kurių daugumą sudarė negausios Šiaulių miesto žydų bendruomenės atstovai, aplankė Šeduvoje baigtas tvarkyti senąsias žydų kapines ir sugiedojo kadišą, maldą už mirusiuosius, masinėse žydų žudynių vietose Liaudiškių miške. Šeduvos apylinkėse 1941 metų vasarą naciai ir jų pagalbininkai nužudė beveik 1 tūkst. žydų tautybės miestelio gyventojų – vyrų, moterų ir vaikų.

„Žudikai negalėjo nužudyti mūsų atminties. Mes grįžome, nes mūsų atmintis yra stipresnė nei jų kulkos, ir ji visada išliks gyva. Šiandien prisimename išnaikintą Šeduvos žydų bendruomenę, tačiau tai, kas atsitiko čia, niekuo nesiskiria nuo to, kas vyko visoje Lietuvoje, kuri kadaise buvo namai daugiau nei 200 tūkst. litvakų. Jie visi buvo paliesti Holokausto“, – ceremonijos metu susirinkusiems sakė Sergejus Kanovičius, Šeduvos žydų memorialinio fondo, inicijuojančio Šeduvos žydų bendruomenės atminimo išsaugojimo ir įamžinimo projektą „Dingęs štetlas“, steigėjas.

Simboliška ceremonija buvo užbaigti dvejus metus trukę senųjų kapinių, kuriose iki Antrojo pasaulinio karo buvo laidoti Šeduvos miestelio žydų tautybės gyventojai, atkūrimo darbai (projektą parengė Algimanto Kančo studija). Žvejų gatvėje esanti maždaug 1,3 ha kapinių teritorija buvo gerokai apleista – nemaža dalis paminklų buvo nuvirtę ir užžėlę žole, kapinių teritorija – apaugusi krūmais bei menkaverčiais medžiais. Tvarkant kapines iškirsti krūmynai, nukasta velėna, per visą perimetrą atstatyta originali akmenų mūro tvora, išlikę tvoros fragmentai – restauruoti. Paminklinių akmenų restauravimo metu pagal išlikusius užrašus buvo identifikuoti 400 kapai iš beveik 800, pats seniausias išlikęs kapas datuojamas 1832 metais. Kapinėse iš viso rasta apie 1,3 tūkst. paminklų arba jų dalių ir nuolaužų. Fragmentai, kurių nebebuvo įmanoma atstatyti ir sutvirtinti, buvo padėti į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją.

Projektas „Dingęs štetlas“ taip pat įamžino žydų, per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų miškuose netoli Šeduvos, atminimą. Dviejose vietose čia pastatyti skulptoriaus Romo Kvinto sukurti paminklai. Iš viso miestelio apylinkėse yra nustatytos trys masinės žydų žudymo vietos. Tiek senosios žydų kapinės Šeduvoje, tiek žydų masinės žudynių vietos yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai. Šeduvos žydų atminimo įamžinimo darbai buvo atlikti privačiomis lėšomis.

Pasak S. Kanovičiaus, atlikti darbai – tik pati pradžia siekiant įamžinti Šeduvos žydų, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė daugumą miesto gyventojų, atminimą.

„Metas į Lietuvos žydų, litvakų, paveldą pradėti žiūrėti plačiau ir kalbėti ne tik apie masines žudynes ir jų aukų įamžinimą. Turtinga litvakų kultūra ir praeitis yra neatskiriama ir šių dienų Lietuvos dalis, todėl pats metas mums visiems iš naujo atrasti ir susipažinti su įdomia litvakų istorija ir kultūra. Norėtųsi, kad kapinių atkūrimas ir istorinių vietų įamžinimas Šeduvoje taptų pradžia iniciatyvos, kuri pristatytų litvakų kultūrą ir taptų turistiniu centru, į kurį vyktų ir Lietuvos, ir užsienio turistai, besidomintys Lietuvos kultūriniu paveldu ir istorija. Tokios vietos turėtų būti lankomos ir jaunimo, moksleivių, prižiūrimos, gerbiamos ir puoselėjimos“, – pažymėjo projekto „Dingęs štetlas“ kuratorius S. Kanovičius.

Atkurtos kapinės turistams atvertos kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienius, žydams šventą dieną, ir religines žydų šventes.

Štetlas – istorizmas, jidiš kalba reiškiantis miestelį.

Nuotraukų aut. – Arūnas Baltėnas    Nuotraukų aut. – Arūnas Baltėnas


Pikelių konferencijoje 2023 / Vacio Vaivados nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes […]

Panevėžio muzikinio teatro orkestro dirigentas Erki Pehk
21 vasario, 2024

Panevėžio muzikinis teatras drauge su Panevėžio miesto savivaldybe minėdami karo prieš brolišką Ukrainos tautą antrąsias metines kviečia panevėžiečius ir miesto […]

Lauros Laurusaitės nuotr.
21 vasario, 2024

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą […]

21 vasario, 2024

Utenos rajono Vaikutėnų miestelio laisvalaikio centre įkurtuvės, atidaryta Odetos galerija. Drąsi svajonė turėti vietą, kurioje jauku kurti, gera susitikti, tapo […]

21 vasario, 2024

„Kiekvienam asmeniui reikia pasiimti bent po 500 eurų grynųjų. Taip pat reiktų turėti kavos, cigarečių ir juvelyrinių dirbinių, kurie, kelionei […]

20 vasario, 2024

2024 m. Lietuvos valstybės atkūrimo diena Pagėgiuose pasitikta minint dar vieną svarbų įvykį – 2023 m. plačiai nuvilnijusias istorinio tautiškumo […]

20 vasario, 2024

Lietuvos jūrų muziejuje, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, atidaryta ekspozicija ,,Niekada nepasiduok!“ apie kovinių narų atsiradimą Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Naujoji ekspozicija […]

19 vasario, 2024

Vasario 16-ąją muziejininkei, fotografei, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos mokslinio ir dvasinio palikimo tyrinėtojai, Lietuvos pranciškonų pasauliečių ordino veiklų puoselėtojai, aktyviai visuomenininkei […]

18 vasario, 2024

Dar nespėjus ataušti praėjusio Dubingių vasaros festivalio „Pasveikinti karalienę Barborą“ sukeltoms emocijoms ir įspūdžiams, miestelio bendruomenė jau skelbia Dubingių – […]

18 vasario, 2024

Klaipėdos „Švyturio arenoje“ šeštadienio vakare vyko nacionalinės „Eurovizijos“ atrankų finalas, kuriame į muzikinę kovą stojo 10 dalyvių. Po kovos paaiškėjo, […]

18 vasario, 2024

Pasitinkant Vasario 16-ąją – Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną, Marijampolės Tauro apygardos partizanų ir tremties muziejus svetingai pakvietė į renginius, skirtus […]

17 vasario, 2024

Daugiau kaip 215 tūkst. eurų Kauno miestui atsiėjęs obeliskas „Angelams sargams“ po kelių metų gali būti nukeltas. Savivaldybės teigimu, leidimas […]

16 vasario, 2024

Lietuvos valstybės atkūrimo dienos renginiai penktadienį užbaigti sostinės centre sužibusiais laužais. Kaip ir kasmet, minint valstybės atkūrimo metines, šešiolika simbolinių […]

16 vasario, 2024

Penktadienį Lietuva mini 106-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. Didžiuosiuose miestuose ir miesteliuose vyks Vasario 16-ajai skirti renginiai. Vilniuje šventinis minėjimas […]

16 vasario, 2024

Kad vaikai suprastų valstybinių švenčių svarbą, būtų pilietiški, augtų dori, vertinantys laisvę, svarbu atsakomybę prisiimti tėvams ir pedagogams, kurių rodomas […]

Gintarės Grigėnaitės nuotr.
15 vasario, 2024

Kultūros ministerija skelbia kasmetinio Knygos meno konkurso laureatus – tradiciškai jie bus apdovanojami Vilniaus knygų mugėje, vasario 25 dieną. Konkurse varžėsi […]

15 vasario, 2024

Minint Lietuvos Laisvės Kovų Sąjūdžio Deklaracijos 75-ąsias metines, Seimas mano, kad  Lietuvoje vis dar yra išlikę totalitarinius režimus propaguojantys ženklai, […]

15 vasario, 2024

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisija  išrinko 2024 m. Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatus. Tarp […]

15 vasario, 2024

Vasario 15 d. 16 val. iš Lietuvos nacionalinio muziejaus Restauravimo centro išvežamos už akcijos „Ukrainos kultūra neturi kuo gintis“ metu […]

15 vasario, 2024

Vasario 14-ąją Nacionaliniame Kauno dramos teatre įvyko Jūratės Onaitytės 70-mečio jubiliejui skirtas spektaklis „Kai mes būsim jauni“ pagal Daivos Čepauskaitės […]