Sutvarkyti du Aštriosios Kirsnos dvaro pastatai – virtuvė ir grūdų sandėlis
Neseniai baigti tvarkyti du Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos (Lazdijų rajonas) pastatai – virtuvė ir grūdų sandėlis.
Aštriosios Kirsnos dvaro sodyba yra viena didžiausių Lietuvoje. XVI–XIX a. pabaigoje susiformavusią Aštriosios Kirsnos dvaro sodybą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1498) sudaro dvidešimt kompleksinių dalių: rūmai, oficina, virtuvė, ledainė, spirito varyklos dalis, pirmas tvartas, antras tvartas, trečias tvartas, sodybos kalvė, spirito sandėlis, namas su bokštu, pirmas kumetynas, antras kumetynas, grūdų sandėlis, arklidė, kluonas, šikšniaus namas, sodininko namas, sodybos vartų stulpai ir parkas. 2001 m. dvaro sodybą įsigijusi Narauskų šeima jau restauravo ir pagal paskirtį naudoja daugumą ūkinių pastatų (arklides, kluoną, tvartus, ledainę), investavo į parko su tvenkinių sistema sutvarkymą, o netrukus bus pradėti ir dvaro rūmų tvarkybos darbai, kuriems skirtas finansavimas iš Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2025–2027 metų programos.
Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos virtuvės tvarkybos darbų projekto rengėja – Nijolė Kazakevičiūtė. Projektiniai sprendiniai pagrįsti architektūros ir polichromijos tyrimų, bei konstrukcijų būklės įvertinimo išvadomis ir rekomendacijomis. Grūdų sandėlio tvarkybos darbų projektą parengė architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertė Loreta Janušaitienė. Abiejų pastatų tvarkybos darbus atliko UAB „Rekonsta“. Tvarkybos darbų metu stengtasi maksimaliai išsaugoti išlikusius autentiškus pastatų konstrukcinius ir puošybos elementus bei detales. Sutvarkyti pastatai padeda atskleisti Aštriosios Kirsnos dvaro sodybos kultūrinę bei istorinę vertę, didina kultūrinio turizmo potencialą šiame kompleksiniame kultūros paveldo objekte.
Dvaro virtuvė
Šalia dvaro rūmų stovintis virtuvės pastatas yra stačiakampio plano, vieno aukšto su paaukštinta pastoge – ertikiu ir rūsiu po pietine dalimi. Rytų fasade būta dviejų plytų mūro prieangių su dvišlaičiais stogeliais, iki tvarkybos darbų pradžios išliko tik vienas. Pietų fasade taip pat yra mūrinis prieangis su dvišlaičiu stogeliu į rūsį, jame – plytų mūro laiptai. Rytų ir vakarų fasadus puošia mediniai profiliuoti gegnių galai su riestinėmis medžio pasparomis. Tyrimų duomenimis, nuo XIX a. vidurio, kai pastatas buvo pastatytas ir nutinkuotas, jo sienos perdažytos devynis kartus. XX a. I pusėje galimai naujai suformuotos arba rekonstruotos pastato architektūrinio dekoro detalės (apvadai, sandrikai), fasadai pertinkuoti, ir iki šių dienų perdažyti dar keturis kartus. Istorijos bėgyje fasadai buvo dažomi balkšvos ar išbalintos ochros spalvos kalkiniais dažais.
Prieš pradedant tvarkybos darbus daugumos pastato dalių bei elementų būklė buvo labai bloga, vienas rytinio fasado mūrinis prieangis nugriuvęs. Likviduojant artimą avarinei pastato būklę, atlikti šie svarbesnieji tvarkybos darbai: fasadų mūro ir tinko, mūrinio skliauto ir sienų rūsyje, vidaus mūro ir tinko, vidaus sprūdinių durų, lauko durų tambūruose, prieangio, fasadų apdailos ir puošybos, gegnių galų su pasparomis, priengių aikštelių dangos, dūmtraukių, laiptų į rūsį, medinių perdangų ir stogo konstrukcijų restauravimas, išardyti autentiškų langų angų užmūrijimai, demontuotos vėlyvo laikotarpio sienos ir krosnys, suremontuoti mediniai laiptai į pastogę, įrengtos apsaugos techninės priemonės. Tvarkybos darbų metu išsaugota išlikusi autentiška pastato planinė struktūra, pašalinti nevertingi vėlyvieji naujadarai, atkurti sunaikinti autentiški pastato elementai.
Dvaro grūdų sandėlis
Grūdų sandėlis – vienas gražiausių ūkinės paskirties pastatų Aštriosios Kirsno dvaro sodyboje. Ypač įspūdinga ertikio (paaukštinta pastogė su vertikaliomis 0,5–1,5 m aukščio sienelėmis) ir ŠV fasado frontono medinė fachverko konstrukcija su raudonų keraminių plytų mūro užpildu. Tinkuota ŠV fasado pirmo aukšto plūkto molio siena puošta penkių pusapskritiminių sąramų nišų dekoru. Statinyje išliko autentiškos dvivėrės medinės durys, dekoruotos rombo motyvu prikaltomis lentomis, sukaltomis kalvio darbo vinimis, dauguma medinių stogo konstrukcijų, profiliuoti mediniai gegnių galai.
Prieš pradedant tvarkybos darbus pastatas buvo pripažintas turinčiu avarinės būklės požymių: dėl grunto išplovimo po pamatais susiformavo tuštumos, fiksuotas progresuojantis pamatų betono irimas ir didesni nei 5 mm kiauriniai plyšiai, einantys įvairiomis kryptimis; sienose fiksuoti išlinkiai buvo didesni negu 1/20 konstrukcijos storio, 1/200 sienos ilgio arba 1/50 stulpo aukščio, kiauriniai plyšiai sienose, einantys nuo angų visomis kryptimis, kurių maksimalus plotis didesnis negu 5 mm, lokalinis mūro suirimas 1/2 plytos ir didesnio gylio; statinio medinės dalys bei elementai pažeisti puvinio ir biologinių kenkėjų.
Tvarkant sandėlį buvo suremontuotas ir restauruotas lauko akmens mūro cokolis, plytų mūras, plūkto molio sienos, langų ir durų sąramos ir angokraščiai, lauko ir vidaus kalkinis tinkas, medinių perdangos sijos ir jų statramsčiai, medinės stogo konstrukscijos, fachverko konstrukcijos, įėjimo fachverkinės nišos, stalių gaminiai, išorės ir vidaus laiptai, medinių lentų grindys, kalvio dirbiniai bei langinės.
Iš istorijos
Aštriosios Kirsnos istorija prasideda nuo Aštros (Ostrow) raisto prie Kirsnos upelio paminėjimo 1536 m., kai ši vietovė buvo priskirta Lenkijos karaliaus ir LDK Žygimanto Augusto (1520–1572) dvariškiui Bohdanui Bielkai. Paskui 1547 m. – Lenkijos karalienės ir Didžiosios Lietuvos kunigaikštienės Bonos Sforcos (1494–1557) dvarų laikytojui Benešui Mlinskiui. Vėliau B. Mlinskis pardavė dvarą Kijevo kaštelionui ir Liubeco seniūniui Poviliui Sapiegai (1546–1580), kuris laikomas Aštriosios Kirsnos dvaro įkūrėju. Tačiau dvaras buvo parduotas Romanui Praževskiui, kurio teises į žemę patvirtina 1592 m. Lenkijos karaliaus ir LDK Zigmanto III (1566–1632) privilegija.
Metams bėgant šioje vietovėje susidarė trys dvarai: Bulakava, Novaradziškės bei Aštrioji Kirsna. Po Praževskio mirties Aštriają Kirsną valdė Kazimieras Lukoševičius. Jam mirus dvaras atiteko jo seseriai Onai Lukoševičiūtei-Bankauskienei. Bankauskai 1679 m. šį dvarą pardavė Matui Jonui Zakševskiui. Tuo metu dvaro namas buvo sudegęs, stovėjo klėtis, arklidė, trys tvartai, kluonas su daržine. Po Zakševskių Aštrioji Kirsna atiteko Karengų giminei. 1755 m. Aštriąją Kirsną Juozapui Tadui Karengai, Včicešiūnų seniūnui ir Kauno pavieto teismo paseniūniui perleido motina Teklė Selevaitė Karengienė. Tuo metu dvaro rūmai buvo visiškai supuvę, stovėjo 2 a. mūrinė sūrinė, arklidė, daržinė, kluonas, bravoras ir malūnas. Dauguma pastatų blogos būklės.
1777 m. dvaro inventoriuje aprašomi jau vieno aukšto U raidės formos mūriniai dvaro rūmai, masyvūs ūkiniai pastatai, tvenkinių sistema, o sodybą juosė tvora bei į dvarą vedė trys pagrindiniai įvažiavimai su dekoratyviniais vartais. Tačiau 1787 m. kilusio gaisro metu sudegė dvaro rūmai. Juozapui Tadui Karengai mirus 1804 m., jo palikimą pasidalijo keturi vaikai: Hektorui atiteko dvaro sodybos centras su Aštriosios Kirsos dvaro rūmais, kitiems vaikams Stanislovui Ruprechtui, Karolinai ir Petronelei – Pakirsnės, Bieliūnų ir Bulakavų dvarai.
Seinų apskrities viršininkas (1808–1813), vėliau – tos pačios apskrities bajorų maršalka Hektoras Karenga 1805 m. vedė Oną Pšeciševską. Jo valdymo laikotarpiu dvaro rūmai perstatyti. H. Karenga mirė 1839 m., o dvarą ėmė valdyti našlė O. Karengienė. 1841 m. perimant turtą, buvo sudarytas inventorius, kuriame aprašyti dviejų aukštų mūriniai rūmai, atskiras vaito namas, namas tarnams. Nuo 1850 m. dvaras tapo Gavronskių giminės nuosavybe, kurios vienas iš valdytojų – Zigmundas – daug statė, vystė dvarų ūkį. Manoma, kad XIX a. vid. buvo rekonstruoti dvaro rūmai, o XIX a. II p. pastatyti ir kiti ūkiniai dvaro pastatai – kumetynai, spirito varykla, svirnas, tvartas ir kt.
Dvaras turėjo 9160 margų žemės, kuriose buvo įkurti 5 palivarkai. Dvare veikė kalkinė, plytinė, spirito varykla, malūnas, lentpjūvė. 1910–1912 m. dvaro savininku buvo Krinskis, paskui Balinskiai. 1922 m. vykdant žemės reformą dvaras išparceliuotas ir palikta 150 ha centrinė dalis bei 170 ha išnuomota kultūriniam ūkiui. Tuo metu dvarą valdė agronomas Kriaučiūnas, kuris buvo vedęs Balinskio dukterį. Kriaučiūnas 1927 m. dvare įsteigė žemesniąją žemės ūkio mokyklą, kurioje mokėsi 52 mokiniai. Buvo 22 mokinių namų ruošos skyrius, o šeimininkai gyveno antrame rūmų aukšte.
1940 m. dvaras nacionalizuotas, rūmuose įsikūrė Aštriosios Kirsnos tarybinio ūkio administracija bei apylinkės taryba, biblioteka, o rytinėje dalyje įrengti butai. 1992 m. dvarą susigrąžino paveldėtojai broliai Vytautas ir Kęstutis Kriaučiūnai bei sesuo Danutė Varnelienė. 2001 m. dvarą jie pardavė Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos valdybos nariui Nagliui Narauskui.
