Telšiuose užfiksuotos žemaičių dounininkų dainos ir jas puoselėjančių žmonių istorijos
Spalio 11 d. Telšių kultūros centre lankėsi kūrybinė grupė, rengianti dokumentinę apybraižą apie žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją. Filmavimo metu užfiksuotos ne tik dainos, bet ir jas puoselėjančių žmonių pasakojimai, patirtys bei ryšys su žemaičių folkloru.
Žemaičių dounininkų dainavimo tradicija yra itin sena, gyvuojanti jau apie 150 – 180 metų. Siekiant išsaugoti šį unikalų paveldą, tradicijos puoselėtojų iniciatyva buvo iškelta Ritos Videikaitės-Macijauskienės idėja įrašyti šią gyvąją tradiciją į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo (NKP) vertybių sąvadą. Šiam tikslui pasiekti buvo sutelktos bendros pastangos: parengta pirminė informacija bei specialus klausimynas folkloro ansamblių vadovams, o etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė Loreta Sungailienė atliko išsamią mokslinę analizę.
2026 metais ši dainavimo tradicija įrašyta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą ir pripažinta nacionaliniu lygiu. Paraiškos rengimą inicijavo Telšių kultūros centras, bendradarbiaudamas su Sedos kultūros centru, Akademinio žemaičių jaunimo korporacija „Samogitia“ ir dešimčia Žemaitijos folkloro kolektyvų, pateikusių duomenis apie puoselėjamą tradiciją.
Pasak Lietuvos nacionalinio kultūros centro Etninės kultūros skyriaus nematerialaus kultūros paveldo specialistės Loretos Sungailienės, tradicijos įrašymas į sąvadą – svarbus žingsnis, tačiau ne mažiau reikšminga ją plačiau pristatyti visuomenei. Būtent to siekiama kuriant šią dokumentinę apybraižą, kurioje žemaitiška daina atsiskleis per skambesį, žmonių istorijas ir bendruomenių veiklą.
Tris dienas po Žemaitiją keliavusi komanda lankėsi Sedoje, Mažeikiuose, Mosėdyje, Kretingoje ir Telšiuose.
Telšių kultūros centre vykusiame filmavime dalyvavo trijų skirtingų kartų kolektyvai: Luokės etnografinis folkloro ansamblis „Šatrija“ (vadovė Vilija Vaigauskaitė-Benešienė), Telšių miesto folkloro grupė „Sula“ (vadovė Inga Nagytė) ir Telšių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis „Čiučiuruks“ (vadovė Rita Videikaitė-Macijauskienė). Iš kartos į kartą perduodama dainavimo tradicija padeda žemaitiškai dainai išlikti gyvai ir skambėti šiandien.
Dokumentinę apybraižą, bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu kultūros centru, rengia viešoji įstaiga „Kūrybinė komanda“. Kartu dirba prodiuseris Darius Dapkus, redaktorė Ieva Šakalytė ir kiti kūrybinės grupės nariai. Šios grupės branduolys taip pat kūrė dokumentinį filmą „Šventė“ apie 2024 metų Lietuvos dainų šventę.
Šis vaizdo siužetas – pirmasis žingsnis įamžinant šią gyvąją tradiciją. Ateityje yra sumanymas dar plačiau ir giliau parodyti tiek senuosius, tiek pačius jauniausius šios tradicijos puoselėtojus, todėl tikimasi, kad šia tema dirbs dar ne viena kūrybinė grupė.
Pasakojimas apie žemaičių dounininkų dainavimo tradiciją taps dokumentinių apybraižų ciklo, skirto pastaraisiais metais į sąvadą įrašytoms tradicijoms, dalimi. Laidų ciklą per LRT televiziją planuojama pristatyti 2027 m. kovo mėnesį.
Kūrėjai tikisi, kad šis pasakojimas paskatins žiūrovus įsiklausyti į savitą žemaitiškos dainos skambesį, geriau pažinti ją saugančius žmones, o galbūt ir patiems prisijungti prie tradiciją tęsiančių bendruomenių.
