Siūlo griežtinti atsiskaitymo tvarką

Praėjusiais metais krizė ištiko sėkmingai veikusią pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą. Gamintojams ir importuotojams laiku nevykdant savo įsipareigojimų organizacijoms, su kuriomis jie yra pasirašę sutartis, pastarieji negalėjo laiku atsiskaityti su atliekų tvarkytojais. Metų pradžioje vien savivaldybių įmonėms gamintojai importuotojai už 2018 metais suteiktas paslaugas buvo skolingi per 1,5 mln. eurų.

Nevykdomų įsipareigojimų pasekmė – stringantis atliekų tvarkymas

Seimo narė Virginija Vingrienė pateikė Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kuri paspartintų gamintojų ir importuotojų atsiskaitymą su organizacijomis, su kuriomis jie yra pasirašę sutartis dėl atliekų sutvarkymo. Parengti įstatymo pataisos projektą paskatino tai, kad iki šiol sėkmingai veikusi atliekų tvarkymo sistema susiduria su „atsiskaitymų krize“, kuri prasideda nuo gamintojų ir importuotojų, pavedusių vykdyti savo pareigą dėl pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai, ir nusitęsia iki atliekų tvarkytojų“, – pabrėžia Seimo narė.

Pagal galiojančius teisės aktus, gamintojai ir importuotojai turi pareigą organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus vidaus rinkai supakuotus gaminius. Gamintojai ir importuotojai taip pat privalo apmokėti pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas ir (ar) dalyvavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemoje išlaidas, susijusias su užstato sistemoje surenkamų vienkartinių pakuočių atliekų sutvarkymu ir užstato už vienkartines pakuotes sistemos administravimu.

„Taigi sudarę sutartis su organizacijomis, gamintojai ir importuotojai įsipareigojo finansuoti atliekų tvarkymo sistemą, mokant sutartyse nustatytas įmokas. Organizacijos, turinčios Aplinkos ministerijos išduotas licencijas, suteikiančias teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą, sudaro sutartis su atliekų tvarkytojais. Atliekų tvarkymo sistema veikia sklandžiai ir stabiliai, kai kiekviena sistemoje dalyvaujanti šalis vykdo savo įsipareigojimus – gamintojai ir importuotojai laiku sumoka sutartyje nustatytas įmokas organizacijai, ši, neturėdama kitų pajamų šaltinių be gamintojų ir importuotojų įmokų, laiku atsiskaito su atliekų tvarkytojais, kurie surenka ir sutvarko sutartyse numatytus atliekų kiekius Tačiau pastaruoju metu ryškėja neigiama tendencija, kai gamintojai ir importuotojai, sudarę sutartis su organizacija, laiku nevykdo savo įsipareigojimų.  Laiku negaudamos pajamų iš gamintojų ir importuotojų, organizacijos negali atsiskaityti su atliekų tvarkytojais už suteiktas paslaugas. Atliekų tvarkytojai, negavę sutartyse numatyto finansavimo, gali sustabdyti arba nutraukti atliekų tvarkymą“, – susidariusią situaciją, paskatinusią rengti įstatymo pataisą, komentuoja Virginija Vingrienė ir pažymi, kad tiek atliekų tvarkytojai, tiek organizacijos, šiandien neturi pakankamų įstatyminių svertų suvaldyti dėl nemokėjimų kylančią krizę.

Šių sutarčių vykdymo galimos krizės padarinius, kaip teigia politikė, tenka spręsti savivaldybėms, dėl to patiriant papildomų išlaidų. „Atliekų tvarkytojai ir organizacijos, neturėdami teisės aktuose numatyto įrankio – galimybės neišduoti pakuočių atliekų sutvarkymą patvirtinančių dokumentų laiku nesumokėjusiems gamintojams ir importuotojams – negali užtikrinti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atliekų tvarkymo sistemos stabilumo“, – sako politikė.

Siūlo keisti dokumentų išdavimo tvarką

Kaip pažymi Seimo narė, šiuo metu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išdavimas nepriklauso nuo to, ar gamintojai ir importuotojai vykdo savo sutartinius įsipareigojimus ir moka įmokas organizacijai, ar ne. Organizacijoms nenumatyta galimybė neišduoti įrodančių dokumentų laiku nemokantiems gamintojams ir importuotojams. Tuo pačiu, neišnaudojama drausminančio sverto galimybė panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas tiems, kas formaliai dalyvauja sistemoje – sudaro sutartis, tačiau nefinansuoja atliekų sutvarkymo.

„Antra – valstybė išskyrė atliekų tvarkymo sektorių, kaip ypač svarbų. Jame dalyvaujančių subjektų teisės ir pareigos yra detaliai sureglamentuotos, tuo išskiriant juos iš įprastinių civilinių teisinių santykių. Valstybei tenka atsakomybė stebėti procesus, vykstančius atliekų tvarkymo srityje, ir imtis reikiamų reguliavimo pakeitimų, nes nesuvaldyto proceso pasekmes gali pajusti kiekvienas Lietuvos gyventojas“, – teigia Virginija Vingrienė.

Pateiktu įstatymo pataisos projektu rengėja siūlo atliekų tvarkytojams sutekti teisę neišduoti įrodančio dokumento gamintojui, importuotojui, gamintojų ir importuotojų organizacijai ir (ar) užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui, jei šie neapmokėjo atliekų tvarkytojo išlaidų, patirtų teikiant paslaugas, susijusias su gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymu.

„Atitinkamai, gamintojų ir importuotojų organizacijoms, užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriams būtų suteikiama teisė neišduoti patvirtinančio dokumento gamintojui ir (ar) importuotojui,  jei gamintojas ir (ar) importuotojas neapmokėjo išlaidų, susijusių su patvirtinančio dokumento išdavimu, t.y. išlaidų, susijusių su pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymu, – pataisos projektą komentuoja jos autorė.

Pasak jos, naujos teisinio reguliavimo nuostatos ne tik išspręs šiuo metu susidariusią situaciją dėl „nemokėjimo krizės“, tačiau ir prisidės prie atliekų tvarkymo sistemos sklandaus funkcionavimo, tuo pačiu garantuojant, kad atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujantys gamintojai ir importuotojai, nevykdantys  savo įsipareigojimų pagal sutartis su organizacijomis, netenka teisės į mokestines lengvatas  ir yra priversti mokėti daug didesnius aplinkos taršos mokesčius, tuo padidinant valstybės biudžeto įplaukas. 

„Priėmus įstatymo projektą, būtų apsaugomi sąžiningų gamintojų ir importuotojų interesai – atsakingai savo pareigas vykdantys gamintojai ir importuotojai neturi mokėti už kitus, kurie vengia atsiskaityti su organizacijomis, administratoriais, bei vykdyti savo pareigą finansuoti pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą. Be to, būtų užtikrinamas principas, kad paslaugos visiems gamintojams ir importuotojams turi būti teikiamos vienodomis sąlygomis“, – pabrėžia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė ir siūlomos įstatymo pataisos autorė Virginija Vingrienė.

Užs. Nr. VV-55