Tinkamas asmeninių finansų valdymas – kokia ekonominio raštingumo galia?
Finansinis raštingumas yra būtina sąlyga tinkamam asmeninių finansų valdymui – gebėjimui planuoti pajamas, išlaidas, taupyti ar investuoti. Ne mažiau svarbus ir ekonominių dėsnių bei procesų išmanymas – itin dažnai tokie makroekonominiai veiksniai kaip palūkanų pokyčiai ar valstybės biudžeto politika mūsų pinigines paveikia tiesiogiai. Ekspertai pasakoja apie paprastas kasdienes praktikas ir švietimo iniciatyvas, būtinas geresniam asmeninių finansų valdymui.
Kaip būti finansiškai raštingu
Finansinis raštingumas – tai žmogaus gebėjimas valdyti savo finansus taip, jog šie būtų subalansuoti ir apimtų tiek išlaidų, tiek pajamų planavimą, trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo bei investavimo tikslus. Žinių, kaip tą padaryti, Lietuvoje, Vilniaus universiteto profesorės, Finansų katedros vedėjos dr. Alfredos Šapkauskienės teigimu, turi tik apie 40 proc. gyventojų. Ir nors Lietuva yra geresnėje pozicijoje nei kai kurios kitos Vakarų Europos šalys, esminė problema išlieka – žinių pritaikymas praktiškai.
„Nors žinios apie finansinį raštingumą yra svarbios, jų praktinis pritaikymas kur kas sudėtingesnis. Daug žmonių neturi įpročio sudaryti asmeninio biudžeto ar stebėti savo išlaidas, o net jei žino, kaip turėtų elgtis, tai dažnai neatsispindi realiame gyvenime“, – sako ji.
Siekiant situaciją keisti, „Luminor“ mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus teigimu, į savo kasdienybę reikėtų įtraukti paprastą praktiką, kurios turėtų laikytis kiekvienas, norintis taupyti ateičiai, turėti finansinę „pagalvę“, pernelyg daug neišlaidauti pramogoms ar kitoms nebūtinoms reikmėms.
„Siekiant būti finansiškai raštingumu, visų pirma rekomenduotina susidaryti savo biudžetą. Tai leis stebėti pajamas ir išlaidas, lengviau identifikuoti, kur ir kaip išleidžiamos turimos lėšos, išvengti impulsyvių pirkinių. Taip pat vertėtų peržvelgti ir įsivertinti turimus finansinius įsipareigojimus, o didesnius pirkinius planuoti kiek galima anksčiau, jiems atsidedant dalį gaunamų pajamų”, – sako E. Jurevičius.
Platesnis ribų supratimas apie finansus
Asmeninių finansų valdyme reikalingi ne tik praktiniai įgūdžiai, tokie kaip asmeninio biudžeto sudarymas ar išlaidų stebėjimas, bet ir platesnis supratimas apie ekonominius procesus.
Žinios apie infliaciją, pinigų politiką, mokesčių sistemas ir kitus makroekonominius rodiklius daro tiesioginę įtaką mūsų gyvenimui. Norėdami priimti teisingus sprendimus, pasak VU profesorės A. Šapkauskienės, turime suprasti, kaip šie procesai veikia mūsų kasdienes išlaidas, taupymą ir investicijas.
„Mes neveikiame izoliuotoje aplinkoje – veikiame visuomenėje, kur mūsų finansiniams sprendimams stipriai daro įtaką makroekonominiai rodikliai. Net turint gilias asmeninių finansų žinias, žmonės gali priimti klaidingus sprendimus, jei neatsižvelgia į geopolitinę situaciją ar makroekonomikos kontekstą. Tai reiškia, kad finansinis raštingumas turi būti grindžiamas ne tik žiniomis apie pinigus, bet ir supratimu apie platesnį ekonominį kontekstą“, – akcentuoja ji.
Svarbu suprasti ekonomikos dėsnius
Svarbu skatinti žmones giliau domėtis makroekonomika ir suprasti, kaip ekonominiai sprendimai veikia jų finansinius rezultatus. Pavyzdžiui, Europos Centrinio Banko sprendimai dėl palūkanų normų pokyčių tiesiogiai veikia šeimos biudžetą, ypač tiems, kurie turi būsto paskolas. Kai palūkanų normos kyla, jų būsto paskolų įmokos gali padidėti, o tai gali apsunkinti finansinį planavimą ir taupymą.
Kitas svarbus pavyzdys – pinigų politikos poveikis. Dr. Alfreda Šapkauskienė pabrėžia, kaip supratimas apie pinigų pasiūlos reguliavimą gali padėti geriau priimti finansinius sprendimus: „Pavyzdžiui, kai Europos Centrinis Bankas imasi veiksmų siekiant sumažinti infliaciją, dažnai didinamos palūkanų normos, o tai daro įtaką ne tik paskolų grąžinimo įmokoms, bet ir žmonių taupymo strategijoms bei investicijoms.“
Supratimas apie šiuos procesus leidžia žmonėms geriau prognozuoti, kaip ekonominiai pokyčiai veiks jų finansus ir priimti racionalesnius sprendimus. Pasak profesorės, tie, kurie supranta ekonominius ciklus, geriau įvertina, kaip greitai gali pasikeisti situacija ir kaip tai paveiks jų finansus.
Į pagalbą – ekonominio raštingumo iniciatyvos
Iniciatyvų, siekiančių gerinti vaikų ir jaunuolių ekonomines žinias, šiuo metu daugėja. Tarp jų – Lietuvos laisvosios rinkos instituto programos, padedančios jaunimui susipažinti su ekonomikos pagrindais ir jų praktiniu taikymu.
LLRI švietimo programų vadovė dr. Sigita Šilingaitė pabrėžia, kad šioms iniciatyvoms reikia skirti ypatingą dėmesį, nes jos ne tik teikia žinias, bet ir kuria pagrindą atsakingam, pilietiškam mąstymui.
„Ekonominio raštingumo ugdymas mokykloje turi svarbią misiją – suteikti moksleiviams ne tik teorines žinias apie ekonomikos dėsnius, bet ir įrankius, padedančius priimti pagrįstus, atsakingus sprendimus. Tai, ką išmoks šiandienos jauni žmonės, turės tiesioginę įtaką ne tik jų asmeniniam gyvenimui, bet ir bendruomenės bei valstybės ateičiai“, – sako dr. Šilingaitė.
