Šiuolaikinis menas kelia klausimus ir kviečia diskutuoti

Kovo 18 d.  Ignalinos krašto muziejuje pristatyta kuruotų rezidencijų programos „ Klausinėjantys menai” 4 parodos.  Parodoje „Iš kur tas balsas – ar iš tavo žando, ar iš mano delno?” menininkai interpretuoja etnografijos ir etnologijos temas, pasitelkdami šiuolaikinio meno ir dizaino priemones. Parodoje „Kai tu mane palikai aš negalėjau nustoti verkti iš juoko tyrinėjama viešumo ir viešųjų erdvių samprata, siekdami ją praplėsti ir padėti suprasti, kad menas gali peržengti galerijų, meno ir kultūros centrų ribas ir aktyviai veikti viešoje miesto erdvėse. Paroda „.. nes ir slaptai tartas žodis turi atgarsių” pristato Senojo testamento išminties knygų interpretacijas. Ketvirtoji paroda „Oras keičiasi kas 5 minutes” skirta analizuoti  Islandijos oro ir klimato įtaką vietinių gyvenimui.

Kuruotų rezidencijų programą „Klausinėjantys menai” vykdo Utenos meno centras, bendradarbiaudamas su islandų partneriais Simbahöllin Cultural Venue. Šis projektas subūrė per 20 įvairių sričių (šiuolaikinio meno, dizaino, garso meno, humanitarinių mokslų ir kt.) kūrėjų bendram tikslui – tarpdisciplininio meno sklaidai Utenos regione. Ignalinoje eksponuojamų parodų pristatyme dalyvavo jų  kuratorė  Danutė Gambickaitė, projekto vadovė  Kristina Jakubauskaitė- Veršelienė ir menininkas  Vitalijus Šerviakovas.

Klausimų kėlimas, diskutavimas, įsijautimas – tam kviečia jaunieji menininkai, pasiūlydami meną ne kaip baigtinį produktą, o kaip vyksmą, kaip galimybę jame dalyvauti. Jie  analizuoja ir interpretuoja pasirinktas įdomias temas. Sakykim, įvairiais aspektais lygina Lietuvą ir Islandiją, surengia deivės Mildos garbinimo šventę, taip kaip ją įsivaizduoja vykus senovėje; kuria interjero detales, kostiumus, įvairias instaliacijas, surenka miesto užrašus ir kaip naują kūrinį pateikia aptarimui, vertinimui.

Klausimai gali ne tik atverti naujas perspektyvas, bet ir įtakoti permainas. Kartais klausimai gali likti ir be konkretaus atsakymo ir išgrynintos prasmės kaip meditacinis žemių krūvelės stūmimas grindimis.

Iš matytų klausinėjančio meno darbų bene labiausiai patiko Jurgitos Jakubauskaitės žalvarinis sodas. Tai gražus liaudies meno – šiaudinių sodų –  įprasminimas ir pateikimas naujai.

Taip pat įdomus pasirodė jauno menininko idėja – surinkti visus Utenos mieste pastebėtus užrašus, ne viešuosius, o tuos, kuriuos palieka žmonės ant sienų, tvorų, autobusų stotelių, lietuviškus, angliškus, gražius ir nepadorius. Juos sudėjus į vieną vietą gimsta naujas kūrinys, kažką kalbantis ir turintis prasmę. Projekto partneriai islandai iš viso to žodžių ir sakinių kratinių pajuto polinkį į mirties temą.

Šias parodas Ignalinos krašto muziejuje galima pamatyti iki kovo 25 dienos.