Svarbiausi 2025 m. darbai kelių sektoriuje:„Via Baltica“, kelias Vilnius-Utena, laukiamas kelių fondas

2025 m. Lietuvoje planuojama tęsti svarbius kelių projektus – tarp jų paskutinės „Via Baltica“ atkarpos iki Lietuvos-Lenkijos sienos rekonstravimą, tolimesnį kelio Vilnius-Utena atnaujinimą, Rūdninkų poligono esančio kelio Pirčiupiai-Jašiūnai tvarkymo darbus. Kelių sektoriaus atstovai taip pat laukia, kada bus priimtos tvarios finansavimą keliams užtikrinančios priemonės – kelių fondas ir elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistema.

Bus tęsiami „Via Baltica“, Utenos plento atnaujinimo darbai

„Via Lietuva“ atstovų teigimu, vienas svarbiausių darbų kitais metais – paskutinio 12 km ruožo, besitęsiančio iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos, atnaujinimas. Darbai šiame kelio ruože jau pradėti šį birželį, o užbaigti juos planuojama iki vasaros.

Kelio „Via Baltica“ nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos modernizavimo darbai tęsiami buvo ir šiais metais. Spalio mėnesį baigtas ilgiausias ir techniškai sudėtingiausias 16 km ruožas nuo Pietarių iki Skardupių kaimo. 16 mėn. trukusių darbų metu pastatyta daugiau nei 10 naujų kelių infrastruktūros statinių (tiltų, viadukų ir pan.).

„Via Lietuva“ taip pat žada tęsti darbus magistraliniame kelyje Vilnius-Utena – pavasarį bus pradėtas tvarkyti beveik 18 km ruožas nuo Nemenčinės-Maišiagalos sankryžos iki Pociūnų gyvenvietės. Likusiems ruožams „Via Lietuva“ planuoja skelbti viešųjų pirkimų konkursus, „kuriems sėkmingai įvykus, būtų pasirašytos sutartys ir pavasarį pradėti darbai“.

2024 m. buvo atnaujintas 30 km kelio Vilnius–Utena ruožas nuo Molėtų iki Utenos, taip pat baigti ir šio kelio atnaujinimo darbai Utenos mieste.

Išskiriami karinio mobilumo projektai, tiltų atnaujinimas

Tarp svarbiausių kitų metų darbų „Via Lietuva“ paminėjo ir karinio mobilumo projektus šalia Rūdninkų poligono. 2025 m. planuojama sutvarkyti keturias kelio Pirčiupiai-Jašiūnai atkarpas. Pabaigus darbus bus sutvarkytas visas kelias, kurio ilgis apie 21 km.

2024 m. buvo sutvarkyti du kelio Pirčiupiai–Jašiūnai ruožai, kurių bendras ilgis siekia 16 km.

Bendrovė praneša apie tiltų ir viadukų tvarkymo darbus. Didžiausi darbai planuojami netoli Kauno – baigus laikino tilto per Kruną statybas bus pradėti esamo tilto rekonstravimo darbai. Numatoma tęsti ir kitus tiltų modernizavimo darbai – netoli Ariogalos, Kėdainiuose, taip pat planuojamos tunelio statybos Tarandėje, netoli Vilniaus.

„Bus tęsiamas tiltų per Dubysą ties Ariogala ir per Nevėžį Kėdainiuose rekonstravimas, planuojama baigti Sargėnų viaduko kapitalinio remonto darbus, kurie dėl labai prastos viaduko būklės pareikalavo daugiau laiko nei buvo planuota. 2025 m. pavasarį kelyje Vilnius–Panevėžys prie Vilniaus planuojama pradėti Tarandės tunelio statybas“, – Eltai perduotame komentare tvirtina „Via Lietuva“.

Galiausiai bendrovė žada pradėti žvyrkelių asfaltavimo darbus. „Via Lietuva“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš viso yra daugiau nei 5 tūkst. km kelių su žvyro danga.

„Lietuvos keliai“ išskiria „e-tolling“ sistemos svarbą

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo Šarūno Frolenkos teigimu, kitąmet yra ypač svarbu pasiruošti „e-tolling“ sistemos veikimui, kuri, jo skaičiavimai, leistų į valstybės biudžetą surinkti virš 200 mln. eurų per metus.

„Kertinis kitų metų projektas – „e-tolling“ sistema. Kitąmet bus ypač svarbu atrasti sprendimus pagaliau įvykdyti viešuosius pirkimus, kurie kol kas dar strigę teismuose, kad per 2025 metus būtų fiziškai pasiruošta sistemos veikimui ir jau 2026 m. sausį pradėtų realiai veikti sąžiningas sunkiojo transporto apmokestinimas“, – Eltai komentavo jis.

Š. Frolenko pabrežia, kad „e-tolling“ kainodaros modelis yra pasenęs ir prieš pradedant veikti sistemai jis turi būti atnaujintas, užtikrinant sąžiningus mokesčio tarifus sunkiajam komerciniam transportui. Jo teigimu, sunkiasvoris transportas turi prisidėti prie tų kelių, kurie jam yra mokami, priežiūros, palaikymo, remonto ir vystymo sąnaudų.

„Taip pat ypač reikšminga, kad tokios priemonės, kaip triukšmo sienelė, aplinkkeliai, mažinantys oro užterštumą gyvenamosiose teritorijose, ir panašiai, būtų finansuojami iš „e-tolling“ numatytos dedamosios – kaštų, skirtų aplinkosaugai“, – nurodė jis.

„Lietuvos keliai“ vadovas taip pat tvirtina, kad įvedus „e-tolling“ sistemą būtina numatyti mokamų kelių tinklo plėtrą. Įsigaliojus šiai sistemai bus apmokamas nebe kelyje praleistas laikas, kaip dabar, bet nuvažiuotas atstumas  

„Tad labai svarbu, kad kelių tinklas, kuris yra mokamas, būtų adekvatus ir neskatintų vežėjų taupant kaštus važiuoti mažesnės reikšmės keliais išvengiant mokesčių“, – pažymėjo jis.

Palaiko idėją sukurti kelių fondą

Š. Frolenko tikisi, kad kitąmet bus priimti sprendimai dėl kelių fondo. Pasak jo, šis sprendinys leistų užtikrinti ilgalaikį stabilų ir tvarų finansavimą naujiems kelių projektams bei iniciatyvoms.

„Šis fondas turi būti skirtas plėtrai tinkle, kuris nėra mokamas sunkiasvoriam komerciniam transportui. Pavyzdžiui, jeigu norime išasfaltuoti žvyrkelius, kapitaliai remontuoti labai prastos būklės kelio ruožą, tiesti naujus kelius ar dviračių takus, tai turės būti įgyvendinta pasinaudojus šio fondo lėšomis“, – aiškino jis.

Pasak „Lietuvos keliai“ vadovo – fondo šaltiniais galėtų būti tam tikra dalis automobilių kuro akcizo ir sunkiasvorio transporto metiniai registravimo mokesčiai.

Premjero Gintauto Palucko Vyriausybės programoje žadama įkurti kelių fondą, surinkti daugiau lėšų kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) bei skirti didesnį dėmesį tiltų ir viadukų remontui.