Seimas įteisino atsakomybę už ūkinę veiklą, pradėtą neatlikus poveikio aplinkai vertinimo

Ketvirtadienį Seimas pritarė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimams, leisiantiems užkardyti piktnaudžiavimo atvejus, kai ūkinė veikla pradedama vykdyti neatlikus poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ar atrankos dėl PAV procedūrų.

Minėtų įstatymų pataisos užtikrins, kad, kai tai privaloma, būtų galima įpareigoti ūkinės veiklos organizatorių atlikti PAV ar atranką dėl PAV net ir tada, kai veikla jau vykdoma.

Atlikti PAV jau vykdomai veiklai bus galima tik išimtiniais atvejais. Tokiais atvejais bus keliamas papildomas reikalavimas – įvertinti ne tik planuojamą poveikį, bet ir tai, kaip ūkinės veiklos vykdymas jau paveikė aplinką ir  nustatyti priemones padarytam neigiamam poveikiui sumažinti ar kompensuoti.

Nustatyta atsakomybė už pažeidimus, kai ūkinė veikla vykdoma neatlikus atrankos ar poveikio aplinkai vertinimo, taip pat nesilaikant PAV sprendime ar atrankos išvadoje numatytų priemonių, skirtų reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ar jo išvengti.

Už padarytus pažeidimus numatytos iki 50 tūkst. eurų siekiančios baudos.

Rengiant šių įstatymų projektus buvo atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimais formuojamą praktiką. Lietuvos nacionalinėje teisėje tokie atvejai iki šiol buvo neapibrėžti.

Poveikio aplinkai vertinimas yra viena svarbiausių prevencinių aplinkosauginių priemonių, leidžianti sumažinti ūkinės veiklos sukeliamą poveikį aplinkai ar gyventojų sveikatai arba net jo išvengti. PAV proceso metu abipusiu sutarimu nustatoma, kurioje vietoje ir kokiomis sąlygomis galėtų būti vykdoma planuojama ūkinė veikla. Jame dalyvauja ne tik valstybės ar savivaldybės institucijos, bet ir visuomenė.

Šių įstatymų pataisos įsigalios š. m. lapkričio 1 d.