Tyrimas atskleidė, kad Lietuva nepakankamai išnaudoja užsieniečių darbo jėgą
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad Lietuva dėl didelės emigracijos praranda darbo jėgą ir šio praradimo nepakeičia darbuotojais iš trečiųjų šalių. Tai parodė instituto ekspertų atlikta trečiųjų šalių darbuotojų įdarbinimo Europos šalyse analizė.
„Lietuvoje yra itin žemas darbo jėgos pakeičiamumo rodiklis. Kitose Europos šalyse darbuotojais iš trečiųjų šalių vidutiniškai pakeičiamas vienas iš dešimties emigravusiųjų. Lietuvoje – vienas iš dvidešimties. Tai rodo, kad ekonominis darbuotojų iš kitų šalių potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas šalies ūkio plėtrai“, – sako Ž. Šilėnas, LLRI prezidentas.
LLRI analitikė J. Čyžiūtė pastebi, kad dalies ūkio šakų konkurencingumas gali priklausyti būtent nuo atvykstančių darbuotojų. Be jų dalis įmonių greičiausiai būtų priversti mažinti darbo vietų, jas automatizuoti ar perkelti savo veiklą į užsienį.
„Sparčiai augantys sektoriai, pavyzdžiui, informacinių technologijų, susiduria su darbuotojų trūkumu dabar, kurio šiandieninė švietimo sistema negali patenkinti. Sprendžiant ilgalaikes darbo rinkos poreikių užtikrinimo problemas, darbuotojai iš užsienio prisideda prie darbo rinkos efektyvumo ir ilgainiui ekonomikos augimo“, – sako ekspertė.
LLRI kartu su kitais nepriklausomais tyrimų centrais Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje atliko detalią užsieniečių įdarbinimo procesų analizę. Ž. Šilėno teigimu, įvertinant didelį emigracijos mastą bei mažą nedarbo lygį, Lietuvai reikėtų orientuotis į paprastesnes ir greitesnes procedūras.
„Dabartinis kelias, tai yra įvairūs sąrašai, darbo poreikių analizės, kvotos lyg ir palengvina kai kurių žmonių įsidarbinimą, deja, kontrolė ir apribojimai vis tiek išlieka. Trečiųjų šalių darbuotojai ir vietos darbdaviai galėtų būti skatinami kurti ilgalaikius santykius, o tai padidintų našumą ir darbo užmokesčio augimą“, – pabrėžia Ž. Šilėnas.
Tyrimo autoriai rekomenduoja Lietuvai pereiti prie lankstesnės ekonominės migracijos politikos, panaikinti įdarbinimą „lengvinančių“ sąrašus, greičiau išduoti leidimus laikinai gyventi, vizų bei leidimų išdavimo procedūras perkelti į elektroninę erdvę ir kt.
Apie užsieniečių įdarbinimo tyrimą
Tyrimas atliktas bendradarbiaujant su Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Lenkijos ir Slovakijos tyrimų centrais.
Jame apžvelgiamos Europos šalių, o kartu ir Lietuvos, migracijos ilgalaikės ir trumpalaikės ekonominės pasekmės, atlikta statistinė bei aprašomoji duomenų analizė, nagrinėjamas užsieniečių įdarbinimo reguliavimas (lyginami bendri reikalavimai ir procedūros, taikomi siekiant įdarbinti trečiųjų šalių piliečius).
Atliekant tyrimą, remtasi ES statistikos tarnybos (Eurostato) duomenimis.
