Stipriausias ugniagesys gelbėtojas Laurynas Urbonavičius: „Man patinka laimėti…“

Gegužės 29 d. Vilniaus Rotušės aikštėje jau ketvirtąjį kartą vyko Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos rengiamos tarptautinės „Stipriausio ugniagesio gelbėtojo varžybos“. Ugniagesiai gelbėtojai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Rusijos (Sankt Peterburgo) varžėsi keturiose rungtyse (lipimo į bokštą, svorio stūmimo kūju, slalomo ir vandens tiekimo bei nukentėjusiojo pernešimo). Užduotis jie atliko vilkėdami apsauginius ugniagesio gelbėtojo drabužius,  užsidėję suslėgtojo oro aparatus ir kaukes.

„Visos rungtys yra pritaikytos toms užduotims, kurias ugniagesiai atlieka  gesindami gaisrus, jų metu gelbėdami žmones ar vykdydami kitus gelbėjimo darbus, –  sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Rimantas Steponavičius. – Dalyviai, kad jas įveiktų,  privalo pademonstruoti ne tik puikius fizinius gebėjimus, bet ir atkaklumą, ištvermę, valią ir ryžtą – visas tas savybes, kurios būtinos ugniagesiui gelbėtojui.“

Pasak R. Steponavičiaus, jos skatina ugniagesius gelbėtojus tobulėti, supažindina vilniečius  su ugniagesio gelbėtojo profesija ir atkreipia visuomenės dėmesį į gaisrus ir kitas nelaimes.

Varžybose iš viso dalyvavo 97 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai – ugniagesiai gelbėtojai, skyrininkai, pamainos vadai ir kiti pareigūnai. Po įtemptos kovos, aistrų, džiaugsmo ir nusivylimo akimirkų, stiprių emocijų, kurios visą dieną buvo jaučiamos Rotušės aikštėje, vakarop išaiškėjo, kas gi yra tie stipriausi, ištvermingiausi ir atkakliausi.

Trečius metus nepralenkiamas šiose varžybose buvo Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesys gelbėtojas Laurynas Urbonavičius. 27-erių metų vyras teigė, jog nugalėti jam padeda tai, jog jau daugelį metų sportuoja: „Apie 10 metų lankau kovų menus, be to, dirbu su svoriais, o 2-3 savaites prieš varžybas ruošiuosi specialiai joms. Man patinka dalyvauti, varžytis, laimėti… Nors esu stipriausias ugniagesys, bet nemanau, kad geriausias. Darbe tenka vykti į įvairiausius iškvietimus, tenka ir žmones gelbėti gaisruose, esam išgelbėję moterį iš uždūmintos patalpos, iš avarijose sudaužytų automobilių vaduoti žmones. Turiu padėkų už darbą. Tapti ugniagesiu paskatino uošvis, taip pat dirbęs priešgaisrinėje apsaugoje. Sako, esi tvirtas, sportuoji, pritapsi. Džiaugiuosi savo darbu, man jis patinka, be to, geras darbo grafikas, galiu daug laiko skirti sportui. Šią vasarą ketiname dalyvauti Stipriausio ugniagesio varžybose Lenkijoje, aš važiuoju į visas varžybas, kur tik kviečia.“

Antrąją vietą bendrojoje įskaitoje užėmė Dainius Žilionis iš Prienų PGT, trečiąją – Mindaugas Valaitis iš Vilniaus APGV 6-osios komandos.

18-29 m. amžiaus grupėje pirmąją vietą iškovojo L. Urbonavičius, antrąją – M. Valaitis, trečiąją – Modestas Mikolaitis iš Raseinių PGT. 30-39 m. amžiaus grupėje pirmoji vieta atiteko D. Žilioniui, antroji – Andriui Ašmontui iš Šiaulių APGV, trečioji – Egidijui Damašui taip pat iš Šiaulių APGV. Amžiaus grupėje nuo 40 m. pirmąją vietą iškovojo Arvydas Gužauskas iš Šiaulių APGV, antrąją – Kęstas Lipkevičius iš Prienų PGT, trečiąją – Gintas Dirda iš Kėdainių PGT.

Komandinėje rungtyje pirmoji vieta atiteko Vilniaus APGV 6-ajai komandai, antroji – Kauno APGV komandai, trečioji – Pakruojo PGT komandai.

Šiemet varžybose dalyvavo viena mergina – Vilniaus APGV 6-osios komandos ugniagesė gelbėtoja Irmantė Baranauskaitė. Nors ji ir ilgiau užtruko varžybų trasoje, tačiau sugebėjo ją įveikti iki galo. Ją, kaip ir daugelį vyrukų, tą dieną  „pribaigė“ kūjis… Svorio stūmimo kūju rungtis ne vienam atėmė paskutines jėgas. Pasak I. Baranauskaitės, gaisruose ji dirba kaip ir kiti ugniagesiai, gesina ugnį gaisriniu švirkštu, atlieka kitus darbus. „Tačiau kūjų pas mus nėra…“ – šypsojosi pavargusi. Irmantė sakė, jog komandos vyrai ją darbe šiek tiek pasaugo, patys prie jos būna labiau pasitempę, vengia necenzūrinių žodžių. Atvykus į gaisrą ar kitą nelaimę, žmonės nesistebi, kad atvažiavo mergina, tuo metu jiems ne tai rūpi, tačiau, pasak Irmantės, neretai priblokšti lieka policininkai, su kuriais tenka dirbti, ir kitų komandų ugniagesiai, nežinantys, kad 6-ojoje komandoje dirba mergina. Darbe ji puikiai susidoroja su visomis užduotimis, regėdama apdegusius ar kitaip sužalotus žmones emocijų nerodo, sugeba išlikti rami ir susikaupusi, galvoti apie tai, ką reikia daryti, tačiau, pasak jos, sunku būna tik chaosas, kai atvykus į nelaimės vietą žmonės šaukia, rėkia, blaškosi.

Paklausta, kaip į jos darbą reaguoja tėvai, ypač mama, Irmantė pasakojo: Tėtis, atvykęs į šias varžybas ir pamatęs užduotis, kurias man tenka atlikti, sakė: „Na, ką, Irma, grįši namo, malkas kaposi…“ Mama reaguoja ramiai, juk mūsų visa šeima gaisrininkai. Sesuo dirba priešgaisrinės priežiūros inspektore, o mama pati dabar siuva uniformas gaisrininkams.“ Nuo Vaikystės I. Baranauskaitė nebuvo išlepinta, padėdavo tėvams, dirbo įvairiausius ūkio darbus, kurių ir dabar nevengia. Dabar jai tik 21-eri. Ateityje žada studijuoti universitete, tačiau dar nėra apsisprendusi dėl specialybės.

Stipriausio ugniagesio varžybų trasą išbandė ir vienas žiūrovas, nugalėtojo L. Urbonavičiaus draugas 24 –erių metų Miroslavas Stankevičius, dirbantis pardavėju. Beje, jis šia trasa ir bėgo kartu su Laurynu. Kartu startavus, Laurynui ilgokai teko laukti, kol draugas finišuos, nes ir jis ilgiausiai užtruko rungtyje su kūju. „Labai daug mano draugų dirba šį darbą, – po rungties, vos atgaudamas kvapą, pasakojo Miroslavas. – Dabar supratau, koks jis nepakartojamai sunkus. Iš šalies atrodo daug lengvesnis. Po šios rungties jau nebenorėčiau ugniagesiu tapti. Rankų nebejaučiu, nors daug sportuoju, daugelį metų lankau ledo ritulį. Sunkiausia buvo kūjis ir lipti laiptais. Nemaniau, kad tiek jėgų reikia. Net šitie ugniagesių batai labai sunkūs… O Laurynas, dabar supratau, yra čempionų čempionas…“

Pakalbintas Vilniaus APGV viršininkas R. Steponavičius džiaugėsi, kad šiemet primą kartą šios varžybos tapo tarptautinėmis. „Džiugu, kad ir daugelis ugniagesių į šias varžybas jau važiuoja savo noru, neraginami, nes jiems tai įdomu. Matome, kad ugniagesių pasirengimas kasmet gerėja. Jaunimas daugiau laiko skiria sportui, tik gaila, kad ne visada mes galime jiems sukurti geras sąlygas sportuoti,“ – sakė jis.