Tęsiami Kuršių nerijos teritorijos kraštovaizdžio ekogeografiniai tyrimai
Dvidešimt septyni Vilniaus universiteto geografijos studentai, atlikdami mokomąją praktiką, vykdo Kuršių nerijos kraštovaizdžio ekogeografinius tyrimus. Birželio 17-ąją prasidėjusi praktika tęsis iki liepos 14-osios.
Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros mokslininkų doc. dr. Jono Volungevičiaus ir lekt. dr. Lauryno Juknos vadovaujami Geografijos bakalauro studijų programos trečio kurso studentai darbuojasi ruože nuo Pervalkos iki Nidos. Tyrimus atlieka septynios studentų darbo grupės.
Tyrimo metu kiekviena darbo grupė analizuoja dirvožemį ir nustato jo tipą – įvertinimas dirvožemio natūralumas, sukultūrinimas, nustatomas gruntinio vandens lygis. Taip pat tiriama augalija – nustatomos tiriamos teritorijos augimvietės, fiksuojami reti ir vaistiniai augalai jose. Atliekant teritorijos paviršiaus (geomorfologinius) tyrimus, nustatomas teritorijos amžius ir kilmė, būdingos reljefo formos. Darbo grupės atlieka ir kompleksinius kraštovaizdžio tyrimus – susisteminant gautus rezultatus, įvertinamas kraštovaizdžio natūralumas ir sukultūrinimas, miškų ir pievų ūkinė vertė.
Kaip atskleidžia praktikos organizatoriai, tiek praėjusių metų tyrimų, tiek ir pastarųjų dienų duomenimis, išryškėjo dalykų, kurių vertė ir unikalumas Lietuvos kontekste mažai buvo akcentuojami. Tyrimų metu rasta unikalių, žmogaus ūkinės veiklos nepaveiktų dirvožemių, kurių niekur kitur Lietuvoje, išskyrus Kuršių neriją, nėra. Patikslintos ir detalizuotos įvairų retųjų ir į raudonają knygą įrašytų augalų rūšių augimvietės.
Šią iniciatyvą finansuoja Vilniaus universitetas kartu su Neringos savivaldybe. Studentų apgyvendinimu, jų maitinimu, vežimu į tyrimų vietas rūpinasi Neringos gimnazija. Organizatoriai taip pat yra dėkingi Kretingos miškų urėdijai, Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Neringos pasienio užkardos darbuotojams.
Kraštovaizdžio ekogeografiniai tyrimai Kuršių nerijoje yra atliekami jau antrus metus. Pernai šie tyrimai buvo atlikti Juodkrantės – Pervalkos ruože.
