„Seimas po pateikimo pritarė trims mano parengtoms pataisoms, susijusioms su pakuočių atliekų tvarkymo problemų sprendimu. Vienoje jų siūloma iš rinkos išimti aerobiškai skaidžius (greitai suyrančius, o tiksliau – į gausybę smulkių mikrodalelių subyrančius) plastikinius maišelius“, – komentavo už ekologinį sąmoningumą ir pasiūlytų iniciatyvų palaikymą kolegoms dėkinga Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Virginija Vingrienė.
Žala didesnė, nei manyta
Praėjusią savaitę Seimas ėmėsi spręsti, ar nuo 2020 m. reikia dar labiau sugriežtinti plastiko maišelių naudojimą – norima uždrausti Lietuvoje ir gaminti, ir tiekti į rinką dviprasmiškai vertinamus aerobiškai skaidžius plastikinius pirkinių maišelius. Birželio 11 dieną Seimas priėmė svarstyti tai numatančią Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisą, kurią parengė Virginija Vingrienė. Už tai, kad pataisos Seime būtų svarstomos, balsavo 57 Seimo nariai. „Šį plastiką siūlome išimti iš rinkos. Nemažai prekybos centrų tokio plastiko jau patys atsisako“, – pabrėžia Seimo narė. – „Aerobiškai skaidūs maišeliai ne tik yra trumpaamžiai, nes greit suyra į gausybę mažų gabaliukų, bet ir kenksmingesni nei pagaminti iš paprasto plastiko. Anksčiau šie maišeliai laikyti ekologiškesniais, mažiau teršiančiais aplinką, bet dabar požiūris keičiasi ir jų siekiama iš viso atsisakyti.“
Seimo narė pažymi, kad tokių maišelių naudojimas klaidingai formuoja ekologiškumo principus. Šio plastiko skilimo procesas yra ilgai užtrunkantis. Jis suskyla į mikroplastikus, kurie padaro žymiai didesnę žalą aplinkai, negu kiti plastikai. Maišeliai Žemėje gali irti 500 metų. 2017 metais vienam Lietuvos gyventojui teko 260 lengvų ir labai lengvų maišelių.
Nepaklūstančius siūloma bausti
Sumažinti plastikinių pirkinių maišelių naudojimą Seimas jau ėmėsi prieš kelerius metus. Nuo 2019 metų leido prekybininkams neimti mokesčio tik už labai plonus (plonesnius kaip 15 mikronų) plastiko maišelius, kurie būtini higienos tikslais arba skirti nefasuotiems maisto produktams. 15–50 mikronų storio maišelių pirkėjams nebegalima dalinti veltui, jie apmokestinami. Tačiau tokiam reikalavimui paklūsta ne visi prekybininkai.
Aplinkos ministerija siūlo draudimui nepaklūstantiems prekybininkams skirti baudas. Baudos galėtų būti nuo 10 iki 200 eurų.
„Kiekviena nauja iniciatyva, verčianti keisti įsisenėjusius, dažniausiai kenksmingus įpročius, daugelį gąsdina, dėl to ir sulaukiame nemažos dalies visuomenės atstovų pasipriešinimo. Visgi, keistis privalėsime. Juo labiau, kad ir baimintis dėl patogumo nereikėtų, nes plastiką jau galima lengvai pakeisti, atveriant kelius pažangai. Ir tai ne tik popierinės, tekstilinės pakuotės iš antrinių žaliavų, bet atsiranda galimybių gaminti plastiką iš natūralių polimerų (pvz. chitino ) juo labiau, kad jis yra bioskaidus, panaudotas tampa nebe šiukšle, o trąša, kad ir kambariniams augalams patręšti, – kalba Seimo narė Virginija Vingrienė. – Džiaugiuosi, kad ir politikai nusiteikę pamažu eiti koja kojon su aplinkosaugos ir pažangos naujovėmis.“
Politikė pažymi, kad įpročius reikia keisti atveriant kelius pažangioms technologijoms, o seni patogūs, nors labai žalingi įpročiai trukdo atverti kelius pažangioms iniciatyvoms. Jos manymu, uždraudus plastiką, vakuumo gamtoje neliks. Greitai pasijungs kūrybiškumas ir atsiras naujų pažangių būdų, kad ir plastikas iš chitino ar pluoštinių kanapių.
Virginija Vingrienė primena, kad nuo 2021-ųjų vidurio Europos Sąjungoje įsigalios draudimas tiekti rinkai plastikinius ausų krapštukus, stalo įrankius, lėkštes, šiaudelius, gėrimų maišiklius, oro balionėlių lazdeles, taip pat iš aerobiškai skaidaus plastiko pagamintus vienkartinius gaminius ir maisto tarą, gėrimų indelius ir jų dangtelius, pagamintus iš polistireninio putplasčio.
Užs. Nr. VV-61
