Seimo narys Bagdonas nuteistas „čekiukų“ byloje

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį nuosprendžiu „čekiukų“ baudžiamojoje byloje kaltu pripažino Seimo narį Andrių Bagdoną.

Jam už piktnaudžiavimą, dokumentų klastojimą ir sukčiavimą skirta 5 tūkst. eurų bauda.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas, skelbdamas nuosprendį sakė, kad neteistam ir teigiamai charakterizuojamam politikui skirta minimali bauda.

Prokuroras prašė politikui skirti 7,5 tūkst. eurų baudą, taip pat prašė iš Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausančio parlamentaro tam tikram laikotarpiui atimti teisę būti išrinktam ir paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas. 

Prokuroro siūlyta baudžiamojo poveikio priemonė politikui nebuvo pritaikyta, nes, teismo manymu, ši priemonė yra netikslinga – A. Bagdonas daug metų užsiima politine veikla, jis charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, daugiau nusikaltimų, išskyrus aprašytus šioje byloje, neįvykdė.

Nuosprendis nėra galutinis ir per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

A. Bagdonas žurnalistams sakė, kad po šio nuosprendžio Seimo nario mandato neatsisakys ir nuosprendį tikrai skųs.

Anot teisėsaugos, įtariama, kad A. Bagdono nusikalstamos veikos buvo padarytos politikui einant Neringos savivaldybės tarybos nario pareigas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Bagdonas, eidamas tarybos nario pareigas, 2020 metų vasario–rugpjūčio mėnesiais galimai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo penkias tarybos nario išlaidų ataskaitas ir apgaule įgijo 580 eurų. Įtariama, kad politikas įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų išlaidas ir pateikė suklastotus dokumentus Neringos savivaldybės administracijai. Į savo ataskaitas politikas įtraukė 13 kvitų iš automatinių degalinių, kvitai priklauso kitiems asmenims, įsigijusiems kurą.

Šios aplinkybės patvirtintos ir nuosprendyje. 

Teisėjas paaiškino nuosprendžio motyvus

Bylą išnagrinėjęs teisėjas E. Antanauskas, dėstydamas teismo sprendimo motyvus, nurodė, kad A. Bagdonas padarė didelę neturtinę žalą valstybei ir Neringos savivaldybei.

„Byloje buvo nustatyta, kad Bagdonas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, tuo padarydamas didelę neturtinę žalą valstybei ir Neringos savivaldybei, laikotarpiu nuo 2020 metų sausio 1 dienos iki 2020 metų rugpjūčio 7 dienos, suklastojo penkis vienetus tarybos nario išlaidų ataskaitų, šiuos dokumentus su 13 tikrovės neatitinkančių degalų kvitų apie tariamas jo, kaip tarybos nario patirtas išlaidas pateikė Neringos savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriui ir taip panaudodamas apgaulę savo naudai įgijo Neringos savivaldybės administracijos turtą – 580 eurų 88 centus“, – nurodė teisėjas.

„Tokių tikrovės neatitinkančių duomenų įtraukimas į išlaidų ataskaitas iškreipė teiktų dokumentų esmę, jų pagrindu Bagdonui buvo išmokėtos lėšos, kurios negalėjo būti skiriamos jam kaip tarybos nariui, todėl tokių duomenų įrašymas į specialius buhalterinius apskaitos dokumentus, penkias išlaidų ataskaitas, tokių apskaitos dokumentų pateikimas Neringos savivaldybės administracijos buhalterinės apskaitos skyriui laikytini tokių dokumentų klastojimu ir suklastoto dokumento panaudojimu“, – skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas E. Antanauskas.

Pasak jo, A. Bagdonas savivaldybės buhalterijai teikė kitų fizinių ir juridinių asmenų mokėjimus patvirtinančius kvitus, pats šių išlaidų nepatyręs.

„Nors Bagdonas nurodo, kad kvitus prie išlaidų ataskaitų pridėjo per klaidą, pateiktų kvitų kiekis, teismo nuomone, eliminuoja įvykusios klaidos galimybes ir aplinkybes. Taigi, pateikiant suklastotus dokumentus buvo panaudota apgaulė turto užvaldyti“, – mano teisėjas.   

Kalbėdamas apie didelę neturtinę žalą, teisėjas atkreipė dėmesį į A. Bagdono einamas pareigas, veiklos išskirtinumą – jis buvo valstybės tarnautojas, valstybės politikas, gyventojai jį išrinko Neringos savivaldybės bendruomenės atstovu, tarybos nariu, jis buvo Kontrolės komitetų pirmininku, Biudžeto, finansų ir ūkio valdymo komiteto nariu.

„Jis ne tik nesilaikė jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, bet ir padarė dvi nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir dokumentų klastojimą. Bagdono statusas, išrinkus jį savivaldybės tarybos nariu, visuomenei sudarė prielaidas tikėti, kad toks asmuo, valstybės tarnautojas, tarybos narys, vykdydamas savo pareigas, nepriekaištingai laikysis teisės nuostatų, todėl nuteistasis diskreditavo ne tik Neringos savivaldybėje dirbančių asmenų, bet ir valstybės tarnautojo statuso patikimumą“, – apie apkaltinamojo nuosprendžio motyvus kalbėjo teisėjas.

A. Bagdonas ir jo gynėjas per posėdžius teigė, kad socialdemokratų vadovas, Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius „čekiukų“ byloje buvo išteisintas ir taip jau suformuotas precedentas tokio pobūdžio bylose.

Tačiau A. Bagdonui nuosprendį paskelbęs Klaipėdos apygardos teismo teisėjas šį argumentą atmetė, teigdamas, kad abi bylos skirtingos, pažymėjo, kad M. Sinkevičiaus bylos precedentu nesirems, nes pastarasis svetimų kvitų nerinko ir neteikė.  

Seimas panaikino politiko imunitetą

2024 m. pabaigoje Seimas panaikino minėto politiko teisinį imunitetą, tenkindamas Seimui pateiktą generalinės prokurorės prašymą. Gresiant įtarimams baudžiamojoje „čekiukų“ byloje, A. Bagdonas sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje.

Politikas tikina grąžinęs 7 kartus didesnę sumą savivaldybei – maždaug 4,2 tūkst. eurų pagal patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje ir manė, kad jo reikalai su kvitais yra baigti. Tačiau politikas sulaukė baudžiamosios atsakomybės.

Prokuroras teismo sprendimą vertina teigiamai

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Blinstrubis teigė, kad teismo sprendimą A. Bagdono byloje vertina teigiamai.

„Matyti, kad teismas sutiko su prokuroro pozicija dėl pareikšto kaltinimo, dėl apimties, dėl veikų kvalifikavimo, tai todėl aš (teismo sprendimą – ELTA) vertinu teigiamai“, – žurnalistams sakė prokuroras.

Jis priminė teismo prašęs parlamentarą nubausti didesne pinigine bauda, taip pat uždrausti jam dirbti valstybės tarnyboje.

„Teismas nusprendė, kad šioje byloje nereikalinga, netikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Detaliau aš galėsiu šiuo klausimu pasisakyti tuomet, kai išstudijuosiu teismo motyvus ir argumentus“, – komentavo D. Blinstrubis.

Jis sakė, kad sprendimas dėl galimybės apskųsti teismo sprendimą apeliacine tvarka bus priimtas išanalizavus nuosprendį.

ELTA primena, kad visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių tarybų politikų.