Tėvų sodintas miškas džiugins kelias šeimos kartas
Galimybė pasodinti mišką pasitaiko tikrai ne kiekvienam, o štai Inetos ir Naurio Valuckų šeimai tokia galimybė atsirado jau antrą kartą. Jauna ūkininkų šeima iš Marijampolės rajono pasinaudojo Europos Sąjungos (ES) teikiamomis galimybėmis gauti finansinę paramą savo svajonei įgyvendinti. Paramą gavo pagal Žemės ūkio ministerijos įgyvendinamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“. Šeimai skirta beveik 125,5 tūkst. Eur suma, už kurią planuojama mišku užsodinti 52 ha žemės.
Miškas sodybą saugoja nuo vėjų
Pirmasis Valuckų sodintas miškas jau auga. Prieš devynerius metus jie pasinaudojo ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pirmasis žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. „Idėja sodinti mišką buvo mūsų abiejų su vyru. Aš gimusi ir augusi Dzūkijoje, miškas neatsiejamas nuo mano gyvenimo. Norėjosi, kad vaikai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje, mokytųsi mylėti gamtą. O juk pati didžiausia meilė juntama tam, ką pats sukūrei“, – sako Ineta.
Šeimos sodybą, prieš aštuoniolika metų įkurtą Tursučių kaimo ( Marijampolės sav.) vienkiemyje, nuolat talžo vėjai, mat iš vienos pusės – atviri laukai, iš kitos – Šešupės užtvanka. Vėjai ir noras gyventi miške paskatino Valuckus ieškoti galimybių sodybą apsodinti medžiais. „Prieš dešimt metų sugalvojome įgyvendinti šią savo svajonę. Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) su prašymu leisti užsodinti apie 5 ha miško žemės ūkio paskirties žemėje. Tačiau leidimą gavome tik 3,59 ha. Kita dalis žemės įtraukta į savivaldybės detalųjį planą – joje negalime nieko sodinti. Paramos dydis priklauso nuo pasirinktų medžių rūšių. Įvertinę visus kriterijus, pasitarę su konsultantais, pasirinkome užsodinti mišrų mišką, kuriame didesnį procentą medžių sudarė ąžuolai. Arčiau namų pasirinkome sodinti pušis. Smėlingoje žemėje – beržus. Kiti sklypukai – iš ąžuolų, liepų, klevų ir eglių. Krūmų linijas formavome iš šermukšnių, serbentų, laukinių kriaušių ir vyšnių, gudobelių, erškėčių. Suderinę projektą, kreipėmės į Nacionalinę mokėjimų agentūrą (NMA) su prašymu suteikti ES paramą miškui įveisti. Sulaukėme teigiamo atsakymo. 2009 m. pavasarį kibome į darbus“, – prisimena I. Valuckienė. Mišką ūkininkai apie savaitę sodino patys kartu su dideliu būriu talkininkų. Į pagalbą atvyko draugai, giminaičiai ir kaimynai. Valuckai 2,04 ha plote pasodino apie 7 tūkst. medžių sodinukų.
Ką tik pasodintas jaunas miškas reikalavo priežiūros. Ūkininkai prisimena, kad tik baigus miško sodinimo darbus, prasidėjo sausra, teko viską laistyti. Dvejus metus samdyti žmonės ravėjo žoles aplink augaliukus. Pirmus kelerius metus spygliuočių viršūnes reikėjo tepti repelentais, apsaugančiais nuo žvėrių graužimo. Nuostolių pirmaisiais metais ūkininkai neišvengė, priežiūra pareikalavo nemažų sąnaudų, tačiau dabar miškas džiugina, po jį jau galima pasivaikščioti, auga žemuogės, grybai, formuojasi miško paklotė.
Parama svarbi privačių miškų savininkams miškų būklei gerinti ir miškų ūkiui plėtoti. Tuo nė kiek neabejoja ir Valuckai. „Be paramos įmanoma įveisti tik nedidelius miško plotelius. Sodinukai nebrangūs, tačiau reikia daug talkininkų sodinimo darbams ir priežiūrai. Be paramos būtume kelerius metus sodinę po kokį medžių gojelį“, – tvirtina I. Valuckienė. Turėdami jau nemenką patirtį, Valuckai ryžosi įgyvendinti dar vieną planą – mišku užsodinti nederlingą apleistą žemę, kurią įsigijo iš valstybės. Sutvarkyti ją spaudė ir labai dideli žemės mokesčiai.
Už gautą antrąją paramą šeima ketina užsodinti du sklypus, esančius Guobiniškių kaime (Kazlų Rūdos sav.): 33,22 ha ir 18,95 ha. „Kadangi plotai dideli, šįkart užsakėme vienos įmonės paslaugas. Šiuo metu jie valo nenaudingus augalus, krūmynus. Jiems patikėti ir visi miško įveisimo darbai. Rinkomės mažiausiai priežiūros reikalaujančius augalus, kuriems tinka smėlinga žemė. Tai beržai, juodalksniai ir šiek tiek eglių“, – pasakoja Ineta.
Paklausta, koks tikslas sodinti mišką, kuris užaugs po daugelio metų, miško veisimo patirties turinti moteris sako, kad sodindamas mišką galvoji apie paprastus dalykus: jis užstos vėją, bus kur pasivaikščioti, užsodinsi nederlingas žemes, kad jos nedirvonuotų. Bet kartu supranti, jog kažką sukuri ateinančioms kartoms. „Vaikščioti po mišką yra be galo gera, o jeigu tai tavo rankomis sodintas miškas – tai neapsakoma. Miškas kaip mūsų vaikas, kuriam reikia priežiūros, bet jis džiugins visą gyvenimą! Ir džiaugtis juo galės vaikai ir anūkai. Mums jis teikia moralinę naudą, o anūkai galės turėti ir finansinę“, – tiki Ineta.
Gera žinia paraiškų teikėjams
Miško veisimo projektai finansuojami Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos srities „Miško veisimas“ paramos lėšomis. Šiam paraiškų priėmimo etapui skirta beveik 10 mln. Eur paramos lėšų. Maksimali suma vienam pareiškėjui – 200 000 Eur per trijų fiskalinių metų laikotarpį. Pagal šią KPP veiklos sritį remiamas miško veisimas (vienkartinė kompensacinė išmoka), taip pat įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka).
Paraiškos pagal šią veiklos sritį priimamos nuo kovo 1 iki balandžio 30 d.
Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
