Susitikimas meteorologe Audrone Galvonaite
Lentvario miesto bibliotekoje spalio 12 d. įvyko susitikimas su meteorologe, knygos „Paskui orus jų klystkeliais: paprastai – apie klimatą, vėją, debesis ir meteorologinius reiškinius“ autore Audrone Galvonaite.
Audronė Galvonaitė – geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, Vilniaus universitete apsigynusi disertaciją „Meteorologinių faktorių įtaka atmosferos užterštumui Lietuvoje“. Jos mokslinių interesų sritis – atmosferos fizika (klimatologija).
Susitikimo metu viešnia kalbėjo ne tik apie orą. Ji taip pat paaiškino, kodėl sinoptikai, prognozuodami rytdienos orą, ir vėl apsiriko? „Nemanykite, kad kuris nors džiaugiasi, jei jo prognozės nepasitvirtino. Tikrai ne. Sinoptikui tai yra tikras galvos skausmas. Dabar dėl vykstančios klimato kaitos jau net ne galvos skausmas, o auglys“, – pastebi A. Galvonaitė. Lietuvoje meteorologiniai stebėjimai fiksuojami jau nuo 1770 m., o pasaulyje nuo 1881 m.
Po 14 metų darbo LRT televizijos laidoje „Labas rytas“, ji tapo žinoma ir atpažįstama visur. Kartais tai net vargina, kartais sukelia juoką. Kaip pati minėjo, išėjusi į užtarnautą poilsį, manė, kad bus pamiršta, tačiau ją kviečia skaityti paskaitas, bibliotekos organizuoja susitikimus, kurie kartais užtrunka iki 5 val.
Audronė daug kartų paminėjo, kad jeigu dega miškai Amerikoje, tai ir mums tai atsilieps. Visi esame po vienu stogu. Ji siūlė dažniau pakelti galvą į dangų ir stebėti plaukiančius debesis, šypsotis. Taip pat viešnia ragino neteršti nei savo kiemo, nei svetimo. Mes kartais nustembame, kodėl pas kaimyną lyja, o pas mane nei lašo. Bet taip būna. Visus gamtos reiškinius galime pamatyti ir Lietuvoje.
Nepamiršo ji paminėti savo meilės knygoms ir skaitymui. „Skatau nuo vaikystės,“ – sako Audronė.
Viešnia turi puikų humoro jausmą, net nelaukusi susitikimo pradžios jau bendravo su atėjusiais bibliotekos skaitytojais ir dėliojo savo mintis.
Susitikimas buvo informatyvus ir pažintinis. Štai keletas dr. Audronės Galvonaitės patarimų, praversiančių kiekvienam: taupyti energiją, važinėti dviračiu, viešuoju transportu, pirkti vietinius produktus, rūšiuoti atliekas ir antrą kartą panaudoti daiktus.
