8 rugpjūčio, 2022
Asta Andrulienė

Tradicinėje Vydūno atminimui skirtoje konferencijoje dėmesys skirtas karo tematikai

Vydūno vardo bibliotekoje Pagėgiuose kasmet tradiciškai buriasi šio šviesuolio idėjas vertinantys ir /ar propaguojantys entuziastai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Čia rugpjūčio pirmąją savaitę Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka bei Vydūno draugija organizuoja konferenciją, kurios metu aptariami svarbiausi per pastaruosius metus nuveikti darbai ar kitos svarbios temos, susijusios su vydūnistika. Šių metų rugpjūčio 4 dieną vykusioje konferencijoje „Vydūnas: kada karų nebebus“ daug dėmesio skirta karo tematikai, jo kilimo priežasčių apžvalgai ir pan. Tema pasirinkta neatsitiktinai – Mažosios Lietuvos šviesuolis, filosofas Vydūnas šiai temai skyrė taip pat nemažai dėmesio.

Renginį pradėjo jį ir vedusi Vydūno bibliotekos direktorė Milda Jašinskaitė-Jasevičienė. Bibliotekos vadovė sakė, jog kasmet susirinkus į konferenciją aplinkybės būna vis kitokios – užklupusi pandemija, ekonominė krizė, o šiemet – Ukrainoje vykstančio karo nuotaikos. Tačiau aplankius bet kokioms negandoms visuomet galima pasiremti  Vydūno išmintimi bei patirtimis. 

Konferencija simboliškai pradėta sugiedant Vydūno „Lietuvių giesmę“ bei vydūnietės Eglės Burgšaitytės dainuojama jautria karo daina. Susirinkusiuosius sveikino Vydūno draugijos pirmininkė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė. Draugijos pirmininkė apžvelgė Vydūno kūrybą, kurioje jis gvildena karo temas bei akcentavo Vydūno pateikiamus patarimus ir būdus, kaip karų išvengti. Pagėgių savivaldybės mero Vaido Bendaravičiaus sveikinimus ir linkėjimus perdavė bei organizuojama konferencija pasidžiaugė Pagėgių savivaldybės mero pavaduotoja Ligita Kazlauskienė. 

Įkvepiančius žodžius susirinkusiems skyrė Lietuvos Respublikos Seimo narys, sveikuolis bei Vydūno idėjų propaguotojas Dainius Kepenis. Parlamentaras pasidžiaugė, jog Pagėgiai tampa vienu iš svarbiausių Vydūno pagerbimo centrų, kur Vydūno idėjos yra gyvos. Svečias akcentavo, jog kas benutiktų Vydūnas turėjo visus atsakymus ir Lietuvai šis išminčius dabar yra reikalingas kaip niekada anksčiau. 

Pirmasis pranešimą tema Vilius Storosta (Vydūnas) Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro ir diplomato Jurgio Šaulio (1879-1948 m.) gyvenimo kelyje skaitė Lietuvos diplomatas, istorikas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus konferencijos dalyviams pristatė Stasio Šalkauskio knygą Dviejų pasaulių sandūroje. Vydūno idėjas Viktoro Falkenhano novelėse apie aisčius apžvelgė sociologas, teisininkas, teisės psichologas prof. habil. dr. Viktoras Justickis. Mąstytojas, etnologas, rašytojas Aleksandras Žarskus pristatė pranešimą Apie asmenybę, ašainiškumą ir antrąją mirtį.

Vydūno vyriausiojo brolio Jono anūkė Brita Storost (Vokietija) aptarė Vokietijoje leidžiamą Vydūno tekstų knygą. Vydūno giminaitės kalbą vertė vydūnietė Rita Šlataitė. Klaipėdos universiteto Sveikatos tyrimų ir inovacijų mokslo centro (STIMC) specialistas Juozas Ivanauskas susirinkusiems pristatė kultūros renginių ciklą Klaipėdos universitete „Vydūnas – Tautai ir valstybei“. Konferencijos dalyviai turėjo galimybę stebėti pristatomo renginio įrašo fragmentus.

Tarsi atskira renginio dalimi tapo jautrūs ir prasmingi amžinybėn iškeliavusio Vydūno draugijos nario Valentino Klevo kolegų prisiminimai. Pranešimą Valentino Klevo indėlis į  žaliosios ekonomikos mokslinių pagrindų kūrimą ir praktinį pritaikymą pristatė gydytojas doc. dr. Juozas Šidiškis. Lietuvos energetikos instituto mokslo darbuotoja dr. Lina Murauskaitė pasidalino atsiminimais apie mokslinio darbo vadovą ir kolegą. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė prof. dr. Aušra Martišiūtė-Linartienė apžvelgė Valentino Klevo dramą „Vydūnininkai“, o rašytoja Rima Palijanskaitė – nepublikuotus Valentino Klevo vydūnistikos darbus. 

Tądien pristatyta knyga VydūnasApie gyvenimą ir sveikatą“ (2022 m.). Ją pristatė leidinio sudarytoja, rašytoja Rima Palijanskaitė ir filosofas, Lietuvos kultūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas, dr. Tadas Snuviškis.

Sveikinimo žodį tarė ir gėlės žiedą Vydūno giminaitei Britai Storost įteikė Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius. Šiandieninę lietuvių bei su lietuvybe susijusią situaciją kaimyninėje šalyje apžvelgė Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos bendraautorius ir talkininkas, buvęs Tilžės miesto Vydūno lietuvių kultūros draugijos įkūrėjas ir pirmininkas Sigitas Šamborskis.

Bibliotekai padovanota gausybė knygų – rašytoja Rima Palijanskaitė dovanojo savo sudarytą knygą Vydūnas. Apie gyvenimą ir sveikatą, knygą Juozas Vaičkus – lietuviško teatro ir kino spiritus movens dovanojo autorė Aušra Martišiūtė Linartienė, knygas Prisijaukinti mirtį ir Aš iki gimimo – autorius Aleksandras Žarskus.

Konferencijos pabaigą skelbė sudainuota bendra daina, o įsiamžinus bendroje nuotraukoje vakaras baigtas šiltais pokalbiais bei skanaujant kugelį.

 

 

Komentarai (0)

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.


3 spalio, 2022

2022-ieji paskelbti Jono Meko (1922–2019) metais, pažymint avangardinio kino kūrėjo ir kino kritiko, rašytojo ir poeto 100-ąsias gimimo metines. Po […]

Indrė Klimkaitė, Vilijos Visockienės nuotr.
3 spalio, 2022

Prieš beveik ketverius metus įsikūręs Dusetų kultūros fondas gali pasidžiaugti daugybe nuveiktų darbų: surengė XVII a. italų baroko sakralinių duetų […]

3 spalio, 2022

2022-ieji Trakų miestui yra jubiliejiniai metai, kurie žymi net 700 metų sukaktį. Ištisus metus Trakuose ir rajone vyksta Trakų įkūrimo, […]

Vandos Zaleckienės nuotr.
3 spalio, 2022

„Istorija – tikras praeities liudininkas, tiesos šviesa, gyvoji atmintis“, – teigė Ciceronas. Pirmojo pasaulinio karo, vykusio prieš šimtmetį Zarasų rajone, […]

2 spalio, 2022

Šią savaitę savo 35-ąjį gimtadienį atšventęs dainų kūrėjas, atlikėjas ir aktorius Dominykas Vaitiekūnas atvyksta į Panevėžio muzikinį teatrą – spalio […]

30 rugsėjo, 2022

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka kartu su Šiaulėnų ir Žeimių filialais įgyvendina projektą „Balio Buračo fotografijos: įspaudai močiučių divonuose ir […]

S. Kairys
30 rugsėjo, 2022

Kultūros ministras Simonas Kairys, dalyvaujantis šiuo metu Meksikoje vykstančioje UNESCO pasaulinėje konferencijoje MONDIACULT 2022, paragino tarptautinę bendruomenę solidarizuotis su savo […]

S.Nėries ir B. Bučo namuose-muziejuje
28 rugsėjo, 2022

Šią vasarą grupė bendraminčių leidosi į penkių dienų kūrybinę kelionę Nemunu plaustu NEMO. Kelionė prasidėjo ten, kur Nemunas neteka senąja […]

27 rugsėjo, 2022

Trakams 2022 metai ypatingi – miestas mini savo 700 metų sukaktį, o taip pat ir Karaimų metus. Šia ypatinga proga […]

27 rugsėjo, 2022

Tradiciškai paskutinį mėnesio sekmadienį Žemaičių kaimo muziejuje suorganizuotas edukacinis renginys ir mokymosi šeimoje diena „Kai kartos kartais kartu“. Sulaukta daugiau […]

27 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 27-ąją, Melno taikai, kai buvo nustatyta tarpvalstybinė siena tarp LDK, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino, galutinai atsisakiusio Užnemunės (Sūduvos) ir […]

27 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 21-24 dienomis Kaune vyko XIV tarptautinis vaikų ir jaunimo festivalis „Baltų raštai-2022”, skirtas Lietuvos jaunimo metams. Festivalis subūrė daugiau […]

Raimundo Kaminsko nuotr.
26 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 25 d. Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyko parodos „Langas į žydų gyvenimą Kaune iki Holokausto“ iš Michailo Duškeso […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 23 d. Jurbarko genocido aukų kapinėse (Naujasodžių k., Jurbarkų sen.) susirinkę Jurbarko rajono savivaldybės, Krašto muziejaus, Kultūros centro, Viešosios […]

24 rugsėjo, 2022

Rugsėjo 24 dieną, Telšių kultūros centro ekspozicijų salėje įvyko Jūratės Beržinienės personalinės kūrybos parodos „Ir rimtai, ir juokais“ uždarymas. Ši […]

Ilonos Krupavičienės nuotr.
24 rugsėjo, 2022

Pono Tado vardas girdėtas daugumai, tačiau anaiptol ne kiekvienas galėtų tiksliai įvardyti, kas jis yra. „Ponas Tadas, arba Paskutinis antpuolis […]

Aurora‘s Sunrise
23 rugsėjo, 2022

Lietuvos kino industrijoje dar viena gera žinia – JAV Kino meno ir mokslo akademijos patvirtinto „Oskaro“ komiteto Armėnijoje sprendimu siekti […]

Antano Ingelevičiaus parodos akimirka
21 rugsėjo, 2022

Pavasarį Istorijų namuose atidaryta paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“ nustebino ir fotografijos istorikus, ir lankytojus, tarp jų ir žinomus […]

20 rugsėjo, 2022

Kasmet, rugsėjo mėnesį, vykstančios Europos paveldo dienos kviečia įvairiomis formomis aktualizuoti mums svarbius paveldo objektus. Šių metų Europos paveldo dienų […]

Greta menininkių kūrybos ir istorinė tekstilė, suvalkietiškas juostų kilimas iš LNM fondų
20 rugsėjo, 2022

Klermono-Ferano mieste Prancūzijoje jau dešimtą kartą vyksta tarptautinis šiuolaikinės tekstilės festivalis FITE. Itin didelio susidomėjimo ir žiūrovų įsitraukimo sulaukiančiame renginyje […]